QUOTE(nice1 @ 2013 10 25, 13:40)
na, visu pirma, reikia, kad ir tas zmogus noretu buti su tavimi. o jei jis nusprende, kad jis geriau zino, kas yra geriau (cia as apie savo situacija), tai negali negerbti jo sprendimo, tiesa? be to, meile meilei, bet jei tau kazko truksta ir tai tave griauzia, galu gale prieini taska, kai tai sprogsta. o jei dar ir salia esantis zmogus negali/nenori/ neistengia to suteikti... abu turi noreti ir kovoti del tos meiles. vienam ne visada iseina 
Papildyta:
sveika
nezinau ka patart, bet manau, padaret klaida, kad grizot pas ji (ar ji isileidot atgal). be to, eikit pas kita pareiguna ir rasykit pareiskima, nesvarbu ka jie sako, tai bus pradzia. tik nezinau, ar tai pades, kai kartu gyvenat. meskit ji is namu, saugokit zinutes grasinancias ir pan., irasykit pokalbius. pagalvokit apie savo vaika ir savo psichine busena.
Papildyta:
sveika
Buvo laikas, kai tą žmogų be proto mylėjau, atleisdavau viską, priėmiau visus jo minusus, bet iš jo pusės nesulaukiau rūpesčio, elementariausios pagarbos. Kai praregėjau ir supratau, kad taip gyventi daugiau nebegaliu, kad jausmų nebelikę - liko tik nusivylimas ir neapykanta, itin ryžtingai priėmiau sprendimą, kurio norėjau AŠ. O jis privertė padaryti taip, kaip nori tik JIS.
P.S. dėl pareiškimo rašymo - šis žmogus dar ne tokių dalykų pridaręs (kas tik dabar ima aiškėti), ir dar vis laisvėj vaikšto. Sužinojęs, kad rašiau pareiškimą, mane išjuokė ir pasakė, kad nieko aš tuo nepasieksiu, nes jis nenaudos fizinio smurto, o tik psichologinį, kuris galbūt dar žiauresnis yra, kad kuo sunkiau tai būtų galima įrodyti... Ir kad daugybę pažinčių turi policijos ir aukštesnėse inst.
Taigi, moterys ir merginos, Jūs bent jau mylite tyliai (kad ir be atsako) ir nekenkiate savo mylimiems žmonėms. Jūsų meilė dar toli gražu ne liguista ir negriaunanti...







