Užkalbėjimas nuo kankinančios meilės

#61
QUOTE(Rasuole9 @ 2014 01 13, 01:24)
Jei labai rupi, tai net jei burejos pasakytu atvirksciai, tiketumetes... ieskotumet tokios burejos, kuri patvirtins...
Pasveikti reiketu anksciau, nes po 30 metu, jeigu negris, liksit viena... kitas dalykas - jog ne vienas kitas gali nepatikti ir kuos pati atstumsit belaukdama. Ka atsakyt tam , kuriam patinki, bet kurio tau ne per nago juodyma nereikia arba kaip priverst save vadovautis protu ir nelikt vienai? O jei sugris po 30 metu, kas jums trukdys issiskirt? Bet gyvenimas nebus tusciai praejes, bent vaiku turesit...


o kodel jus buvima viena (t.y. neturint vaiku), vadinate veltui praejusiais metais? g.gif gal kitai simtas metu iki vaiku ir ji nenori, o gal pasigimdyti ir tureti nemylimo vyro vaika jai kancia? o gal vaikas sulaukes 18 pasakys ate ate ir tu ji matysi viena karta per 5 metus? tipo tada nebusi viena? toks jausmas, kad buvimas vienai - tai kazkoks blogis, nuo kurio begti reikia
Atsakyti
#62
QUOTE(DA Imperatore @ 2014 01 10, 16:40)
Patinka mums tai ar ne,bet aukštesni dėsniai diktuoja savo ritmą ir privalu paklusti.Visata dėl vieno žmogaus nenuovokumo evoliucijos tikrai nestabdys.O evoliucionuoti,tobulėti kai Velnias kvėpuoja į nugara ir taikosi suminti daug lengviau.Kiek jau čia iš mūsų tokių sąmoningų,kurios tobulėja savanoriškai be to kvėpuojančio į nugarą grėsmės?

Kaip Jūs suprantate tobulėjimą?
Atsakyti
#63
QUOTE(nice1 @ 2014 01 13, 12:48)
o kodel jus buvima viena (t.y. neturint vaiku), vadinate veltui praejusiais metais?  g.gif  gal kitai simtas metu iki vaiku ir ji nenori, o gal pasigimdyti ir tureti nemylimo vyro vaika jai kancia? o gal vaikas sulaukes 18 pasakys ate ate ir tu ji matysi viena karta per 5 metus? tipo tada nebusi viena? toks jausmas, kad buvimas vienai - tai kazkoks blogis, nuo kurio begti reikia


Nereikia bėgti, jei neslegia. Ir geriau jokio, negu nemylimas. Bet po tam tikro laiko ims slėgti. Aš ir kalbu apie pasirinkimo variantus. Iš patirties. Dabar turbūt daryčiau kitaip, bet laiko neatsuksi... Todėl ir sakau - kol laikas, darykite protingus sprendimus, o ne tai, ką sako jausmai, nes paskui bus per vėlu... ir pakartosiu - jei sulauksite, kol tas vienintelis atsipeikės ir sugrįš, visada galėsite išsiskirti... Gal ir ciniškai skamba, bet tokia patirties diktuojama tiesa... Ką darysite, jeigu to išsvajoto taip iki 50 ir nesulauksite, o nė vienas kitas širdies nesuvirpins? Tebelauksite? Taip , tada jau vien laukti ir beliks, nes daug kam kitam bus šiek tiek vėloka... Ir dar vienas patarimas - sugalvokite kokią nors istoriją artimiesiems ir draugams, kurie netrukus pradės jums aiškinti, kad ieškote nežinia ko, todėl niekas jums įtikti negali... Jie dažniausiai nesusipras, kad savo klausimais Jus skaudina, nes jiems paprasčiausiai smalsu. ir papamoksluati norisi...
Atsakyti