Netyčiukas mane padarė pačią laimingiausią mamą - Gimdymo istorijos

Nusprendžiau ir aš aprašyti savo antrojo gimdymo istoriją. Su vyru jau skaičiavome dešimtus kartu gyvenimo metus jau auginome 9 metų dukrytę ir visai neplanavome jai sesutės ar broliuko, kadangi gyvenimo permainų šiuo momentu buvo nemažai, buvom tik nusipirkę naują būstą kurį reikėjo susitvarkyti, o dar aš sugalvojau pakeisti darbą nes senajam jau buvau visiškai išsisėmusi. Taigi nauja darbo vieta, remontai namuose atrodo taip rūpesčių nemažai, o dar nesirodo mano dienos, jau pradedu panikuoti, kodėl, bet vis save raminu rūpesčiai, stresas ir t.t. Viena diena po darbo važiuojant namo užvažiavau į maisto parduotuvę ir mano nuostabai ko visai nesitikėjau žiūriu ogi guli lentynoje prie šampūnų neštumo testai, nieko sau pagalvojau net ir tokių dalykų būna maisto parduotuvėje, nu gerai pagalvojau pasiimsiu reik juk save galutinai įtikinti, kad užsilaikiusios mano dienos yra tik streso padariniai. Grįžau namo išsikroviau pirkinius, hmm testas, nu ką galvoju negi lauksiu iki ryto reik eit pasidaryti dabar ir sudėlioti taškus. Ir ką dvi juostelės taip greit išryškėjo, kad net nespėjau susivokt jog darausi neštumo testą. Ir prasidėjo man dviejų dienų panika, verkimas ir klausimas kodėl dabar, kai laikas toks netinkamas, kaip pasakysiu darbe kuriame dirbu dar tik dvi savaites. Prisipažinsiu, (nors už tokias mintis turėjau gaut gerai per šikną) buvo net užplūdusios mintys kad neštumą reikia nutraukti, dabar galiu padėkoti savo vyrui kuriam užteko proto blaiviai į viską pažiūrėti, dirbo jis su manim dieną ir naktį, kol aš atsipeikėjau, kad čia juk ne kokia bėda, o džiaugsmas ir džiaugsmas toks kad šiandien galiu pasakyti, kad esu pati laimingiausia dviejų vaikučiu mama.
Nėštumas ėjo sklandžiai jokių gręsiančių ar kitokių bėdų tik šiek tiek rytais papykindavo. Terminas gegužės 12 d. Balandžio 30 d. einu eilinei apžiūrai, gydytoja užtikrina iki termino negimdysi po savaitės pasirodyk. Gegužės 1 d. (penktadienis) važiuojam su tėvais iki Gintališkės kapų juk gegužės 3 d. mamyčių diena reik sutvarkyti močiutės kapelį, oras nuostabus, pasivaikštom po miškelį sugalvojam pasidaryti kelias pilvuko nuotraukas atsiminimui. Skambina giminaičiai, mes esam sodyboje poilsiausim visą savaitgalį atvažiuokite ir jūs, aišku juk oras nuostabus net nekilo abejonės važiuojam, taip smagiai pasisėdėjom aš vis vyrą įkalbinėju, kad pasilikime čia visam savaitgaliui juk aš vis tiek dar greit negimdysiu ir t.t. , bet ne jis kaip ožys užsispyręs važiuojam namo, nors poilsiui sodyboje jis visad būdavo pagrindinis iniciatorius , man taip keista, kodėl jis dabar nenori. Važiuojant namo vis dar bambu, kad norių, tai vyras nusileidžia gerai važiuojam namo išmiegam susiruošiam ir ryt važiuojam atgal, valiooo laimėjau, bet neužilgo vyrui paskambina ir pasiūlo šeštadienį padirbėti, atsisakyti negali, nes pinigėlių papildomų tikrai reik, ir ką žlunga mano planai, tenka susitaikyti. Gegužės 2 d. (šeštadienis) vyras anksti ryte išvažiuoja į darbą aš trinuosi namie iš kampo į kampą ir vis dar ima siutas, kad nuplaukė mano poilsis sodyboje. Net maisto negaminau tą dieną, grįžo vyras sakau, kad jau sugriovei mano planus tai dabar vežk mumis kur nors vakarieniauti, dar vakarienės metu peršnekėjome apie rytdienos planus juk rytoj mamyčių diena reik pasveikinti mamas dar į vieną kitą parduotuvę nuvažiuoti ir t.t. grįžę namo sukritom į lovą saldžiam miegeliui, naktis be prabudimų, net į wc nesikėliau nei karto. Gegužės 3 d. (sekmadienis) paryčiais 7:05 besisukant ant kito šono tik kažkas pokšt ir pasileido vanduo, šokau iš lovos, šaukiu vyrą, vandenys nubėgo, šiandien ta diena, važiuojam. Ir prasidėjo sąmyšis namuose, aš į vonią, vyras sausinti lova bei grindis, rengtis, pabudo ir dukra išeina iš kambario visa apsimiegojus su klausiamu žvilgsniu kas jums čia darosi juk dar taip anksti, paaiškinau, kad jau važiuojam į ligoninę, nes tavo sesutė ar broliukas prašosi į šį pasaulį, nors paskui taip save griaužiau, kam tai pasakiau juk jai dar tik 10 metų ir ji pasilieka viena namuose gal jaudinsis labai. Susiruošėm ir įsėdom į mašiną, o aš vyrui ir sakau mums reikia kavos atsigerti nes nežinia kiek užtruksim, o man jei ryte kavos neatsigeriu tuoj galva įsiskauda, skausmų jokių man nebuvo tai nusprendėm, kad nelabai ir yra ko skubėti tai užvažiavom į macdonaldą pasiėmėm kavos geriam sau ramiai ir man tik švist mintis kad aš neturiu palučių, o jei vandenys vėl bėgs juk ligoninėje sušlapinsiu lovą, reik važiuot iki vaistinės, bet tuoj pat pagalvojau pirmas gimdymas užtruko 3,5 val. o buvau skaičius, kad antrasis trunka trumpiau, o juk nuo vandenų nubėgimo jau buvo praėjusi 1 val. tai draugiškai nusprendėm, kad nebedelskime reik važiuoti tiesiai į ligoninę.
Ligoninės priimamasis, dokumentų pildymas, mūsų klausia kiek vandens nubėgo, vyras sako gal koks litras, pasigirsta skardus juokas, jūs ką juokaujate pabandykite litrą vandens išpilti ant žemės, ar skausmą jaučiate? Nu kad ne, pakraipo galvą keistai, bet vis tiek vedasi į gimdyklą. Mano nuostabai gimdykla superinė toli gražu ne tokia kaip gimdžiau pirmą kartą prieš 10 metų tada gimdykla buvo labiau panaši į „karcerį“ mažute patalpėlė kurioje tilpo tik lova, taburetė ir nedidelė spintelė, sienos apsilupinėjusios, lubos išvis baisios ir t.t. o dabar gimdykla aukščiausios klasės didelė, jauki. 8:30 patikrina mane 5 cm. guluosi į lovą ir laukiu, vis mintyse dukra kuri liko namuose viena, kaži kaip ji jaučiasi, ką mąsto, gal jaudinasi labai. ~ 8:45 prasideda skausmai nereguliarus, bet kosminiu greičiu dažnėja, 9:30 įeina sesute klausia kas kiek sąrėmiai tiksliai jau nebegaliu pasakyti atrodo jie jau nesibaigia, skauda be perstojo, patikrina, pilnas atsidarymas, gimdom, o tada jau nelabai ką ir beprisimenu, kažkas kažką sakė kada stumti, kada ne ir 9:50 mano mažoji, nuostabioji mergytė guli jau pas mane ant krūtinės ir savo nuostabiomis akytėmis sveikina mane su mamyčių diena, vyras nukerpa virkštelę, apsipilam ašarom. Mane sutvarko ir palieka mus jau trise. Skambinu dukrai pranešti, kad turi sesę, nes vis širdelė skaudėjo kaip ji ten laikosi, o ji pasirodo visai nesureikšmino to įvykio, o gal iš miegų pakelta nelabai ir suprato nuėjo toliau miegoti, pranešu džiugia naujiena tada ji net apsiverkė iš laimės, nes labai norėjo sesės.
Dabar jau esam keturiese ir esu pati laimingiausia dviejų dukryčių mama, dabar tiksliai žinau ką aukščiausias už tave sumąstė niekada neprieštarauk, viskas vyksta pagal planą, įmonė kurioje buvau tik pradėjusi dirbti ir taip bijojau prarasti darbą, man išėjus į dekretą jie uždarė Klaipėdos filialą, taip kad vis tiek būčiaus likus be darbo. Buto remontus spėjom pasidaryti per 8 mėn. laukimo savo mažosios spirgytės.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis