Aš tai norėčiau pasiskųsti.

Mes tai netelpam (turiu omenyje nesutelpam į savo pajamas, išlaidų būtų daugiau nei pajamų), bet kažkaip sukamės, kažko atsisakom. Du studentai, gerai dar, kad vienas jau dirba ir save išlaiko, o antram reikėtų nusiųsti kokius du šimtus litų, paskui du paaugliukai mokinukai, kuriems kainuoja ir pratybos ir būreliai ir rūbai/batai, kuriuos greit išauga, kai kuriuos rūbus perka padėvėtų rūbų parduotuvėse, tačiau reikia ir naujų, na ir aišku naujų nedėvėtų batų. O štai dėl mažiaus tai išvis egzistuoja problema, gauna jis savo pašalpą, tačiau jos neužtenka viskam - net specialiai terapijai, dar reikia iš savų pridėti, tiesą pasakius, dabar ir nebesamdau tos terapijos,nes žiauriai brangi. Na, ir aišku, rūbai batai ir dar koks nors kitoks maistas, nes jis ne viską valgo, geriau visą dieną bus alkanas ir piktas nei valgys to, ko nenori.
MB reikia smarkiai lopyt sveikatą, kaip ir man, ir reikia visokių "būrelių" ir mums patiems - pvz. šokių, baseino, masažų, nes mes turime išlaikyti šeimą, o jau nebesame tokie tvirti kaip prieš dešimt metų, labai atsiliepia sveikatai visi patirti rūpesčiai, darbai, ligos - abiem skauda nugaros, man ir venos, o apie dantis jau nekalbu, aš kažkiek susigydžiau dar kai nebuvom susipažinę su MB, skyriau savo sveikatai litų kiek galėjau, tik bereikia vieno danties implantą padaryt, tik įtariu, kad gali tektų ir žandikaulio kaulą priauginti, tai dar kaina padidės, net nežinau kada ryšiuosi šiai procedūrai... O MB tai išvis yra save apleidęs, jau rašiau čionai apie tai kažkada, viską skyrė vaikams, šeimai, deja, vaikai to neįvertina kol kas, nes jie vis dar galvoja, kad būti suaugusiu labai malonu, nes turi daugiau laisvių. Kažkaip jie dar negalvoja, kad mūsų pareigos sunkesnės už tas laisves.
Hmmm, kas tos mūsų laisvės? Norėčiau pvz. nuvažiuoti su vyru kur nors medaus mėnesio, juolab, kad artėja pirmosios vestuvių metinės. Paaugliukė iškart pareiškė, kad ji irgi niekur nėra keliavusi, kad irgi nori važiuoti. Aha, sakau... tuoj. Jei jau su visa šeima, tai čia jau kitas planavimas ir kiti pinigai. O medaus mėnesio mes taip ir neturėjome ir dar kažkiek metų negalėsime niekur išvykti tik dviese, taip kad bandžiau paaiškinti paaugliukei, kad mums reikia kartais ir atskirų kelionių. Vis tiek juk turėtume skristi trise - t.y. aš ir vyras ir mažyyylė

, nes ji dar tebėra mano pieninukė... Toks ten ir poilsis būtų, na, beveik toks pat kaip namuose, tik gal kiek kitaip, kitoje aplinkoje.
Tačiau vistiek kažkaip mums su vyru reikia pasikrauti pozityvo

, kelionėmis, "būreliais" ar kitomis pramogomis, nes kitaip kaip gyventi, jei vien tik rūpesčiai ir pareigos kamuos.
Vienu žodžiu, mes patys dirbam, išlaikom šeimą, viskas pakankamai mūsų šalyje kainuoja, ir vaikų mokslai (nes pratybos ir uniformos ir batai ir pietūs mokykloje ir t.t.), o dar kur paskola ir mokesčiai už butą.

Kas tos pašalpos, aš taip nelabai ir žinau. Socialinėje rūpyboje buvo užsiminę apie tai, tačiau tuo momentu mums niekas nepriklausė Lietuvoje, na, o dabar jau būtų galima peržiūrėti savo pajamas.

Tačiau man atrodo, kad toliau turėsime patys kažką galvoti, kaip išlaikyti šeimą, - kaip ir dauguma jūsų.
Miargai, padrąsinkit mane, kad pagaliau parašyčiau
tas savo knygas, jau turiu metmenis dviem knygom... Ir vieną jau netgi pradėjau, rašiaurašiau ir palikau kol kas senam bute, kai tik nueinu ko nors parsinešti, tai bandau paieškoti jos, bet kažkur užkišau. Rašau sąsiuvinyje, o paskui surinkinėju tekstą kompiuteriu, kai turiu laiko. Nedaug dar yra. Vyras netyčia paskaitė pradžią, sakė, kad jam buvo įdomu.