Sveikos, mamytes.
Man 23 metai. Gyvenu su suzadetiniu, planuojame susituokti ir kuo toliau tuo labiau pagalvojam apie vaikus.. As jau gal nuo 16 svajojau apie vaikeli. Tas mamos instinktas manyje labai stiprus, labai myliu vaikucius. Taciau kazkodel bijau, kad gal per jauna esu. Galbut del to ka aplinkiniai sako, kad pagyvenk savo gyvenima, neskubek ir t.t. Tai ir stabdo tikriausiai...Tiesiog privercia abejoti. Nors viduje tikrai taip norisi.. Bet bijau, kad neturesiu kantrybes.. Mamos, ar jus tapati jautete? Ar ta baime turejot, kad neturesit kantrybes, baime, kad tai pakeis tavo gyvenima visiems laikams.. Tikiuosi suprantate mano abejones. Tikrai beproto myliu vaikus ir labai labai svajoju tapti mama.
