Globėjai ir įtėviai apie viską

Šiandien darbo biržoj skelbimas- reikalinga valytoja, neįgali, dirbti po 0,5 val per dieną, alga per mėnesį- 88 litai Taip, tai tik pusvalandis, bet rinktis nėra iš ko, todėl, sakė, pešasi moteris dėl tos vietos Taip graudu liko perskaičius...

Šelma, ačiū tau labai už šį postą. Iškart taip gera gyvent ir pinigų tiek daug pasidarė.

Vakar vaikštom su berniukais ir šuniu po mūsų mišką ir nuėjom iki naujųjų miestelio kapinaičių, jos kitam miško gale negu mūsų namučiai. Žiūrim - ogi pjauna pušaites miško darbininkai, kapinaičių plote, bet ten, kur nėra dar kapų. Oooo mano vyrukam reginys, pjūklai, garsas, vyrai su oranžinėm liemenėm ir šalmais. Pastovėjom iš saugaus atstumo, pažiūrėjom kaip du medžius didžiulius nuvertė su trenksmais, žodžiu super. Einam toliau, link namų jaų ir po kokių dešimties minučių mano vyresnėlis sako "mamyt, man žinok biškiuką širdelę skauda". Klausiu ar dėl to, kad dar pažiūrėt norėjo o mes jau namo einam, sako nea. "Man širdelę skauda dėl to medžio, kam jį nupjovė" . Apsikabinom, ir man, sūnuti sakau, skauda.

Vaiko poreikių kontrolė (žinoma ne absoliuti), manyčiau būtina. Taigi jie gali realizuoti savo norus, kurie mano supratimu nėra protingi ir daryti išvadas. Puikiai žino mano nuomonę, bet pasitikrinti leidžiu....išvadas pasidaro patys....kartais priešingas manosioms - kad ir su atrakcionais Palangoje. Vis tiek jiems smagiau už žygį pajūriu ar laukinių žvėrių/paukščių stebėjimą, ar lipimą į uolas...nors tu ką. Dėžė su "linksmaųjų kalnelių" vaizdajuoste kol kas efektyvesnė. Man tik konkuruoti belieka ir tenkinti jų užgaidas, kurias išgaliu ir nusprendžiame, kad išgalim. Apie puponautus (oi myliu juos aš) taip pat rašiau...būna, kad nusprendžia patys suklydę.
Visko dar bus...
Kažkada, kai man buvo ankstyvi niollika, buvo leista eiti į CSK ir Žalgirio rungtynes vietoj Bacho koncerto Čaikovskio salėje. Gailiuosi iki šiol: aidi ausyse"dievukų" keiksmažodžiai nefilmuoto kėlinio metu. O neišnaudojau vienintelės unikalios, galėjusios praturtinti mano gyvenimą galimybės...kaip dabar "sužnyba" pagal dabartinę patirtį vertinant. Be proto myliu to atlikėjo įrašus (deja tik įrašus jau), kurio tada neišgirdau. Gera pamokikė - aštrėjanti su gyvenimo patirtimi . Bus su manaisiais dar visko.
Papildyta:


Dėl poreikio ir malonumo - yra susitarimas. patys vaikai svarsto, kas yra poreikis, kas malonumas. Įžvalgų būna rimntų, priverčiančių mane pagalvoti. Persvarstymas galimas . Fantazijų ir galimybių ribas nustato tėvai - balsas šiaip ar ne taip sprendžiamasisi. Atsiras jų uždirbtų pinigų, jie pradės proporcingai įgyti galutinio sprendimo teisę
Su kelnėmis - spręstų patys. Dičkis jau suvokia, kas yra suma, skirta naujiems žieminiams rūbams. Mažius dar ne - sprendžiu aš. Jis tik bando spręsti, ko jam reikia...aš dar pilnai manipuliuoju. Su dičkiu jau kitaip. Pirktų tas kelnes, bet pati spręstų, ar jos būtiniausios, koks kitų rūbų poreikis, kas svarbiau. Pamatytumėt, kaip mano dičkiukas rengėsi šią vasarą - kelnės buvo JO spendimas. Problema atsirastų, jei biudžetas būtų neribotas. Tada spręsčiau apie spintos talpą, poreikio efektyvumą. Dar nepriaugom
Papildyta:

Kaip branginu tokias bendro jausmo akimirkas. Kaip gražiai įvardina - nepabijojo įvardinti, ieškojo artumo ir gavo...

Provincijos kunigaikštystės su partijų svitomis mane kraupina. Patikėkit, svitos šleifo smarvė driekiasi iki valytojų pusetačių. Baisu.

tai sakot apie pinigus
mūsiškiai gauna kišenpinigių, kai nepamirštam duoti ir turim piniginėse metalo Turi kiaules taupykles patys apipavidalinę, tai su malonumu lekia ir deda. Už pirmas santaupas nusipirko po žaisliuką, o dabar nežinau ką pirks, planavo filmukus, bet kaip bus - žiūrėsim. Man dabar svarbiausia, kad suvoktų, jog pinigai iš dangaus nerenta ir norint kažko reikia taupyti. Kol kas padeda prašomi, šiukšles kartais išneša, skalbinius suneša iki džiovyklės, o kaip bus vėliau - žiūrėsim, laikas parodys. Kol kas didelių poreikių neturi, juos tenkina viskas ką turi.

Sunute, o kaip su nelaimėliais? Takim vienas mano bernas per mėnesį suplėšo batų porą, negaliu sakyti, kad tyčia, kad nesaugo ir neklišas atrodo, bet papila skutais reguliariai kas 30 dienų. Kitam batai laiko sezoną. Kaip tada ligybę daryt? Batai, kaip ir poreikis, ale vieno 100 kart didesnis nei kito.

Alfija, kaip jums sekasi? Dingai kaip i vandeni

nelaimėlių poreikiai kiti, nesvarbu, kokia nelaimėliškumo forma...netgi, jei tai batai. Mano vyresnėliui panašiai - mažai ko užtenka ištisą sezoną. Jau rudeninė striukė perplėšta....
preuikiai tenkinami pagal galimybes - perplėšei, biudžetas tuščias, vaikštai su lipduku arba siūle. Su batais sudėtingiau, bet yra gelbėjimosi būdų. Gi yr beveik nesudėvimų. Taikyčiau į tokius (o ir taikau, nes plyštų kas mėnesį )

Viena vertus manau, kad tam tikras vaikų įtraukimas į namų biudžetą reikalingas. Nes vaikas disponuodamas vien kišenpinigiais ar uždirbtais pinigais kuriuos leidžia malonumui ar bendroms pramogoms gali visai nesuvokti, kad yra įvairūs mokesčiai, kad tenka pirkti vaistus, yra kitų įvairių su buitimi susijusių išlaidų.

Kita vertus skaitau Sunute - na bijočiau tiek įtraukti vaikus kiek jūs. Idėja yra gera atsižvelgti į kiekvieno poreikius. Tačiau manau, kad egzistuoja situacijų kai teisingo sprendimo paprasčiausiai nėra. Ir vaikas gali pasijusti nuskriaustas arba dar daugiau imti kauptis vidinis nepasitenkinimas kurio tarsi viešai neparodysi nes visi rūpinamės vieni kitais. O jis tiesiog šiandien nori būti egoistu arba svarsto, kad jei tas nenaudėlis brolis neplėšytų striukių daugiau pinigų liktų pramogoms.

Pas mus problema - mobilus telefonas ir bet kuri technika. Šiemet jau ko gero penktas. Sugenda nepataisomai. Specialiai negadina. Perkame senus dėvėtus. Visai nenorėčiau, kad ji matytų dar ir kaip tai atsiliepia biudžetui. Ir taip ji tuo nesidžiaugia.

Pasekmės? Pasekmės yra. Jos mobilus turbūt seniausio modelio visoje klasėje. Visiškai nieko susijusio su technika neperkame nei šiaip, nei kalėdoms, nei gimtadieniui. Nors labai norėtų. Supranta kodėl. Būna, kad susitaupo ausinukams. Tveria neilgai. Taupo vėl. Toks gyvenimas.

Pas mus tas pats

Nerandu, arba neįperku O dar amžius toks, kad bet ko nesiauna


Pas mus tas pats Einoras turėjo 3 ir visų nė dviejų mėnesių neišsaugojo, bet ne sugadina, o pameta Kaip ir tas nelemtas uniformas..... Ketvirto nebeperku, lai gimtadienio laukia

perskaičiau 15 min., kad statistiškai vieną vaiką iki 18 m. išlaikyti kaštuoja šeimai 150 tūkst. ir čia be jokių privačių daržų ar mokyklų, o vidutinėje šeimoje. Tai mūsiškiai kaštuos 300 tūkst., o kur dar nervų ląstelės, o kur dar studijos...su vyru svarstom priduoti arba kaip kinai, pateiksime vaikams sąskaitas kai užaugs ir turės mus karšinti, privalomąja tvarka
O šiaip, Jūs čia diskutuojat, tai gal dar mano vaikai per maži, bet aš labai jų negrūzinu tais pinigais. Kai galim, tai galim, kai su pinigais sudėtingiau, tai ir sakom, kad negalime leisti, nes nėra pinigų. Kažkaip be jokių psichų viskas būna, kai neperkam ko nori. Jie žino, kad tėvai turi dirbti, kad uždirbtų pinigų, o jų darbas eiti į daržą, mokytis ir gražiai elgtis. Gal pinigų tema mums bus labiau aktuali, kai jie ims labiau suvokti tą pinigų reikšmę.
Dėl išlaidų, tai nemanau, kad vaikas turėtų prisidėti savo pinigais prie buitinių išlaidų ar prie būtinų poreikių tenkinimo, kaip drabužiai, avalynė ir pan. Kitas dalykas, kai poreikio nėra, bet noras begalinis, tada jau "avinėli pasipurtyk" Visokius dalykus kaip dviračiai, kompai, telefonai, nereikalingi skudurai ar pan. norėčiau pirkti "susimetus" su vaikais, alia tai kaip bus, tai sužinosiu tik ateity, čia dabar tik mano apmąstymai.

Taip silpnoji pusė būtent ta. Bet parodo jie nepasitenkinimą. Aš pati skatinu (savu temperamentu, bei pavyzdžiu ) ir stengiuosi, kad jie rodytų, kad neprasidėtų, kaip mano vaikystės šeimoje - neteisybė pasijuto tik bernais dalinantis . Primenu jiems 9iškilus problemoms), kad pasaulis neteisingas ir teisybės daugiausia šeimoje ir kt. vaikystės aplinkoje, o po to jau reiks nuolat šalia jausti neteisybę ir su tuo jausmu gyventi, bei priiminėti moralinius ir ne tik sprendimus neteisybės atžvilgiu.
Apie dičkiuko mobilų: sulaužo - gauna senesnį modelį. Mobilusis išgyvena metus - gauna naujesnį. Neperseniausiai buvoi atnaujintas . Prieš tai per metus lūžo 4 vnt.

Dar prisiminiau vieną "didžiulės neteisybės" įspūdį iš vaikystės. Nebuvo daug sovietrublių, bet kažkaip susitaupėm truputį. Visi norėjo ir šio ir to, bet buvo nuspręsta pirkti mamai labai gražų brangų paltą. Paauglė turėjau savų norų, bet labai gerai atsimenu mamos palto spalvą, net kvapą ir kaip didžiavausi savo mama, dėvinčia tą paltą, o ir jausmas labai buvo geras, kad tai ir AŠ prisidėjau, kad mama tai turėtų.
Papildyta:

aš paskaičiuosiu šio ryto naudą: mažius pasirūpino mano šuns (šuo išskirtinai mano, nors jau dabar ne tik mano, manau) poreikiais (samdomas išvedžiotojas JAV vienam rytui išvertus į LT apie12 Lt). Dičkis pagamino skanią kavą - 2 puodelių paruošimas ir pristatymas ant stalo, manyčiau, kavinėje kainuoja apie 4 LT. Na va - vien šį rytą uždirbau 16 LT. .
Vat dar mąstau, kaip įkainoti jų indėlį į mano asmenybės raidą - vat neįkainojamas, manyčiau....
Dėl studijų - jau šiandien stengiuosi mokyti vokiečių kalbos. Jei ne Vokietijjoje, tai Austrijoje, manyčiau, dar užteks laiko, kol pasikeis jų požiūris į mokslo finansavimą .

Mano vaikai kažkaip keistai į tėvų pinigus reaguoja-va paskelbė mokytoja,kad ekskursija.Vyšnia parėjus sako,kad nevažiuos.Klausiu,kodėl.Nes mes pinigėlių neturim Kaip neturim,stebiuosi.Taigi tėčiui darbe pinigėlių nemoka...Nugirdo PZ burbant,kad alga savaitę vėluoja Kartais jau atsibosta darinėti šaldytuvą,ir aiškinti,kiek ilgai pramisim iš esamų resursų,ir demonstratyviai skaičiuoti naminius pinigus bandant parodyti,kad nei badas nei bankrotas negresia.Ir kada jie pasveiks?