Ar tikrinate vyro žinutes telefone, fcb, skype

Sveikos, merginos, gal ir vaikinai... Noriu - gal paguodos, gal patarimų, o gal - tiesiog išsikalbėti ir sužinoti Jūsų nuomonę... Su saviškiu aš porą metų kartu. Tikiu ir pasitikiu juo, bet nepasitikiu kitomis moterimis...Juolab, kad jis gal juokais o gal ir ne yra sakęs, kad gera viliotoja gal jį ir suviliotų.. Jis buvo vedęs ir turi sūnų su savo ex, kuri išdavė jį. Žinau, kad jis man ištikimas - tikiu tuo, bet jis prieš porą savaičių pasakė, kad jo ex jam parašiusi, kad gailisi dėl to, kad jį įskaudino ir pan.... Man aišku užvirė š... tuo metu, bet viskas taip ir baigėsi... Iki kol šiandien paliko įjungtą fcb... O aš prisiminiau jo žodžius, kad jo ex jam rašė. Aš ir patikrinau jų susirašinėjimą - tai buvo kelios žinutės, kuriuose - kalba apie sūnų ir tai, kad ji gailisi, o mano vyro atsakymai tiesūs ir šviesi. Ankstesnių žinučių nemačiau reikalo skaityti.. Nieko tokio, prie ko galėtų prisikabint... Išjungiau žinučių programą ir viskas... Maniškis grįžęs suprato, kad lindau į jo žinutes. Aš pasakiau, kaip buvo, kad abejoju dėl jo ex... ir atsiprašiau kelis kartus, jog lindau į jo laiškus ir kad nuoširdžiai gailiuosi ir kad gėda, jog taip pasielgiau. Myliu ir dar labiau juo pasitikiu. Niekados netikrinau jo nei fcb, nei telefone nei skype... Ir kas per velnias mane šiandien patraukė.... Baisiausia, kad jis žiauriai supyko, išvažiavo kažkur, nepriėmęs mano atsiprašymų ir iš jų paišaipęs. Po to grįžo po poros valandų ir - vienas į baliuką, nors žadėjom eiti kartu... Žinau, kad šlykščiai pasielgiau, bet ar tai priežastis taip supykti ir pasakyti - kad spręsim, kalbėsim, ar begyventi ir kurti santykius mums kartu toliau... Taip priš... dūšioj, kad nežinau kur dėtis... Taip skaudžiai, kai pasako - visos jūs tokios, kai aš tikraiu negalėčiau pasakyti, kad Jis kaip visi... Mano būtų pažiūrėjęs - galai žino - nemanau, kad taip būčiau reagavusi. Atrodo, kaip tik būčiau ieškojusi kaltės savy - gal kažką ne taip pasakiau ar padariau, kad sukėliau abejonių.. . Sunku pasakyt kas būtų jei būtų, bet tikrai nemanau, kad būčiau užsikarščiavusi - juk jis mano vyras, bendra buitis, bendri darbai, rūpesčiai, draugai... Gal Jūs esate buvusios panašioje situacijoje? Kaip Jūsų vyrai reaguoja, jei sužino, kad slapčia tikrinat jei tikrinat jų susirašinėjimus ir nieko ten nerandate? Skaudžiausia, kad taip gerai sutarėm, ir čia šast pati sau pagalį į ratus įsikišau... Žinoma, jis dabar mano, jog visiškai juo nepasitikiu. Gal ir mano klaida, kaip sureagavau, kai paklausė, kodėl landau į žinutes - iškart puoliau atsiprašyt, gal reikėjo abejingiau sureaguot, nepripažįstant savo kaltės ir neišsiduodant jog apgailestauju, ir kad man tai neatrodo kažkas baisaus, jei nėra paslapčių ir gyvenam bei kuriam ateitį kartu... Visko labai daug prirašiau, bet viskas dar taip šviežia... nežinau kur ir besidingt...

karts nuo karto bunu tokioj situacijoj, tik ex vietoj. jis pas mane vistiek ateina, kai nori normaliai issikalbeti ir buti suprastas. jo moteris prisigalvoja bile ko. ir irgi lenda i jo zinutes. rezultate jinai ji mete. nors mes nieko nedarom kai ateina, mes kalbames nes draugai tebelikom. taip jau buna, ne tik pas mane, ex niekur nedingsta, ypac jei tai buvo pirma santuoka.

autore,labai suprantu vyra. as irgi isizeisciau jei mane tikrintu. skaudu, kai zmogus scyra,s o ji - snipineja.
man neramu, kad jus rasot: "jei mane tikrintu, as kaip tik pagalvociau - ka ne taip pasakiau ar padariau?" ojezau. jus, vadinasi, toleruotumet pati toki pati nepasitikejima, itarinejimus, persekiojimus SAVO atzvilgiu, dar kaltes ieskotumet savyje.... pati kaltes pilna, tai ko noret, ta pacia kalte suprojektvot ant savo vyro... siaubas. pavydui nereikia jokio preteksto, tai tik tavo bedos, tavo psicho bedos. o ne kito zmogaus elgesys. ziurek, kitas glai ir paflirtuoti ir kompanijoj labai reikstis, bet jei jo mergina sveika - ji nereaguos niekaip, grandinem neraisios, fb nesnipines.

viena vyra itarinejo, kad jis nuolat miega su visom. tai jis palikes zmona, rimtai puse kauno apejo...is to skausmo... nesakau, kad tai iseitis, bet vyrai greitai netenka kantrybes...

O aš šito niekada nesuprantu. Noriu ir paskaitau, o ką neglaima, jei pora? tai ką gi slepia, jei negalima??? Kas čia per nesąmonė? Suprantu, jei tarkime įniktų į mano kokį pokalbį su geriausia drauge ir visą istoriją tarkime skype skaitytų negėręs, nevalgęs, bet jei šiaip pažiūrės į kontaktus ar ką tiesiog iš įdomumo, tai kas čia tokio poroje? Nu atsakykit Arba aš jei pažiūrėsiu? Jei ant manęs dėl to taip užsišiktų vaikinas tai nežinau. Nu spirčiau į šykną ir tegu daro ką nori. Nu man juokinga O kai santykiuose yra visokie ex, kai santykiai nėra šviežučiai, tai iš viso, jokių slaptumų būt negali, tik atviros kortos. Suprantama pasitikėjimas, bet tuomet kas čia tokio pavartyti kito daiktą? Nu gal norisi pažįstamų foto jo facebooke peržiūrėt ar skype nuotraukas, profilius ir pan. Kuo tai blogai?

Tiesa, mes kartais net durniuodavom taip. Aš už vaikiną atsakinėdavau jo skyope draugams ir tie nesusiprasdavo. Vaikinas žinojo, abu juokėmės Vienam draugui po to papasakojom. Ir jis nesupyko, tik labai jau po to tikslindavosi kuris čia iš tiesų rašo? Net susidraugavau su juo šilčiau, nes jis toks prie jumoro. Taigi? Kas čia sumąstė, kad pinigai bendri, vaikai bendri, o jau facebook šiukštu nepažiūrėk, nes skirsiuos, pyksiu, su kita tyčia permiegosiu ar pan. Logikos prašom

nu tai cia problemu ieskojimas. per gera gyventi tampa - lendi nuodemiu ieskot i turi problema paskui, yra ka veikti, apie ka nervuotis

manyciau kad visi vyrai karts nuo karto nuklajoja kazkur, bet kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau isitikinu, kad neverta prarast savigarba itarinejant savo zmogu ir snipinejant ji.

Kai žmonės ne tik pora, bet ir sielos draugai, bendras verslas tarkime dar jungia, tai tada tokių dalykų nebūna. Tai niekaip nesusiję su kažkokia savigarba ar pan. Tiesiog tu normaliai pasakai: branguti, įeik į mano banką, pažiūrėk ar pervedė tas ir tas, aš dabar negaliu, darau tą ir tą. Arba: saule, skype cypsi, rašo kažkas man, pažiūrėk kas, atrašyk, jei ką. Arba: zuiki, skambina man kažkas, pažiūrėk kas, jei mama, tai atsiliepk.
Čia kažkas nenormalaus? Aš tai sakyčiau, kad čia ir yra tikra šeima

Taip, as tai toleruociau jei tai butu pirmas kartas per kelerius musu pazinties metus. Jei tai kartotusi nuolat - zinoma, kad ne. Bet to pas mus ir nera... Pries tai, kol jis neuzsimine apie tai, kad jam pradejo rasineti jo buvusi - as nieko netikrinau ir nebuvo minciu tokiu. Nes visad man sakydavo, kad su savo ex bendrauja tik tiek kiek reikia pradeti ir uzbaigti pokalbi apie sunu. Juo as pasitikiu, bet nepasitikiu jo buvusia. Viskas jau, praejo keleri metai po skyrybu - kam dar rasineti, kaip gailisi padariusi klaida ar pan... Juos sieja sunus. Kad nelikciau kvaisos vietoj ant ledo - del to ir paziurejau. Zinoma, dabar likau kvaisele vistiek, bet... Bent jau ramiau. Zinoma, tai kainuos daug. Mano vyras jauciasi iskaudintas, nuviltas. Ir turi teise pykti. Ir dar ilgai pyks. Bet ar toks mano poelgis vertas sitokio jo pykcio??? As jo nepersekioju, kur nori ten eina, jei reikia - ir is baliaus isgerusi parsivezu - nematau problemos isleisdama ji viena, nors ir zinau, kad jis yra kompanijos siela. Sirdies del to neskauda Mane turbut tiesiog erzina, kad jo buvusioji jam paraso tiesiog siaip... Ne is sio nei is to - ir taip neutraliai - ne apie vaikeli ar kitus reikalus, o tiesiog siaip... Zinoma, ji niekur nedings, bet noreciau, kad dingtu dviprasmiskos zinutes...

as kartas nuo karto patikrinu savo vyra, kartais randu prie ko prikibti, dazniausiai ne, bet niekada neisduodu, kad tai darau. nes tai zema, bet man labai knieti... manau mano vyras tai nutuokia, bet jau tokio burbulo kai autores vyras nepucia kazkaip negraziai cia su jumis pasielge, ypac kai pats dave preteksta uzsimines apie savo ex...

Man tai pirmiausia parodoma nepagarba tiems draugams ar kitiems artimiesiems. Yra ne tik pora, bet ir žmonės, kurie galbūt nenori, kad jų pokalbius šnipinėtų - ne dėl to, kad kažkas tuose pokalbiuose blogo, bet dėl to, kad juose gali būti kažkas asmeniško. Antra, jei yra kažkoks nepasitikėjimas partneriu, geriau tobulinti save ir santykius, o ne ieškoti kažkokių nuraminimų ar kaltės įrodymų. Trečia, net ir poroje yra pageidaujama privati erdvė (žinoma, ne visose, bet tai derėtų susitarti tiek poroje, tiek pranešti visiems draugams, šeimos nariams, kt. artimiesiems, kad rašydami vienam, rašo ir kitam), ir kėsinimasis į ją sukelia nemalonių pojūčių. Na, pvz., kaip nemalonu būtų, jei partneris pultų žiūrėti, kaip atliekate gamtinius reikalus, vartytų dienoraščius.

nu matai. man pvz reikia daug asmenines erdves. nepakesciau snipinejimo. ir sielos draugas tai ne tas, kuris prilimpa kaip slapias lapas, o tas, kuris gerbia mane ir mano asmenine erdve. bet cia kiekvienam savo. tu zuikiu ir sauliu irgi nepakesciau, ne toks budas mano

Mes su vyru labiau linkę ieškoti problemų priežasčių, o ne piktintis dėl pasekmių, todėl, galima sakyti, neištikimybės nesureikšminame, mums svarbiau priežastys jai rastis: svarbu, kad norėtume būti vienas kitam ištikimi. Na, o jeigu nenorėsime, jeigu kils poreikių kitiems, bus atitinkami pokalbiai ir paieškos, kaip tai spręsti konkrečiu atveju - ar kažką keisti santykiuose, ar duoti vienas kitam "pasilankstyt", ar skirtis. Tikiuosi, iki tiek neatrofuosimės jausmiškai, kad reiktų knaisiotis po kažkokius pokalbius, o jeigu jausmiškai atrofuosimės, tai gal bet kiek savigarbos ir logikos išsaugosim, jog nekiltų pagundų "aiškintis per aplinkui". Na, kadangi laikausi tokio požiūrio, tai nebuvo ir tokių problemų, kaip tikrinimas ir dėl to pykčiai... o autorei belieka, manau, ramiai ir nuoširdžiai pasikalbėti, kas neramina, kai vyrui pyktis atlėgs ir ateityje tiesiog būti atviresnei - jei kažkokios problemos, tai ir kalbėtis su vyru, o ne šnipinėti jį.

jei mano exo nauja moteris nebutu snipinejus, gyventu sau ramiai normaliai ir viskas. nu ir kas, kad ateina karts nuo karto. yra vaikas, siejantis mus, yra daug dalyku, as su jo seima bendrauju artimai labai. tai dabar mano seima yra, nes tikrosios tos nebeturiu. mes su juo palaikom draugiskus santykius. buvo cia pas ji seimoj laidotuves, ne nauja boba buvo kartu su visais, ne ja prie stalo kartu su artimaisiasi sodino per gedulingus pietus, mane. ir mano vaika. ju anuke. ir ne jai jis ant peties verke, o man. numanau, kad tai kitai moteriai tai yra kosmaras. bet mes abu zinom, kad nebesueisim kartu gyvent. niekad nedarem nieko tokio, del ko butu galima jai realiai pavydet. as jjo nebandau susigrazinti, nenoriu. jis nenori su manim gyvent. bet bendravimas yra. po konfliktu su ja pas mane ateidavo. tik kad jin kvaisa seke ji, snipinejo ir niekaip negalejo patiketi, kad nei as, nei jis neketinam net sueit vel. ir uosvius kiek terorizavo, kad nebendrautu su mano vaiku. tai tik jos vieta parodyta buvo, niekas nesiteike jos pageidavimu pildyt. taip, as esu jo seimos dalis ir kitaip nebus. o kad jin neistvere savo pacios itarinejimu, jau jos bedos. butu buvusi irgi priimta normaliai, jei pretenziju nebut reiskusi pasisavint ta zmogu.