Da Imperatore, linkejimai Jums
Ismintingas komentaras
Da Imperatore, linkejimai Jums
Da Imperatore, linkejimai Jums
QUOTE(DA Imperatore @ 2014 01 09, 12:29)
Jūsų situaciją galima pavadinti likimo kaprizais.Tai,kad patekote į tokią situaciją įtakoja kažkokie karminiai reikalai,užtat įveikti trauką vien savo jėgomis labai sunku,kai visos giminės tendencija tempia atgal.
Esate visiškai teisi,sakydama,kad tai priklausomybė ir likimo pamoka jums-priklausomybę įveikti.Kaip tai padaryti?Nežinau dėl lengvų kelių,bet teisingiausias kelias-ugdyti savyje dvasios stiprybę iki tokio lygio,kai bendravimo galėsite atsisakyti ir meilės jausmas jūsų nebeklupdys,o praturtins ir prikels naujam gyvenimui.
Suprantate,viskas turi savo prasmę.Ši situacija jums lyg treniruoklis valios ugdymui kurio prasmė apvalyti meilę nuo priklausomybės.Sakydama meilė, turiu omeny kuriančią energiją,kuri apvalyta bus jūsų laimės garantas,tad neskubėkite sukti lengvesniu keliu,kad nesigautų jog laimėjusi taktine prasme daug daugiau prarasite strategine ir nemalonios pasekmės pasimatys ne iš karto.
Tiesiog suvokite,kad siekiate atsiriboti nuo bendravimo,o meilės jausmą pasilikti sau.Jis jūsų ir niekas negali to atimti.Meilė ir tas vyriškis nėra tapatu.Meilė gali gyvuoti ir be jo.To vyruko darbas pažadinti jumyse tą jausmą,pakankinti,kad bręstumėte per skausmą.Jau vien nuo tokio suvokimo turėtų palengvėti.
Elkitės tiesmukiškai,atvirai,pirmiausia savo pačios atžvilgiu.Daugiau vadovaukitės faktais ir racionalumu,o tai emocijos ims tempti atgal.
Matau,kad jums iš priklausomybės išsivaduoti pavyks,o užsigrūdinusi dvasiškai jau būsite parengta naujiems,perspektyviems ir laimingiems santykiams,kurie artėja iš ateities,tik dar negali prie jūsų prieiti.
Esate visiškai teisi,sakydama,kad tai priklausomybė ir likimo pamoka jums-priklausomybę įveikti.Kaip tai padaryti?Nežinau dėl lengvų kelių,bet teisingiausias kelias-ugdyti savyje dvasios stiprybę iki tokio lygio,kai bendravimo galėsite atsisakyti ir meilės jausmas jūsų nebeklupdys,o praturtins ir prikels naujam gyvenimui.
Suprantate,viskas turi savo prasmę.Ši situacija jums lyg treniruoklis valios ugdymui kurio prasmė apvalyti meilę nuo priklausomybės.Sakydama meilė, turiu omeny kuriančią energiją,kuri apvalyta bus jūsų laimės garantas,tad neskubėkite sukti lengvesniu keliu,kad nesigautų jog laimėjusi taktine prasme daug daugiau prarasite strategine ir nemalonios pasekmės pasimatys ne iš karto.
Tiesiog suvokite,kad siekiate atsiriboti nuo bendravimo,o meilės jausmą pasilikti sau.Jis jūsų ir niekas negali to atimti.Meilė ir tas vyriškis nėra tapatu.Meilė gali gyvuoti ir be jo.To vyruko darbas pažadinti jumyse tą jausmą,pakankinti,kad bręstumėte per skausmą.Jau vien nuo tokio suvokimo turėtų palengvėti.
Elkitės tiesmukiškai,atvirai,pirmiausia savo pačios atžvilgiu.Daugiau vadovaukitės faktais ir racionalumu,o tai emocijos ims tempti atgal.
Matau,kad jums iš priklausomybės išsivaduoti pavyks,o užsigrūdinusi dvasiškai jau būsite parengta naujiems,perspektyviems ir laimingiems santykiams,kurie artėja iš ateities,tik dar negali prie jūsų prieiti.
Mintys teisingos ir ismintingos, bet ne visada ir ne visom be pasalinio isikisimo pavyksta pasveikti. Jei tai likimas-karma, be ekstrasenso kazin ar pasiseks. Tik kur rasti toki, kuris tai tikrai sugeba? Kodel taip sakau? Is patirties, nes ir nebendraujant niolika metu gali nepraeiti. Gal tai chroniska liga?
[quote=Rasuole9,2014 01 10, 03:40]
Mintys teisingos ir ismintingos, bet ne visada ir ne visom be pasalinio isikisimo pavyksta pasveikti. Jei tai likimas-karma, be ekstrasenso kazin ar pasiseks. Tik kur rasti toki, kuris tai tikrai sugeba? Kodel taip sakau? Is patirties, nes ir nebendraujant niolika metu gali nepraeiti. Gal tai chroniska liga?
Sakot nebendraujant? Viduje reikia daryti pokyčius, o ne išorėje.
Mintys teisingos ir ismintingos, bet ne visada ir ne visom be pasalinio isikisimo pavyksta pasveikti. Jei tai likimas-karma, be ekstrasenso kazin ar pasiseks. Tik kur rasti toki, kuris tai tikrai sugeba? Kodel taip sakau? Is patirties, nes ir nebendraujant niolika metu gali nepraeiti. Gal tai chroniska liga?
Sakot nebendraujant? Viduje reikia daryti pokyčius, o ne išorėje.
[quote=Pievugele999,2014 01 10, 10:48]
[quote=Rasuole9,2014 01 10, 03:40]
Mintys teisingos ir ismintingos, bet ne visada ir ne visom be pasalinio isikisimo pavyksta pasveikti. Jei tai likimas-karma, be ekstrasenso kazin ar pasiseks. Tik kur rasti toki, kuris tai tikrai sugeba? Kodel taip sakau? Is patirties, nes ir nebendraujant niolika metu gali nepraeiti. Gal tai chroniska liga?
Sakot nebendraujant? Viduje reikia daryti pokyčius, o ne išorėje.
[/quote]
sutinku, jei nedarote isvadu, galit ir visa gyvenima kanknt save tom meilem nelaimingom.
[quote=Rasuole9,2014 01 10, 03:40]
Mintys teisingos ir ismintingos, bet ne visada ir ne visom be pasalinio isikisimo pavyksta pasveikti. Jei tai likimas-karma, be ekstrasenso kazin ar pasiseks. Tik kur rasti toki, kuris tai tikrai sugeba? Kodel taip sakau? Is patirties, nes ir nebendraujant niolika metu gali nepraeiti. Gal tai chroniska liga?
Sakot nebendraujant? Viduje reikia daryti pokyčius, o ne išorėje.
[/quote]
sutinku, jei nedarote isvadu, galit ir visa gyvenima kanknt save tom meilem nelaimingom.
Merginos-kaip mąstote?
Jei jau nemalonu,skausminga,kelia skausmą ir kančia,tai reikia ta negatyvą rauti su šaknimis iš gyvenimo ir mesti lauk bet kokia kaina?
Gyvenimą sudaro malonūs ir nemalonūs dalykai.Dviejų priešybių sąveika kuria gyvenimą.Fizinis kūnas taip pat turi kairę ir dešinę puses.Jei nepatinka viena kuri pusė,reikia ją atkirsti ir numesti?Kas tada liks iš kūno ar beliks jis iš viso?Tas pats ir su likimu su gyvenimu.Atmetus tai kas nemalonu,kyla pavojus atmesti visą gyvenimą.
Ne rauti lauk reikia skausmingą patirtį,bet ją išgyventi ir panaudoti kaip svertą tobulėjimui.Kito kelio nėra-išgyventi,pereiti,patirti,subręsti.
Taro kaladėje yra korta Velnias,ji rodo priklausomybę ir temos autorei ši korta pasirodė.Patinka mums tai ar ne,bet aukštesni dėsniai diktuoja savo ritmą ir privalu paklusti.Visata dėl vieno žmogaus nenuovokumo evoliucijos tikrai nestabdys.O evoliucionuoti,tobulėti kai Velnias kvėpuoja į nugara ir taikosi suminti daug lengviau.Kiek jau čia iš mūsų tokių sąmoningų,kurios tobulėja savanoriškai be to kvėpuojančio į nugarą grėsmės?
Dėl pagalbos iš šalies.Pagalba visada suteikiama,tik reikia ją pastebėti.Kai labai sunku kyla noras prie kažko prisikabinti,kad išvilktų iš nemalonios situacijos.Kiek pastebėjau,kai jau žmogus guli paslikas nuo nežmoniškos kančios-momentinė pagalba visada suteikiama.Kažkas išties ranką,padės atsikelti.Kažkas paspirs,kad nebebūtų taip patogu gulėti ir atsikelti privers.Tačiau tai tik pagalba-eiti reikės pačiam.Kažkodėl likimas neleidžia visomis jėgomis prisikabinti prie kažko,kas vilktų.
Dėl psichologų.Manau,kad jie gali padėti bet kokiu atveju.Jei pasitaikys profesionalas-praeiti tą skausmingą gyvenimo atkarpą bus lengviau.Jei šarlatanas-padės įgauti proto kur kišti savo pinigus.
Dėl ekstrasensų.Jei šarlatanas-išderins galutinai ir tada nebeliks kitos išeities kaip tik keltis ir eiti savo kojomis.Blogiau,jei žmogus talentingas.Priklausomybę sumažins ir palengvėjimas gali jaustis visai realiai,bet negatyvas(kurio įveikimui ir reikalinga tokia skausminga situacija)niekur nedingsta,o permetamas kitur.Kur?Kas nukentės ir kokios bus to pasekmės?
Dar papildysiu.Žinau vieną istoriją,kai meilė(o gal priklausomybė) tęsėsi apie 10 metų.Ta pora beveik nesimatė,o ryšys tęsėsi.Per tiek laiko mergina su tuo susigyveno ir nelaimingą priklausomybę pavertė meilės doviu savo sieloje.Sunkiomis akimirkomis lyg prie ugnelės pasišildydavo ir įgaudavo jėgų gyventi toliau.Man atrodo,kad tai,ką dažnai palaikome blogiu,visai nėra blogis,jei tik teisingai vertiname ir priimame.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
Jei jau nemalonu,skausminga,kelia skausmą ir kančia,tai reikia ta negatyvą rauti su šaknimis iš gyvenimo ir mesti lauk bet kokia kaina?
Gyvenimą sudaro malonūs ir nemalonūs dalykai.Dviejų priešybių sąveika kuria gyvenimą.Fizinis kūnas taip pat turi kairę ir dešinę puses.Jei nepatinka viena kuri pusė,reikia ją atkirsti ir numesti?Kas tada liks iš kūno ar beliks jis iš viso?Tas pats ir su likimu su gyvenimu.Atmetus tai kas nemalonu,kyla pavojus atmesti visą gyvenimą.
Ne rauti lauk reikia skausmingą patirtį,bet ją išgyventi ir panaudoti kaip svertą tobulėjimui.Kito kelio nėra-išgyventi,pereiti,patirti,subręsti.
Taro kaladėje yra korta Velnias,ji rodo priklausomybę ir temos autorei ši korta pasirodė.Patinka mums tai ar ne,bet aukštesni dėsniai diktuoja savo ritmą ir privalu paklusti.Visata dėl vieno žmogaus nenuovokumo evoliucijos tikrai nestabdys.O evoliucionuoti,tobulėti kai Velnias kvėpuoja į nugara ir taikosi suminti daug lengviau.Kiek jau čia iš mūsų tokių sąmoningų,kurios tobulėja savanoriškai be to kvėpuojančio į nugarą grėsmės?
Dėl pagalbos iš šalies.Pagalba visada suteikiama,tik reikia ją pastebėti.Kai labai sunku kyla noras prie kažko prisikabinti,kad išvilktų iš nemalonios situacijos.Kiek pastebėjau,kai jau žmogus guli paslikas nuo nežmoniškos kančios-momentinė pagalba visada suteikiama.Kažkas išties ranką,padės atsikelti.Kažkas paspirs,kad nebebūtų taip patogu gulėti ir atsikelti privers.Tačiau tai tik pagalba-eiti reikės pačiam.Kažkodėl likimas neleidžia visomis jėgomis prisikabinti prie kažko,kas vilktų.
Dėl psichologų.Manau,kad jie gali padėti bet kokiu atveju.Jei pasitaikys profesionalas-praeiti tą skausmingą gyvenimo atkarpą bus lengviau.Jei šarlatanas-padės įgauti proto kur kišti savo pinigus.
Dėl ekstrasensų.Jei šarlatanas-išderins galutinai ir tada nebeliks kitos išeities kaip tik keltis ir eiti savo kojomis.Blogiau,jei žmogus talentingas.Priklausomybę sumažins ir palengvėjimas gali jaustis visai realiai,bet negatyvas(kurio įveikimui ir reikalinga tokia skausminga situacija)niekur nedingsta,o permetamas kitur.Kur?Kas nukentės ir kokios bus to pasekmės?
Dar papildysiu.Žinau vieną istoriją,kai meilė(o gal priklausomybė) tęsėsi apie 10 metų.Ta pora beveik nesimatė,o ryšys tęsėsi.Per tiek laiko mergina su tuo susigyveno ir nelaimingą priklausomybę pavertė meilės doviu savo sieloje.Sunkiomis akimirkomis lyg prie ugnelės pasišildydavo ir įgaudavo jėgų gyventi toliau.Man atrodo,kad tai,ką dažnai palaikome blogiu,visai nėra blogis,jei tik teisingai vertiname ir priimame.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
QUOTE(DA Imperatore @ 2014 01 10, 14:40)
Dar papildysiu.Žinau vieną istoriją,kai meilė(o gal priklausomybė) tęsėsi apie 10 metų.Ta pora beveik nesimatė,o ryšys tęsėsi.Per tiek laiko mergina su tuo susigyveno ir nelaimingą priklausomybę pavertė meilės doviu savo sieloje.Sunkiomis akimirkomis lyg prie ugnelės pasišildydavo ir įgaudavo jėgų gyventi toliau.Man atrodo,kad tai,ką dažnai palaikome blogiu,visai nėra blogis,jei tik teisingai vertiname ir priimame.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
ta istorija labai grazi ir saunu, kad ta moretis tokia stipri ir protinga. bet manau, kad ji nepriejo prie tokios busenos iskarto. as irgi pasvojoju, apie ta tyra, nesavanaudiska meile, meile be skausmo, kai tu tiesiog myli ir dziaugiesi tuo ka patyrei. nesuki sau galvos, del to, kad tai baigta. nenoriu nustoti myleti. noriu tik ismokti dziaugtis prisiminimais, net ir zinodama, kad meiles is kitos puses nebuvo. bet tas nepavyksta. reiskia esu silpna ir kvaila
nu tebunie. esu. ar noriu tai pakeisti? turbut ne, nes lyg ir bandau, bet vis nepavyksta
QUOTE(Rasuole9 @ 2014 01 05, 17:09)
Geriau kovokite-visais imanomais budais, ypac jei kokia gyvate (atsiprasau, kita panele) kiauliskais budais viska sugadino.
Palaukit, o kodėl jūs painiojat tokį gražų jausmą kaip meilė su elementariu savininkiškumu ir egoizmu?
Juk jei myli žmogų, tai nori, kad jis būtų laimingas, o jei jis laimingas su ta, atleiskit, "gyvate", o ne su jumis, nuostabiausia, tai gal nereikia tos laimės norėt sugriaut? Palinkėt laimės abiems ir mylėkit sau iš tolo, puoselėkit tą jausmą neįsikibdama žmogui į klešnę ir negriaudama jo laimės su kita moterim 
QUOTE(DA Imperatore @ 2014 01 10, 15:40)
Merginos-kaip mąstote?
Jei jau nemalonu,skausminga,kelia skausmą ir kančia,tai reikia ta negatyvą rauti su šaknimis iš gyvenimo ir mesti lauk bet kokia kaina?
Gyvenimą sudaro malonūs ir nemalonūs dalykai.Dviejų priešybių sąveika kuria gyvenimą.Fizinis kūnas taip pat turi kairę ir dešinę puses.Jei nepatinka viena kuri pusė,reikia ją atkirsti ir numesti?Kas tada liks iš kūno ar beliks jis iš viso?Tas pats ir su likimu su gyvenimu.Atmetus tai kas nemalonu,kyla pavojus atmesti visą gyvenimą.
Ne rauti lauk reikia skausmingą patirtį,bet ją išgyventi ir panaudoti kaip svertą tobulėjimui.Kito kelio nėra-išgyventi,pereiti,patirti,subręsti.
Taro kaladėje yra korta Velnias,ji rodo priklausomybę ir temos autorei ši korta pasirodė.Patinka mums tai ar ne,bet aukštesni dėsniai diktuoja savo ritmą ir privalu paklusti.Visata dėl vieno žmogaus nenuovokumo evoliucijos tikrai nestabdys.O evoliucionuoti,tobulėti kai Velnias kvėpuoja į nugara ir taikosi suminti daug lengviau.Kiek jau čia iš mūsų tokių sąmoningų,kurios tobulėja savanoriškai be to kvėpuojančio į nugarą grėsmės?
Dėl pagalbos iš šalies.Pagalba visada suteikiama,tik reikia ją pastebėti.Kai labai sunku kyla noras prie kažko prisikabinti,kad išvilktų iš nemalonios situacijos.Kiek pastebėjau,kai jau žmogus guli paslikas nuo nežmoniškos kančios-momentinė pagalba visada suteikiama.Kažkas išties ranką,padės atsikelti.Kažkas paspirs,kad nebebūtų taip patogu gulėti ir atsikelti privers.Tačiau tai tik pagalba-eiti reikės pačiam.Kažkodėl likimas neleidžia visomis jėgomis prisikabinti prie kažko,kas vilktų.
Dėl psichologų.Manau,kad jie gali padėti bet kokiu atveju.Jei pasitaikys profesionalas-praeiti tą skausmingą gyvenimo atkarpą bus lengviau.Jei šarlatanas-padės įgauti proto kur kišti savo pinigus.
Dėl ekstrasensų.Jei šarlatanas-išderins galutinai ir tada nebeliks kitos išeities kaip tik keltis ir eiti savo kojomis.Blogiau,jei žmogus talentingas.Priklausomybę sumažins ir palengvėjimas gali jaustis visai realiai,bet negatyvas(kurio įveikimui ir reikalinga tokia skausminga situacija)niekur nedingsta,o permetamas kitur.Kur?Kas nukentės ir kokios bus to pasekmės?
Dar papildysiu.Žinau vieną istoriją,kai meilė(o gal priklausomybė) tęsėsi apie 10 metų.Ta pora beveik nesimatė,o ryšys tęsėsi.Per tiek laiko mergina su tuo susigyveno ir nelaimingą priklausomybę pavertė meilės doviu savo sieloje.Sunkiomis akimirkomis lyg prie ugnelės pasišildydavo ir įgaudavo jėgų gyventi toliau.Man atrodo,kad tai,ką dažnai palaikome blogiu,visai nėra blogis,jei tik teisingai vertiname ir priimame.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
Jei jau nemalonu,skausminga,kelia skausmą ir kančia,tai reikia ta negatyvą rauti su šaknimis iš gyvenimo ir mesti lauk bet kokia kaina?
Gyvenimą sudaro malonūs ir nemalonūs dalykai.Dviejų priešybių sąveika kuria gyvenimą.Fizinis kūnas taip pat turi kairę ir dešinę puses.Jei nepatinka viena kuri pusė,reikia ją atkirsti ir numesti?Kas tada liks iš kūno ar beliks jis iš viso?Tas pats ir su likimu su gyvenimu.Atmetus tai kas nemalonu,kyla pavojus atmesti visą gyvenimą.
Ne rauti lauk reikia skausmingą patirtį,bet ją išgyventi ir panaudoti kaip svertą tobulėjimui.Kito kelio nėra-išgyventi,pereiti,patirti,subręsti.
Taro kaladėje yra korta Velnias,ji rodo priklausomybę ir temos autorei ši korta pasirodė.Patinka mums tai ar ne,bet aukštesni dėsniai diktuoja savo ritmą ir privalu paklusti.Visata dėl vieno žmogaus nenuovokumo evoliucijos tikrai nestabdys.O evoliucionuoti,tobulėti kai Velnias kvėpuoja į nugara ir taikosi suminti daug lengviau.Kiek jau čia iš mūsų tokių sąmoningų,kurios tobulėja savanoriškai be to kvėpuojančio į nugarą grėsmės?
Dėl pagalbos iš šalies.Pagalba visada suteikiama,tik reikia ją pastebėti.Kai labai sunku kyla noras prie kažko prisikabinti,kad išvilktų iš nemalonios situacijos.Kiek pastebėjau,kai jau žmogus guli paslikas nuo nežmoniškos kančios-momentinė pagalba visada suteikiama.Kažkas išties ranką,padės atsikelti.Kažkas paspirs,kad nebebūtų taip patogu gulėti ir atsikelti privers.Tačiau tai tik pagalba-eiti reikės pačiam.Kažkodėl likimas neleidžia visomis jėgomis prisikabinti prie kažko,kas vilktų.
Dėl psichologų.Manau,kad jie gali padėti bet kokiu atveju.Jei pasitaikys profesionalas-praeiti tą skausmingą gyvenimo atkarpą bus lengviau.Jei šarlatanas-padės įgauti proto kur kišti savo pinigus.
Dėl ekstrasensų.Jei šarlatanas-išderins galutinai ir tada nebeliks kitos išeities kaip tik keltis ir eiti savo kojomis.Blogiau,jei žmogus talentingas.Priklausomybę sumažins ir palengvėjimas gali jaustis visai realiai,bet negatyvas(kurio įveikimui ir reikalinga tokia skausminga situacija)niekur nedingsta,o permetamas kitur.Kur?Kas nukentės ir kokios bus to pasekmės?
Dar papildysiu.Žinau vieną istoriją,kai meilė(o gal priklausomybė) tęsėsi apie 10 metų.Ta pora beveik nesimatė,o ryšys tęsėsi.Per tiek laiko mergina su tuo susigyveno ir nelaimingą priklausomybę pavertė meilės doviu savo sieloje.Sunkiomis akimirkomis lyg prie ugnelės pasišildydavo ir įgaudavo jėgų gyventi toliau.Man atrodo,kad tai,ką dažnai palaikome blogiu,visai nėra blogis,jei tik teisingai vertiname ir priimame.
Sakau atvirai,skaitau merginos aprašytą situaciją ir žaviuosi kiek joje pažadinama stiprybės ir išminties,silpnas žmogus to nepakeltų,kvailas-neieškotų pagalbos.
DA Imperatore, ar gali būti jog ta kančia žmogui per didelė? Kai ne tik seniai praradai gyvenimo džiaugsmą, bet ir norą gyventi, nebeliko jokios laimingo gyvenimo vilties( nebe tikiu, kad mano gyvenime dar atsiras toks vyras), pradėjo kankinti fizinės ligos( tiesiog fiziškai jaučiu, kada visos kankinančios mintys "nusėda" į vieną organą, su kuriuo šiuo metu turiu daug problemų). Suprantu, kad man jokie vaistai nepadės galutinai( tik apgydys), kol neišmesiu to žmogaus iš galvos.
Blaiviu protu suvokiu, jog tai nenormali priklausomybė, savo galvoj susikūriau idealą,kurį įsimylėjau, tačiau nebe galiu su savim kovoti.
Dar dėl būrėjų ir panašių veikėjų: šiuo klausimu perėjau visus žymiausius Vilniaus būrėjus, žinoma, klausiau tik vieno:" ar jis grįš pas mane?". Nežinodamos situacijos, jos visos lyg susitarusios garantavo, kad jis grįš. Tą kartą, kai tai pasakydavo, pasidarydavo geriau. Taip aš pradėjau gyventi laukimu... O to žmogaus kaip nėra, taip nėra. Tiesiog iš savo patirties noriu pasakyti, kad žmogus su savo kančia turi tvarkytis vienas, o kaip mano atveju, kitų įsikišimas tik pablogino situaciją ( aš taip įtikėjau būrėjų žodžiais, jog laukausi įsikibus tos vilties, kad būsiu su tuo žmogum).
QUOTE(aqile @ 2014 01 12, 14:16)
Nežinodamos situacijos, jos visos lyg susitarusios garantavo, kad jis grįš. Tą kartą, kai tai pasakydavo, pasidarydavo geriau. Taip aš pradėjau gyventi laukimu... O to žmogaus kaip nėra, taip nėra. Tiesiog iš savo patirties noriu pasakyti, kad žmogus su savo kančia turi tvarkytis vienas, o kaip mano atveju, kitų įsikišimas tik pablogino situaciją ( aš taip įtikėjau būrėjų žodžiais, jog laukausi įsikibus tos vilties, kad būsiu su tuo žmogum).
O manote, kad jums butu geriau, jeigu butu pasake, kad negris? Butumete tuo patikejusi ir ji paleidusi?
Man va jis pats pasake, kad viskas, nieko nebebus, niekas nebegris, pamirsk. O as vis dar sedziu, laukiu, tikiuosi Ar gal nesusitaikau. Kaip ir suvokiu, kad nieko nebebus, bet su tuo nesugebu to pripazinti ir su tuo susitaikyti
QUOTE(Darbo @ 2014 01 12, 17:08)
O manote, kad jums butu geriau, jeigu butu pasake, kad negris? Butumete tuo patikejusi ir ji paleidusi? Man va jis pats pasake, kad viskas, nieko nebebus, niekas nebegris, pamirsk. O as vis dar sedziu, laukiu, tikiuosi Ar gal nesusitaikau. Kaip ir suvokiu, kad nieko nebebus, bet su tuo nesugebu to pripazinti ir su tuo susitaikyti
Man va jis pats pasake, kad viskas, nieko nebebus, niekas nebegris, pamirsk. O as vis dar sedziu, laukiu, tikiuosi Ar gal nesusitaikau. Kaip ir suvokiu, kad nieko nebebus, bet su tuo nesugebu to pripazinti ir su tuo susitaikyti Negaliu pasakyti,kaip būtų buvę. Taip, galbūt vis tiek nebūčiau nusiraminusi(didelis noras žadina viltį), tiesiog tas įtikėjimas tik dar labiau skatina laukti. Desperatiškai ėjau per būrėjas ir kai kiekvieną kartą gaudavau patvirtinimą, tai lyg žibalo pliūpsnis į ugnį.
QUOTE(aqile @ 2014 01 12, 16:21)
Negaliu pasakyti,kaip būtų buvę. Taip, galbūt vis tiek nebūčiau nusiraminusi(didelis noras žadina viltį), tiesiog tas įtikėjimas tik dar labiau skatina laukti. Desperatiškai ėjau per būrėjas ir kai kiekvieną kartą gaudavau patvirtinimą, tai lyg žibalo pliūpsnis į ugnį.
Tai buvo jusu pacios pasirinkimas. Eiti. Nugi skaudejo labai, norejot zinoti ir ejot.
O tai ka isgirdote irgi gali buti tiesa. Gal jis tikrai gris. Tik kada? Po metu? Penkeriu? Desimties? Trisdezimties?
Jūs pati itikejote, kad tai bus dabar, nes neturite kantrybes laukti iki pensijos...Zinau, kad be proto sunku laukti. Bet tu zinai ar nezinai kaip ten bus, nuo to nepalengeja, nes bet kokiu atveju, kol labai nori, tol ir lauki
QUOTE(Darbo @ 2014 01 12, 17:11)
Tai buvo jusu pacios pasirinkimas. Eiti. Nugi skaudejo labai, norejot zinoti ir ejot.
O tai ka isgirdote irgi gali buti tiesa. Gal jis tikrai gris. Tik kada? Po metu? Penkeriu? Desimties? Trisdezimties? Jūs pati itikejote, kad tai bus dabar, nes neturite kantrybes laukti iki pensijos...
Zinau, kad be proto sunku laukti. Bet tu zinai ar nezinai kaip ten bus, nuo to nepalengeja, nes bet kokiu atveju, kol labai nori, tol ir lauki
O tai ka isgirdote irgi gali buti tiesa. Gal jis tikrai gris. Tik kada? Po metu? Penkeriu? Desimties? Trisdezimties?
Jūs pati itikejote, kad tai bus dabar, nes neturite kantrybes laukti iki pensijos...Zinau, kad be proto sunku laukti. Bet tu zinai ar nezinai kaip ten bus, nuo to nepalengeja, nes bet kokiu atveju, kol labai nori, tol ir lauki
Jei labai rupi, tai net jei burejos pasakytu atvirksciai, tiketumetes... ieskotumet tokios burejos, kuri patvirtins...
Pasveikti reiketu anksciau, nes po 30 metu, jeigu negris, liksit viena... kitas dalykas - jog ne vienas kitas gali nepatikti ir kuos pati atstumsit belaukdama. Ka atsakyt tam , kuriam patinki, bet kurio tau ne per nago juodyma nereikia arba kaip priverst save vadovautis protu ir nelikt vienai? O jei sugris po 30 metu, kas jums trukdys issiskirt? Bet gyvenimas nebus tusciai praejes, bent vaiku turesit...
