Sveikos merginos, seniai nerašiau - neskaičiau, kažkaip bandau apsimest, kad vis mažiau tų kalbos problemų turim (ir aišku palyginus su tuo , kas buvo ,tikrai mažiau, palyginus su kitais vaikais - vis dar yra kur dirbti, tai ir dirbam su logopede toliau). Ale užkliuvau už panašaus atvejo į mus, tai gal galėsiu kuo pagelbėt.
QUOTE(Neringiux @ 2013 11 09, 08:16)
Labas rytas
Gal zinote kas duoda siuntima i ankstyvosios reabilitacijos tarnyba?
Mano berniukui 3 metai, pasako gal 10 zodziu tokie kaip mama,tete,niam niam... Labai uzsispyres,nemato reikalo sneketi. Kreipsimes i ppt,kad gautume isvadas ir nuo kitu mokslo metu darzelyje su juo dirbtu logopedas. Privaciai samdom logopeda,bet jis nepasiduoda,nesneka. Per 4 men. ismoko kelis zodzius. Logopede neizvelgia jokiu kitu sutrikimu,apart kalbos. Lankom iprasta darzeli.
Maniškė pas logopedę nešnėkėjo nieko ir neišmoko nė vieno naujo žodžio 8 MĖNESIUS. Jokių kitų sutrikimų, apart kalbos, irgi neturėjo. Bet po 8 mėnesių - pradėjo dirbt. Logopedė bandė bandė su ja gražiuoju bandė bandė - nieko tokio nevyko. Tada sako po tų 8 mėnesių susipyko su maniške ir parodė, kad logopedė yra vierchas, ir užteks čia streikus kelt manajai - ir pramušė žodžius kartot. Gal ir jūs pasiūlykit logopedei susipykt su savuoju?

Jei charakteris tvirtas - kartais prireikia. O šiaip, sakyčiau niekur nesikreipkit, tik išbalamūtins ir prišnekės ko nereik, jei logė sako, kad nėr problemų tik kalbos, ir sutinka su vaiku dirbt ir toliau - tai ir vaikščiokit sau pas ją
QUOTE(Neringiux @ 2013 11 10, 15:24)
As gyvenu Vilniuje. Paprasysiu, kad nusiustu pas neurologe, kadangi ja pazistu isprasysiu siuntimo i ankstyvosios reabilitacijos tarnyba.
Man rodos pas mano vaika yra psichologine problema. Atsiprasant isikales sau i galva, kad nenori sneketi ir viskas, bet siaip bendraujantis, su keliais normaliais zodziais bando issisukti. Pagrinde jo zodyne zodziai- daro, nedaro.

Ir taip graziai istaria r, kad net sirdis apsala.
Gal perfekcionizmas, kaip maniškei? Negaliu tobulai - nedarysiu iš viso? Nemanau, kad jis gali būti įsikalęs į galvą, kad nenori šnekėti, nors lygiai tą patį iš pradžių maniau apie saviškę, kol "nedašuto", kad perfekcionizmo ten problema, o ne jokio ten nenorėjimo ir panašiai...
QUOTE(Neringiux @ 2013 11 11, 22:02)
Pas mus vienakalbe seima, sunus mamytukas, bet siemet pradejo normaliai pasilikineti darzelyje. Noriai eina, bet del nekalbejimo yra gan piktas, bando mustis, seimos narius vadina kaka. Kaip suprantu pyksta del to, kad mes jo nesuprantame. Tiksliau mes ji suprantame, bet nuduodame, kad nesuprantame, su viltim kad prades sneketi. O jis nudelbia akis, susiguzia ir net nebando prabilti normalia kalba. Leliukiska kalba daug tarsta ir daug rodo pirstais.
Niekada nenuduokite, kad nesuprantate. Niekad niekad niekad. Neurozę tik taip įvaryt galima. Aišku, kai jau tikrai nesuprasit, kitas reikalas. O šiaip dirbkit įgarsintojais. Kažką padaro, ką supratot, ar pamykia, tai jūs įgarsinkit - taip, nori šito žaisliuko? Mėlyno? Ir pan. Dirbkit komentatoriais nuolatiniais. Kada nors galėsit iš šių pareigų ir pasiliuosuot, paskui jau reikės save stabdyt, kad už vaiką neatsakinėt ir jam nepasakinėt, bet kol kas - komentuot, įgarsint ir nevaidint nesuprantančio.
QUOTE(kaleda @ 2013 12 12, 20:26)
Pati esu kritiška mūsų švietimo sistemai, bet tik mintyse. Negi tie mūsų vaikai mūsų mintis skaito?
Užtikrintai skaito. neturiu nė menkiausių abejonių. Mūsų logopedė prašė pasidaryt DISC testą VRC, nu ir būtų viskas pavykę ko gero, nes pirmą dieną puikiai dirbo vaikas, bet kadangi ėjom privačiai, tai psichologė nutarė, kad gali perskelt į dvi dienas tą testą, a la pinigus atidirbt. Nu ir ką, savaitę iki to kito karto aš mintyse siutau ant tos psichologės ir ant viso to, kas ten vyksta, ir ant visų nesąmonių, tai paskui turėjom tris kartus klaikius, vieną už kitą klaikesnius, nes aš vis labiau siutau ant tos sistemos eigoj - tai paskutinį kartą vaikas praklykė tiesiog ten 45 minutes, o kai psichologė pasakė, nu tai nieko neišeina, reiks eit jums namo, tą pačią akimirką nusišypsojo ir pasakė džiugiai "atia atia" - kaip sakant su šūkiu - tai mes, mama, tą durnę nugalėjom. Tada aš save perorientavau, kad taip nieko nebus, kad mes dar šimtą metų ten vaikščiosim, jei būsiu taip nusiteikus, ir savaitę sau irgi mintyse įteiginėjau, kad ta psichologė nuostabiiiii - ir ką, vaikas vėl puikiai susitvarkė su visom likusiom užduotim.
Tai jei ketinat leisti į darželį ir toliau, ir neketinate atsiimti - siūlau performatuoti smegeninę, sugalvoti, kad vaikams ten labai gera ir nuostabuuuu, nes vaikai tikrai skaito mintis, ir jūs savo mintim jiems trukdot prisitaikyt
QUOTE(kaleda @ 2013 12 15, 09:52)
Ir aš džiaugčiaus jei kas parekomenduotų tokią knygą nes ta pati bėda (dėl ilgio). Viena iš priežasčių , dėl ko nuklydau į CD pasakas, tai kad sunku priversti išklausyti skaitomas.
Rekomenduoju nekalbiukams lygiai tą pat, ką sakė Alchemie - pasikartosiu
http://www.baltoslan...zaidziaslepyniu
mūsų buvo skaitomiausia ever tuo metu, kai dar nieko ilgo neišklausydavo. Ir išvis pastebėjau, kad nekalbiukei labai patiko visos knygos su langeliais - kažkoks atseit veiksmas, tai dar patiko tai, kas ne pasaka, bet mano galva irgi gerai moko žodyno paties kaip tokio
http://www.knyguklub...dziu knyga.html
yra dar tos pačios serijos "skaičių knyga" , irgi šauni.
O aš pasigirsiu ta proga, mano vaikas, kuris nekęsdavo, kai jam skaito, dabar pati prašinėja, suėjus penkiems metams, kad skaitytume Emilį iš Lionebergos, Astrid Lindgren, jei nebūna labai mieguista, sukaupusi dėmesį išklauso kokius 25 puslapius, davinėja pastabas į temą ir klausimus į temą - eikit sau, net netikėjau, kad kada nors tai vyks