Kaip elgtis tėvams, kai vaikas mušasi?

Tema buvo uždaryta, todėl atidarau naują.
Man mušimosi problema labai aktuali, todėl norėčiau pabendrauti su panašaus likimo mamomis. Gal kuri buvot panašioje situacijoje ir radot išeitį. Nes aš jau nevilty
Mušasi mūsų vaikas. Jam penkeri. Mušasi visur: daržely, kieme, pas gimines. Jeigu jam kas nors nepatinka, trenkia su kuo papuola: su žaislu, su kokiu kitu daiktu, gali ir su pagaliu trenkti. Jau buvau pradėjusi manyti, kad jam kažkas negerai. Buvom pas specialistus, normalus vaikas, neturintis jokių išskirtinių poreikių, nuovokus, pakankamai protingas pagal savo amžių, moka būti meilus, prieiti, apsikabinti, pabučiuoit, pasakyti, kad mane myli. Psichologė pasakė: vaiko nepakeisi, reikia keisti elgesį su juo. Mes namuose tą ir stengiamės daryti. Kalbam su juo, jam reikia tik paaiškinti, kas yra negerai, kodėl to negalima, o tą daryti reikia. Ir viskas. Problema tuo išsisprendžia. Bet gi jis dar į darželį eina. O va čia jau bėda. Mano (ne pedagoginis išsilavinimas) supratimu, dirbti su juo turėtų auklėtoja. T.y. paaiškinti, kaip jam dera elgtis, ką jis daro negerai. Jų vienintelis pasiteisinimas - sunku, neturim laiko, daug vaikų. Kitų vaikų tėvai puola mus, kad mes turim kažką daryti su savo vaiku. O ką? Negaliu aš su juo visą dieną būti darželyje ir analizuoti jo elgesį. Kalbėjom su darželio valdžia apie mūsų problemą. Ji mato, koks mūsų vaikas yra. Ir, man atrodo, suvokia, kad dėl jo elgesio darželyje atsakingos yra auklėtojos. Bet kaip man tai paaiškinti kitų vaikų, kuriuos maniškis skriaudžia, tėvams? Jie problemą mato mumyse. Nors mūsų šeima yra normali, abu dirbantys, ne alkoholikai, ne narkomanai, smurto šeimoje nėra. Turim dar vieną vaiką. Auklėjam taip pat, bet su antruoju tokių problemų nėra. Gal kas nors susidūrėte su panašia situacija? Kaip ją spręsti? Gal galima prašyti psichologo, kad jis važiuotų į darželį ir ten padėtų "tvarkytis" su mūsųs vaiku? Beje, auklėtojos vieną kartą bendravo su psichologu dėl mūsų vaiko legesio. Gal dar paprašyti jų? O gal psichologas mums duotų kokius patarimus, kaip auklėtojoms derėtų elgtis? Žodžiu, labai prašau nors kokios pagalbos

Reikia kad kiti vaikai tvotu jam atgal

Jūs tikrai taip manot ar šaipotės? Nes juokingo aš čia nieko nematau.
Nei vienai mamai nelinkėčiau papulti į tokią situaciją.

Nieko juokingo čia ir nėra. Ypač tiems vaikams, kuriuos Jūsų vaikas muša.

Nelinkėčiau ir aš, žinoma. Nė vienoj pusėj būt.

Iš patirties: vaiko pirmoje klasėje buvo berniukas, kuris šiaip irgi šaunus vaikas, tačiau susinervinęs pasidarydavo agresyvus, dėl ko kentėdavo kiti vaikai. Išeitis - perkėlė į kitą klasę, kurioje dirba daugiau su tokiais vaikais patirties turinti mokytoja.
Kitas variantas - vieno pažįstamo dukros klasėje irgi buvo toks "ereliukas", kuris kitus vaikus skriausdavo. Išeitis - pamatė vienos iš klasiokių tėvas, kaip jis ją muša, paėmė už ausies, paaiškino kas galėtų nutikti, jei dar kartą tokį elgesį pamatys, nuo tada klasėje problemų tas vaikas nebekelia. Tėvelis, tiesa, turėjo nemalonumų. Bet kaip jis sako "vardan savo vaiko gerovės" negaila ir problemų apturėt.

Galbūt ir padėtų dar vienas pokalbis su psichologais (auklėtojų), tačiau jei vaikas jų nelaiko autoritetu ir jos su juo sesusitvarko, vargu ar padės ir tai. Pasidomėkit, galbūt darželyje yra auklėtojų, kurios turi sėkmingos patirties bendraujant su sunkiais vaikais.

Mano vaikas buvo grupeje su besimusanciu vaiku, kasdien kildavo gresme jo ir kitu vaiku sveikatai.
Bedos vaiko elgesio buvo kilusios is seimos, butent, del nepakankamo demesio skyrimo ir neismanymo apie auklejima, tikrai seima ne asociali, o paprasta, niekuo neissiskirianti. Mano nuomone, aukletojos irgi nesitvarke tinkamai su tuo vaiku (nezinau, ar del nenorejimo, ar del neturejimo galimybiu. ar ziniu). Vaikas buvo pervestas i kita darzeli, nes jo tevai neatvyko i darzelio paskirtas psichologo konsultacijas ir su vaiku nesusitvarke, sake, kad jis ir kitur musasi. Isties besimusantis vaikas daro neitiketinai didele zala visam kolektyvui ir pasekmes lieka labai ilgam... ir labai kencia pats, nes jis pakliuves kaip ir i uzdara rata. Vienintelis patarimas- kreiptis pas psichologus, uzsirasyti i seminarus, juos lankyti ir atlikti "namu darbus", galbut, pakoregavus elgesi bent minimaliai- vaika pervesti i kita kolektyva, kad nekabetu museikos etikete. Ir patarciau tai daryti kuo greiciau, nes sumustu vaiku tevai ir iki vaiku teisiu prieis.

Kantrybes ir sekmes.

Viena pazistama savo "mustuka", tiesa, jaunesni, gal 3.5-4 metu sutare kad perkeltu keliom savaitem i vyresne grupe, kur vaikai didesni ir tvirtesni. Kelis kartus puole mustis, - gavo atgal nuo didesnio vaiko ir mustynes pasibaige visiems laikams.

Sveika,

pas mus situacija tokia pat, tik berniukas jaunesnis.
Pilnai suprantu koks jausmas mes irgi ejom pas psichologus, kalbames visada su aukletojom, su paciu vaikuciu.
Maniskis supranta, kad mustis negalima, riekia klausyti, bet kai supyksta, tai prieina iki isterijos priepuoliu, bet tas buna darzeliuose, nes namuose tokiu isteriju nebuna (matyt maziau dirgikliu). Pastebejom (kartu su aukletojom), kad maniskis ramesnis, kai buna vaiku maziau ir gauna daugiau demesio is aukletoju. Buvo net mintis, kad savo blogu elgesiu jis reikalauja demesio is aukletoju. Taip pat nesenai kalbejom su darzelio direktore, tai irgi nelabai ka galejo patarti- dar daugiau sneketi su vaiku, bet man kilo klausimas kada. kai gristi namo po darbo apie 18-19 val. pasidarai valgyti, apsitvarkai, eini su kleckiais pazaisti ir tuo paciu vis pasneki,o ziurek jau laikas miegot...kada dar daugiau sneketi...daznai ateina mintis duoti raminamuju kleckiui, bet vis suilaikau, nes kelias knygas skaiciau, kad nepataria, nes galimas pripratimas ir paskui vaikui susigaudyti emocijose, jeigu ilga laika vartoja raminamuosius.
dar pastebejau (ne tik as, bet ir kitos grupes mamos), kad kiti vaikai manipuliuoja tuom, kad vaikutis turi blogiuko etikete, nes maniskis greit supyksta, todel suerzinti lengva. buna, kad praeina pro sona ir uzkliuna "netycia",o maniskis puola atgal...kas lieka kaltas?pati maciau situacija, kai laipiojo maniskis su keliais vaikais ir visi ejo ramiai, kai pirmas sugalvojo sustot, maniskis viena karta paprase eiti, bet vaikas stovejo, tai neiskentes maniskis stumtelejo. suprantu, kad negerai padare ir liepiau atsiprasyt, bet sirdyje manau, kad ji provokavo. tokioj situacijoj jis vistiek liko kaltas, nors galejo tas vaikas pats pasitraukti arba paeiti i prieki.
sprendimo ir as nezinau, bet vis skaitau ivairias knygas, nes kolkas dideles pagalbos nesulaukiu, nes esam is nedidelio miestelio, tai ir mazesnes galimybes kur kreiptis. dabar esam sutarte su darzelio direktore, kad pakviestu psichologe, kuri pastebetu vaiko elgesi grupeje.gal kazkiek pagelbes.

taip pat as suprantu ir tevelius, kuriu vaikus skriaudzia mano vaikas, bet visiem lengviau teisti negu suprasti ir padeti maniskis irgi kalbino tevelis (nepasakysiu ka sake, nes snekejo ne prie manes), bet po to pokalbio jis nepasidarre geresnis, tik naktim nebemiegojo ir su asarom ejo i darzeli. ko pasekoje buvo issekes (nuo miego trukumo) ir dar piktesnis .

1. na, bet palaukit tai jei jusu vaikas talzys darzelyje mano vaika, tai AS turiu suprasti ir padeti??? AS? Prie ko cia AS???? Ne as jusu vaika tokiu paverciau ir pagalbos tai gal labiau mano vaikui reikia, kad ji nuo jusiskio apgintu.
2.O jei kiti vaikai per jusu vaika naktim nemiega ir su asarom eina i darzeli, tai nieko? Gal dar ju tevai jums padet ir suprast turi?
Ir aplamai, baikit cia auka vaidint. Netinka. Nei jus cia auka, nei jusu vaikas.

As tai nemanau, kad vaiko agresija, musimaisi yra be jokiu priezasciu. Reiketu labai isigilinti, kad jas atrasti ir spresti. Ir tikrai nesazininga, kad kiti vaikai del to turetu kenteti, tokiu atveju ieskociau galimybiu vaiko neleisti i darzeli.

o kitu vaiku tevai tai gali padeti nebent ikyriai skusdamiesi aukletojom. rasydami rastus direktorei darzelio, jei nepadeda tai spec. tarnyboms, jeigu paciu museiku tevai nesusivokia ir nesusitvarko.

as aukos nevaidinu ir jeigu nebutu idomus man mano vaikas, tai nekreipciau demesio i jokias pastabas ir skundus.

aciu uz priminima, kad SM geriau nereiksti savo nuomones arba laukti patarimo, nes busi ispeiktas ir ...

1. Taip, Jūsų vaiką reikia apginti nuo smurtaujančio vaiko. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad smurtas gali būti ne tik fizinis (kurį labai lengva pastebėti), bet ir psichologinis. Pastaruoju neretai naudojasi "gerieji" vaikai, kuriuos paskui muša tas, kurio gynyba fizinė. Tai nepateisina smurto (jokia forma), tačiau auklėtojos turėtų pastebėti visas smurto formas ir vienodai griežtai neleisti tiek tyčiojimos, vaipymosi, užgauliojimo, tiek ir fizinio stumdymosi ar mušimosi. Deja, mano asmenine nuomone, suaugę (ne tik auklėtojos, bet ir vaikų tėvai), dažniausiai mato tik tai, kas akivaizdu. Tuo tarpu į subtilesnę prievartą numojama ranka "ai, čia gi vaikai". Manau kad būtent apie tai kalbėjo *Kristinute*.

2. Ne nieko. Visų vaikų ašaros nėra "nieko". Ir tas mušeika paprastai mušasi ne iš gero gyvenimo (nors yra ir tokių). Dėl tų aukų tai... jei būtų taip paprasta vaiko psichologines problemas išspręst kaip kad šviesą išjungt, tai nemanot, kad Jūsų cituojama mama taip ir padarytų? Labai paprasta durt pirštu ir rėkt "čia tu kalta, dink iš akių, man tavo problemos neįdomios", tačiau grupėje visos problemos iš dalies yra bendros ir jų sprendime turi dalyvauti visi - pirmiausia tėvai ir auklėtojai, šalia ir psichologai ar kiti specialistai. Skriaudžiami vaikai irgi turi ko pasimokyti. Deja, ko dažniausia moko jų tėvai yra tik "duok atgal". Nerealiai efektyvus problemų sprendimo būdas Blogiausia, kai smurtaujančio vaiko tėvams nusispjaut. Tačiau, jei tėvai rūpinasi ir ieško išeičių, spjauti jiems į veidą taip, kaip kad padarėte Jūs, yra labai trumparegiška.

IMHO.