QUOTE(beana @ 2007 01 06, 13:42)
Iš tikrųjų nesuprantu, kodėl kiti bando tau uždrausti verkti. Taip, aš tramdžiau save, kol mano dukrytė gulėjo reanimacijoje, neleidau sau verkti, laikiau viską savyje, nes nenorėjau, kad jai persiduotų mano nerimas, nes tikiu motinos ir vaiko ryšiu. Neverkiau per laidotuves, nes buvau prisigėrusi raminančių ir dar, matyt, nelabai supratau kas vyksta. Bet po to pratrūkau. Mėnesį po laidotuvių verkiau, nes jei ir toliau būčiau laikiusi viską savyje, būčiau išprotėjusi. Juk ašaros tam ir duotos žmogui, kad galėtų išlieti savo skausmą. Ir jei po to nors lašelį palengvėja, tai jau yra gerai.
Man irgi atoro,kad kai isiverki tai buna geriau.Kai mums septinta ryto paskambino is ligonines ir pasake,kad musu Danieliukas mire as verkiau,as rekiau,poto mama aisku dave man raminamuju.Raminamuosius as geriau pakankamai ilgai,bet kai dabar pagalvoju as vaiksciojau kaip nesava nesuprasdama kas vyksta aplink.Kai as nutraukiau gerti tabletes patikekit man buvo taip sunku,kad verkiau tik prabudus as negalejau nei apie nieka galvoti tik apie savo angeleli,ir jeigu as laikiciau savo asaros viduje as tikrai isprotieciau.Nors aisku daug kas sako,kad vekrti negali,stengiuosiu neverkti bet nevisada iseina,kai nuvaziuoju i kapines tai atrodo ne neverksiu,bet deja kai reikia iseiti pradedu verkti.
Beana tu malacius,tau jau labai mazai laiko liko,ir tu jau laikysi savo dukryte rankose.Viskas bus gerai as tuo tikiu.
Linkiu tau viso ko geraiusio
