esu susituokusi su vyru 1 metus. turim 10menesiu suneli, ir gruodzio menesi gims antras leliukas. viskas atrodo is sono pas mus nuostabu. bet... jam beveik 30 metu, kaip ir turetu but suauges vyras. taciau pagal jo poelgius to nepasakysi. jis vos ne kasdien pliurpia ant sofutes aluti, visada jam mazai, isgeria po 4-5 alaus. nesirupina savo higiena, neprisiziuri saves. vaiko nelabai ir padeda priziureti. ne karto nepadejo nuprausti, pamaitinti, sauskelniu pakeisti. jei iseinu maudytis, jau po keliu minuciu girdziu vaikas verkia ir tas rekia kad greiciau prausciausi... o pries vaiko gimima buvo pazadai kad kelsimes pamaitinti nakti paeliui, kaip jis ziures ta vaikeli. dabar priziureti turiu maziuka ir savo 30metu vaika...pamaitink ji, isnesk smirdancias kojines is kambario ir t.t. nei karto jei susipykdavom nei atsiprasau neisgirsi. visada kazkodel as kalta bunu. esu dabar vel nescia,ir jam nei nerupi kaip jauciuosi, ar man nesunku, tampau vezimeli, gyvenam nuosavam name tai malku atnesu pati. o jis tik ziuri...ne motais kad pilvas jau didziulis, sunku ir pns. taigi... kaip visada budavo tai ir pries savaite atsitiko. pasakiau kad padetu o neguletu lovoj, tai apsirenge ir isvaziavo pas savo motina. (motina jo ne kuo geresne) . tada gavau zinute kad isvaziavo kad as paziureciau ka praradau ir suprasciau kad tik apie save galvoju. ar taip elgiasi tikras vyras? paliko nescia su mazu vaikeliu kad kazka irodyti? jau mazdaug savaite jis ten, nei raso kad atsiprasau, nei ar galiu gryzti. jokios iniciatyvos is jo puses. as irgi jau neturiu jegu zemintis ir prasyti kad gryztu. ar teisingai pasielgsiu jei taip ir liksim gyventi atskirai? mama ir tetis mane palaiko, bet nesikisa i musu santykius. jiems svrabu kad man butu gerai. o gyvenu pas savo tevus. jie man padeda jei reikia. as jau seniai galvojau apie skyrybas, bet vis vyro gaila buvo. sunku zengti ta zingsni...patarkit mielos. aciu labai
