QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 18:55)
QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 17:55)
Tai yra smurto forma ir visiskai netoleruotina ne tik mazuju mokyklose, bet ir didziuju.
Netraumuoja tik tu, kurie iprate girdet riksmus iprastoj aplinkoj. Bet ar tai gerai?
Ar 7meti mokyt filosofijos, kad mol, bus gyvenime tokiu kurie ant taves reks
, WTF 
. Jeigu ir uzsiraus ant nestabilios psichikos reksnio, gal jau ir nebe 7metis bus. Ipratindami vaika girdet rekima mes kaip ir patvirtinam, kad tai yra norma 
ir jis lygiai taip gali elgtis 
. Ratas uzsidaro...
QUOTE(Kuzia @ 2013 11 05, 19:30)
Tai yra smurto forma ir visiskai netoleruotina ne tik mazuju mokyklose, bet ir didziuju.
o kas sako, kad ir Lietuvos mokyklose tai yra toleruotina? Apskritai netoleruotina rėkti ant kito: ir nesvarbu, ar mokykloj, ar namie, ar troleibuse.
Tačiau tai, kad savo vaikams sakom, kad geriau nekreipti dėmesio į tokį rėksnį, parodo ne mūsų šito reiškinio toleravimą, o būtent gyvenimiškos patirties "įpūtimą" - "duok durniui kelią", t. y. atsiribok nuo to, kas tau nepriimtina. Juk nepaneigsit, kad tikrai gyvenime sočiai tokių situacijų, kai geriau nekreipti dėmesio, nei bandyti su tuo kovoti. Ne visi gimę donkichotais
QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 18:39)
o kas sako, kad ir Lietuvos mokyklose tai yra toleruotina? Apskritai netoleruotina rėkti ant kito: ir nesvarbu, ar mokykloj, ar namie, ar troleibuse.
Tačiau tai, kad savo vaikams sakom, kad geriau nekreipti dėmesio į tokį rėksnį, parodo ne mūsų šito reiškinio toleravimą, o būtent gyvenimiškos patirties "įpūtimą" - "duok durniui kelią", t. y. atsiribok nuo to, kas tau nepriimtina. Juk nepaneigsit, kad tikrai gyvenime sočiai tokių situacijų, kai geriau nekreipti dėmesio, nei bandyti su tuo kovoti. Ne visi gimę donkichotais
Tačiau tai, kad savo vaikams sakom, kad geriau nekreipti dėmesio į tokį rėksnį, parodo ne mūsų šito reiškinio toleravimą, o būtent gyvenimiškos patirties "įpūtimą" - "duok durniui kelią", t. y. atsiribok nuo to, kas tau nepriimtina. Juk nepaneigsit, kad tikrai gyvenime sočiai tokių situacijų, kai geriau nekreipti dėmesio, nei bandyti su tuo kovoti. Ne visi gimę donkichotais
Ar tikrai 7m zmogeliukas pajegus suprasti kodel reikia duoti durniui kelia?
Juk i mokykla nuejo laikydamas mokytoja autoritetu
.Papildyta:
QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 18:39)
o kas sako, kad ir Lietuvos mokyklose tai yra toleruotina?
Nea, yra blogiau. Pas daugeli net namie tai toleruojama. Pabreziu, ne pas visus.
as neisivaizduoju kaip jus sugebat taip laikyti saves remuose kad nekeliat niekada balso.... 
QUOTE(Kuzia @ 2013 11 05, 19:55)
Ar tikrai 7m zmogeliukas pajegus suprasti kodel reikia duoti durniui kelia?
Juk i mokykla nuejo laikydamas mokytoja autoritetu .
Juk i mokykla nuejo laikydamas mokytoja autoritetu
.tas 7 metų žmogeliukas iki mokyklos gyveno irgi ne šiltnamy, buvo jau socializuotas: darželiai, mokyklėlės, pagaliau smėlio dėžė su savo taisyklėm.
Pvz UK valdzia zinoma supranta ka reiskia "psichologinis smurtas" ir to netoleruoja,imasi veiksmu kazkokiu.. Bet mano liudesiui pilna zinau ten gyvenanciu lietuvaiciu kurie toleruoja ir praktikuoja visakeriopa smurta seimoje,artimoje aplinkoje.. Gyvena 10m ten,o nepakeicia savo mastymo,elgsenos..
QUOTE(_una_ @ 2013 11 05, 12:39)
Labiausiai viskas priklauso nuo vaiko, pati matai, jeigu jam per sunku, eik, kalbėk su mokytoja. Rodos neturėtų būti sunku suaugusiam žmogui elgtis adekvačiai, bet... Mano mažė buvo šokiruota pradinėj, kad anglų mokytoja staugdavo ant visų , bet, kadangi ant jos asmeniškai nešaukė, tai kažkaip per laiką nustojo kreipt dėmesį. Nesinori, kad vaikui prasidėtų kokios psichosomatinės ligos dėl kažkieno neprofesionalumo 
.
Jeigu apie ligas, tai kai keistai prasirgau
- be proto skaudėjo galvą, kilo temperatūra, bet ne baisiai, iki 83,5', bet krausjospūdis pavarė 210/110 , per pusdienį šiaip taip numušiau iki 130, iš ryto vėl pradėjo nuo 150 ir pirmyn. Šiandien pirma diena, kai galiu skaityt, kalbėt ir galvos nebeskauda. Kas čia per zaraza?
, bet, kadangi ant jos asmeniškai nešaukė, tai kažkaip per laiką nustojo kreipt dėmesį. Nesinori, kad vaikui prasidėtų kokios psichosomatinės ligos dėl kažkieno neprofesionalumo .Jeigu apie ligas, tai kai keistai prasirgau
- be proto skaudėjo galvą, kilo temperatūra, bet ne baisiai, iki 83,5', bet krausjospūdis pavarė 210/110 , per pusdienį šiaip taip numušiau iki 130, iš ryto vėl pradėjo nuo 150 ir pirmyn. Šiandien pirma diena, kai galiu skaityt, kalbėt ir galvos nebeskauda. Kas čia per zaraza?SAULUTĖ
QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 19:24)
tas 7 metų žmogeliukas iki mokyklos gyveno irgi ne šiltnamy, buvo jau socializuotas: darželiai, mokyklėlės, pagaliau smėlio dėžė su savo taisyklėm.
Noreciau palinket, kad YPAC tokiems mazuliukams - smelio dezej, darzely, mokyklelej kuo ilgiau jaustis kaip siltnamyje. Juk formuojasi psichika. Neleiskim jos formuot neurotikams, kad jie patys tokiais netaptu. Ir kai didzioji dauguma vaiku uzaugs be baimes but sumustravoti, kai nereikes smelio dezej kovot del vietos po saule, kai i mokykla eis nebijodamas mokytoju, o juos gerbdamas, kai jie patys uzauge taps ne isterikais mokytojais, bus mylimi mokiniu ne maziau uz mama ar tete, kiti tiesiog taps kantriais ramiais tevais, tuomet tikrai zmones taps geresni. Pamatysit, as tuo tikiu.
QUOTE(Germinė @ 2013 11 05, 18:00)
Širdele,panešiok tris metus oranžinius triusikus,ir tu tapsi tokia protinga,kaip aš
Šiandien einu pirkt
QUOTE(gupija @ 2013 11 05, 18:50)
ne visos e-dienyno sistemos leidžia tėvams rašyti mokytojams. Pvz pas dukrą - vienpusis ryšys
Ir pas mus taip pat
QUOTE(largoconfuoco @ 2013 11 05, 19:18)
išmokiau vyresniuosius pakelt galvą, o jei labai bijo, tai užsideda rankšluostuką kokį ant akių. o mažoji nusižiūrėjusi, irgi moka galvą pakelt ir nieks nebėga. šiaip tai yra gi specialios tokios a le kepurėlės, kad nebėgtų vanduo į akytes. tokia va
o, žiūriu, akcija, reiks ir man pasiimt
o, žiūriu, akcija, reiks ir man pasiimt
Ačiū largute
Perku, nes baisu vaiką traumuot
sveikos. bandau įsivažiuoti po mini atostogų, nelabai pavyksta kolkas 
truputį į temą - lyginu viską, rankšluosčius, patalynę, rūbus, apatinius. viską, išskyrus kojines. bet aš tuo greituoju būdu - tiesiu patalynę, ant viršaus rūbą, ir keliais sluoksniais varau
kol išlyginu kokius 3-ejus vyro marškinius, jau ir paklodė būna išsilyginus. pati
į kapines per Vėlines nevažiavom šiemet(važiavom anksčiau). o pernai ir užpernai iš viso nevažiavom, ne LT buvom. Helouvyną šventėm pernai ir užpernai, nes vaikams reikėjo linksmybių - kai esi ne savo šaly, reikia kai kuriuos dalykus režisuoti. vaikai buvo laimingi, viskas pavyko, šiemet leidau rinktis - švenčiam šventę ar varom į Berlyną. pasirinko Berlyną, taip ir padarėm. apskritai sprendžiamasis balsas dažniausiai būna jų (švenčių klausimais).
su Berlynu viskas gerai, tik koks velnias mane pakusino imti kartu anytą kelionės pabaigoj jau net vaikai iš meilių anūkų tapo pabaisiukais. bet jie taip nepratę, kad juos už rankų tampytų visur, jie mėgsta savarankiškais būti, o man tinka variantas, kad stebiu juos iš saugaus atstumo. bet ne močiutei... vietoj pailsėjimo pavargau žiauriai, bet visas 4 dienas elgiausi gražiai ir nei karto nepratrūkau (ko nepasakyčiau apie savo vyrą )
dabar vaikai išaiškino mums, kad toks kelionių formatas jiems netinka. per trumpai būti, per ilgai važiuoti, kol grįžti namo, visi įspūdžiai išblėsta. "o tai kodėl mes negalėjom lėktuvu skrist, kodėl būtinai su mašina važiuoti? lėktuvas daug greičiau nuskrenda, laiko būtume turėję dar daugiau". Logiška. "ir močiutės tai nereikia, nes per sena, ir jai nepatinka tai, kas patiktų mums" - labai jau pritart negalėjau, nes į Lego Discovery ėjo. bet į cirką ne. ir į tv bokštą ne - sakė pinigų švaistymas tie abu reikalai. o mes su vyru šalia stovėjom ausis suglaudę, nes prieš mėnesį iš jos pasiskolinom pinigų statyboms. toks durnas jausmas - kaip ir kelioninis stalčiukas leidžia pramogauti, o va moralinis ne nu nemoku aš iš tėvų pinigų imti. man ta skola - kaip atvira žaizda su ant viršaus druska pilama...
vakar dar darželyje paskaitą išklausiau prasidėjo viskas juokingai - mano vidurinysis pareiškė, kad jo lydėt nereikia, nueis pats. kartais leisdavau, paskui su auklėtoja pakalbėjau, kad geriau palydėt - na ir ok, lydim. berniokas susiraukęs kaip naginė. atėjo į grupę, auklėtoja klausia ko piktas. paaiškinau. auklėtoja juokiasi, šalia kito grupioko tėtis pradėjo moralizuoti - kaip nesaugu vaikus paleisti, kaip tokios mamos kaip aš padaro iš vaikų potencialias pedofilų aukas ir tt. "kas galėtų paneigti, kad pedofilas netyko prie būtent šio darželio būtent jūsų vaiko?". grupėj susisukau greit, bet tas trolis iš paskos sekė, visą kelią pasakodamas, kokia aš bloga mama ir kaip nesirūpinu vaikais. kad vaikui net minčių neturėtų kilt eit vienam. kad iki 12 metų negalima net minutei vieno palikti. kad jis augo laisvai, nekontroliuojamas, ir jam dabar atrodo, kad vaikystėj juo nesirūpino. ir kad vaikai turi augti kitaip, nei kad mes augom. ir kad reikia 112 skambinti, pamačius vaiką vieną gatvėj, ir visokiais kitokiais atvejais.
nesiginčijau aš su juo, vienoj vietoj tik leptelėjau, bet jis nesureikšmino, praleido pro ausis ir sau neprisimatavo. paklausė manęs, ar esu skambinus kada 112, kokia ten profesionali pagalba. sakau - taip, daugybę kartų. nustebo - tikrai daugybę? sakau - taip taip, aš apskritai toks "shit-magnetas" esu, visokių keistų dalykų ir žmonių aplink mane atsiranda.
nesuprato.
žodžiu, grįžau namo išsiurbta, kol guodžiausi vyrui apsiblioviau. kažkokios rudeninės hormonų audros.
o šianakt sapnavau, kad nuėjau dirbt prostitute. ir pirmas mano klientas buvo policininkas sakau, net sapnuose shit-magnetas....
truputį į temą - lyginu viską, rankšluosčius, patalynę, rūbus, apatinius. viską, išskyrus kojines. bet aš tuo greituoju būdu - tiesiu patalynę, ant viršaus rūbą, ir keliais sluoksniais varau
kol išlyginu kokius 3-ejus vyro marškinius, jau ir paklodė būna išsilyginus. pati į kapines per Vėlines nevažiavom šiemet(važiavom anksčiau). o pernai ir užpernai iš viso nevažiavom, ne LT buvom. Helouvyną šventėm pernai ir užpernai, nes vaikams reikėjo linksmybių - kai esi ne savo šaly, reikia kai kuriuos dalykus režisuoti. vaikai buvo laimingi, viskas pavyko, šiemet leidau rinktis - švenčiam šventę ar varom į Berlyną. pasirinko Berlyną, taip ir padarėm. apskritai sprendžiamasis balsas dažniausiai būna jų (švenčių klausimais).
su Berlynu viskas gerai, tik koks velnias mane pakusino imti kartu anytą
kelionės pabaigoj jau net vaikai iš meilių anūkų tapo pabaisiukais. bet jie taip nepratę, kad juos už rankų tampytų visur, jie mėgsta savarankiškais būti, o man tinka variantas, kad stebiu juos iš saugaus atstumo. bet ne močiutei... vietoj pailsėjimo pavargau žiauriai, bet visas 4 dienas elgiausi gražiai ir nei karto nepratrūkau (ko nepasakyčiau apie savo vyrą )dabar vaikai išaiškino mums, kad toks kelionių formatas jiems netinka. per trumpai būti, per ilgai važiuoti, kol grįžti namo, visi įspūdžiai išblėsta. "o tai kodėl mes negalėjom lėktuvu skrist, kodėl būtinai su mašina važiuoti? lėktuvas daug greičiau nuskrenda, laiko būtume turėję dar daugiau". Logiška. "ir močiutės tai nereikia, nes per sena, ir jai nepatinka tai, kas patiktų mums" - labai jau pritart negalėjau, nes į Lego Discovery ėjo. bet į cirką ne. ir į tv bokštą ne - sakė pinigų švaistymas tie abu reikalai. o mes su vyru šalia stovėjom ausis suglaudę, nes prieš mėnesį iš jos pasiskolinom pinigų statyboms. toks durnas jausmas - kaip ir kelioninis stalčiukas leidžia pramogauti, o va moralinis ne
nu nemoku aš iš tėvų pinigų imti. man ta skola - kaip atvira žaizda su ant viršaus druska pilama... vakar dar darželyje paskaitą išklausiau
prasidėjo viskas juokingai - mano vidurinysis pareiškė, kad jo lydėt nereikia, nueis pats. kartais leisdavau, paskui su auklėtoja pakalbėjau, kad geriau palydėt - na ir ok, lydim. berniokas susiraukęs kaip naginė. atėjo į grupę, auklėtoja klausia ko piktas. paaiškinau. auklėtoja juokiasi, šalia kito grupioko tėtis pradėjo moralizuoti - kaip nesaugu vaikus paleisti, kaip tokios mamos kaip aš padaro iš vaikų potencialias pedofilų aukas ir tt. "kas galėtų paneigti, kad pedofilas netyko prie būtent šio darželio būtent jūsų vaiko?". grupėj susisukau greit, bet tas trolis iš paskos sekė, visą kelią pasakodamas, kokia aš bloga mama ir kaip nesirūpinu vaikais. kad vaikui net minčių neturėtų kilt eit vienam. kad iki 12 metų negalima net minutei vieno palikti. kad jis augo laisvai, nekontroliuojamas, ir jam dabar atrodo, kad vaikystėj juo nesirūpino. ir kad vaikai turi augti kitaip, nei kad mes augom. ir kad reikia 112 skambinti, pamačius vaiką vieną gatvėj, ir visokiais kitokiais atvejais. nesiginčijau aš su juo, vienoj vietoj tik leptelėjau, bet jis nesureikšmino, praleido pro ausis ir sau neprisimatavo. paklausė manęs, ar esu skambinus kada 112, kokia ten profesionali pagalba. sakau - taip, daugybę kartų. nustebo - tikrai daugybę? sakau - taip taip, aš apskritai toks "shit-magnetas" esu, visokių keistų dalykų ir žmonių aplink mane atsiranda.
nesuprato.
žodžiu, grįžau namo išsiurbta, kol guodžiausi vyrui apsiblioviau. kažkokios rudeninės hormonų audros.
o šianakt sapnavau, kad nuėjau dirbt prostitute. ir pirmas mano klientas buvo policininkas
sakau, net sapnuose shit-magnetas....
