QUOTE(Kuzia @ 2013 10 12, 11:53)
Jo jo, Kuzia dabar labai idomi pasnekove - vien apie hormonus gali kalbet

Kam idomu, tai tikrai kvieciu

. As dabar tiek visko zinau apie juos
As bijociau taip ir pagalvot. Mintys materializuojasi. Ot gautum zabo nuo manes kad galeciau pasiekt tave.
Staigiai eini pasisuokuot is po nakties, pasidazyt lengvai, nusisypsot pries veidrodi ir pasakyt - as pati graziausia, mano vaikai patys graziausi ir as tokia laiminga
Kartot kaip minimum 10 kartu i diena.
Va, hormonai mane ir domina. Įtariu, kad mane po gimdymo ir per maitinimą veikia kokie tai hormonai, o dar PMSiniai hormonai irgi, vienu žodžiu...
O dėl negražumo, tai tik tie keli (keliolika, jei tiksliau) papildomų kilogramų manęs negražina. O dar kai
kas nors apie juos užsimena, tiesiogiai, ar netiesiogiai, tai man prapuola bet koks noras dažytis, puoštis, šypsotis.
Aha, galvoju tada,
aš jums nepatinku, tai taip jums ir reikia, tūnosiu sau kamputyje ir su jumis nedraugausiu. Vienu žodžiu, tiesą pasakius, aš negalvoju dabar apie save, kad esu negraži, tik manau, kad esu pernelyg apkūni. Norėčiau pasiekti nors priešnėštuminį svorį, t.y. minus dešimt kg. O paskui ir tą geidžiamą svorį, ir numesti dar penkis-septynis kg.
Tai kokios mintys man čia materializavosi po nėštumo-gimdymo, kad aš sustorėjau?

Juk aš negalvojau tada, kad esu stora, jetus, juk buvau tik nėščia.
Sakai, susišukuot, nusipraust, apsirengt ir pasidažyt? Na, dar galiu ir pasikvėpint. Sakai, tai padės?
Ak, aš kartais būnu tokia laiminga, bet kartais tas jausmas dingsta, kai
kas nors (ir aš žinau
kas) pasako kokia nors nereikalingą mintį, kurią galėjo pasilaikyti sau. Tačiau
jis to nesupranta...
Vienu žodžiu taip - pamaitinsiu mažylę ir eisiu į vonią rytiniam pasigražinimui.