QUOTE(safyre @ 2013 11 04, 10:42)
tikrai taip, idealiausia butu, kad sprestu pats ligonis, jis pats turetu valios, stiprybes ir butu samoningas savo apsisprendimuose. bet kad si liga pazeidzia ne tik kuna, pazeidzia ir siela. as pati daznai susimastau, kiek mes galim kistis i kt. kad ir labai artimo zmogaus gyvenima ir sprest uz ji. kiek as pati galiu siulyti mamai ir ikalbineti ja eiti i lauka. nes jei klausyciau jos noru, tai i lauka nuo ligos pradzios nebutu isejusi. aplinkiniu palaikymas ir nusiteikimas yra labai svarbus, bet vien jo nepakanka...
As manau, kad ji jau senei nusprende

Pamenu kai kruties vezys buvo nugaletas, jau buvo praejej kokie 4 metai, tai ji uzsimine, kad jei antra kart vezys pultu sake nesigyditu. Ta prasme jokios chemijos ir svitinimu, jokiu operaciju.
Bandom palaikyt visaip kaip galima as, sese, tetis. Juk sutiko ir gimda operuotis ir kaulus stiprino labai brangiais vaistais, tik manau tas baisusis luzis buvo tada kai jai pasake, kad metastaziu yra ne tik dubens kauluose, bet ir pilvapleveje. Sake greiciausiai jos isplito nuo gimdos. Gal reikejo gimda anksciau ispjauti. Nieks db nepasakys. Vat nuo tos dienos atrodo viskas pradejo bloget. Nes jai gyditoja dar paminejo, kad gimdos auglys buvo labai piktas ir labai greitas.

O toje ligonineje kur guli, tai blogai, nes atsisako valgyt. Paklausiam sesuciu, tai sako, kad greiztai atsisake. Mes tik ikalbam suvalgyt kokio jogurto, vakar kelis saukstus troskintos kalakutienos valge.