QUOTE(Nanita @ 2014 03 06, 15:30)
Sunuj,viskas kas nauja,kelia baime.Dar gal girdejo kaip as kam sakiau,kad baisu,bijau.Per zinias mato kaip duzta lektuvai.
Padrąsinimui, gali vaikui lyg tarp kitko užsiminti, kad va ši oro linija tai ypatingai saugi, nė vienas jos lėktuvas dar nesudužo (nesvarbu, tiesa tai ar ne, vaikas neturės kaip patikrinti). Kad specialiai pasirinkote tokias saugias oro linijas, dabar visiems ramu

Nepasakok vaikui, kad pati bijai. Dar gali pamokyti, kaip elgtis nukrtius lėktuvui - kad avarinėje situacijoje pasirinktų teisingą sėdėjimo pozą, kad atsimintų, kur yra avariniai išėjimai. Neprileisk minties, kad nukritus lėktuvui visi žūsta - kaip tik, gan daug realių išgyvenimo avejų, ypač tų žmonių, kurie mokėjo elgtis ekstra situacijoje ir tai išgelbėjo jiems gyvybę. Gali papasakot, kad labai liuks sėdėti prie lango, ypač kylant ir leidžiantis. Galit susilažint, ar BG matysis iš viršaus Juodoji jūra:) Vaiką tuoj pagaus nauji įspūdžiai, pamirš savo baimes..
Aš pati skraidyti laabai bijau, man padeda tik stipresni gėrimai skrydžio metu - ir, nors paprastai jų nevartoju, prieš skrydį specialiai perku ar užsisakau lėktuve.

Vaikai žino, kad bijau, bet jiems aiškinu, kad turiu aukščio baimę ir todėl man baisu lėktuve - net vienuolikametis sūnus tai priima ir nesigilina, ko iš tiesų bijau.
Tiesa, dar vaikui gali papasakot apie oro duobes - kad jos įprastos ir visiškai nepavojingos skrydžiui (tas tiesa).
Kas dar padeda įveikti skrydžio baimę - jei skrydis anksti ryte, patartina iš vakaro mažai miegoti, pvz., naktį krautis lagaminus. Tada lėktuve suims saldus miegelis, nebeliks kada bijoti