Globėjai ir įtėviai apie viską

#97
QUOTE(Germinė @ 2013 11 08, 09:26)
Mano vaikai kažkaip keistai į tėvų pinigus reaguoja-va paskelbė mokytoja,kad ekskursija.Vyšnia parėjus sako,kad nevažiuos.Klausiu,kodėl.Nes mes pinigėlių neturim mega_shok.gif Kaip neturim,stebiuosi.Taigi tėčiui darbe pinigėlių nemoka...Nugirdo PZ burbant,kad alga savaitę vėluoja  doh.gif Kartais jau atsibosta darinėti šaldytuvą,ir aiškinti,kiek ilgai pramisim iš esamų resursų,ir demonstratyviai skaičiuoti naminius pinigus bandant parodyti,kad nei badas nei bankrotas negresia.Ir kada jie pasveiks?

spėlioju: gali būti mėgavimasis "vargšelio" statusu, o informacija tik pretekstas "savirealizacijai". Jei taip, reik išeičių ieškot.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 08 lapkričio 2013 - 09:32
#98
Sunute, su tavo minima asmenybės raida, tai man sudėtinga. Skaitau daug specifinės literatūros, atrodo teoriškai nemažai žinau, bet kad kaip sunku praktikoje, tai ne tas žodis. Vos ne kas vakarą pasijuntu dūrų dūra, kai nepakanka kantrybės, o gal mūsų reikalavimai vaikams per aukšti, nežinau. Bendrai, mūsų vaikai po daržo grįžta namo neišsikrovę, o pasikrovę....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo šeimos kaklas: 08 lapkričio 2013 - 09:42
#99
QUOTE(Sunute @ 2013 11 08, 09:30)
spėlioju: gali būti mėgavimasis "vargšelio" statusu, o informacija tik pretekstas "savirealizacijai". Jei taip, reik išeičių ieškot.
Gali,žinoma,ir taip būti.Bet nemanau.Jie linksmi,džiugūs vaikai,tik labai jautrūs.Todėl paprašiau PZ apie darbo neigiamus aspektus kalbėti vaikams sumigus biggrin.gif Bet apie išlaidas mes padiskutuojam,kas brangu,kas pigiau,ar verta,kiek už tą pačią sumą galima gauti kito,kur galima panaudoti sutaupytus pinigėlius...
Atsakyti
#100

QUOTE(Germinė @ 2013 11 08, 10:48)
Gali,žinoma,ir taip būti.Bet nemanau.Jie linksmi,džiugūs vaikai,tik labai jautrūs.

Ir maniškiai kelis kartus, kai su pinigais striuka buvo, nevažiavo į eskursiją, nes atseit visiškai nenori, neįdomu, nors priimigtynai siūliau smile.gif Po visko išgirstu- tada buvo svarbesnių išlaidų wub.gif
Atsakyti
#101
Bet manieji visada važiuoja.Netgi pasiima vienas kitą į įdomesnes ekskursijas.Bet baimė,kad ir šitas gyvenimas gali gerai nesibaigt,išlieka...
Atsakyti
#102
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 11 08, 09:38)
Sunute, su tavo minima asmenybės raida, tai man sudėtinga. Skaitau daug specifinės literatūros, atrodo teoriškai nemažai žinau, bet kad kaip sunku praktikoje, tai ne tas žodis. Vos ne kas vakarą pasijuntu dūrų dūra, kai nepakanka kantrybės, o gal mūsų reikalavimai vaikams per aukšti, nežinau. Bendrai, mūsų vaikai po daržo grįžta namo neišsikrovę, o pasikrovę....

Dažnai galvoju apie tuos pirmus metus. Pirmus-antrus. Manau, kad tuo laiku į mane labai susigūžus ir sunkiai sėlino meilė jiems. Kai apsigyveno - viskas susitvarkė. Pamažu. Iki tol buvo daug spec. literatūros, daug nepasitenkinimo savimi, jais, net panikos. Manau, kad auginusiems biologinius reikalas supaprastėja vien tuo, kad žino savo kailiu, KAS YRA AUGANTIS VAIKAS. O čia dar prie šito šoko papildomi momentai: ir buitiniai, ir emociniai. Ech, kaip tai "kažkur" matyta ir jausta, ką rašai....aktyvumas, bent mūsiškių, niekur nedingo, tik išmokau priimti, susiderinti valdymo "mechanizmus" smile.gif ....kažkiek.
Nenoriu duot patarimų, nenorėčiau netgi gerai žinodama situaciją smile.gif, bet pabandyk neturėt reikalavimų jiems, išeik iš to kas yra, be jokių reikalavimų, kokie turi būti.
Atsakyti
#103
QUOTE(Sunute @ 2013 11 08, 12:30)
Manau, kad auginusiems biologinius reikalas supaprastėja vien tuo, kad žino savo kailiu, KAS YRA AUGANTIS VAIKAS.

Kartais tas trugdo. Pačioje pradžioje niekaip nesuprasdavau Jo. Šalia du, kone vienmečiai bio ir viskas lyg ir aišku, bet tas vaikas elgiasi kitaip, nesupranti ką galvoja, nejauti jo. Visiška sumaištis buvo, kai dužo suvokimas, kad tikrai bus viskas paprasčiau, nes jau esu du kart mama smile.gif
O va dabar tai, jau niekas nebaisu irnesakyk.gif biggrin.gif
Atsakyti
#104
Mane ilgai persekiojo baimė,kad nesuprasiu,kažką pražiūrėsiu...O dar tas jos verkimas...jaučiausi kalta,pykau ant savęs,kad pasiėmiau vaikelį ir nesugebu,kad gal atėmiau galimybę turėti jos labiau vertus tėvus...Bet meilė nesėlino-atlepečkojo ir susisuko glėby.Dieve kaip aš ją myliu wub.gif Su trynukais kitaip buvo-įsimylėjau aklai ir iš pirmo žvilgsnio,bet pačią meilę jaukinausi atsargiau.Gal kad trys laikinos išėjo ir po dalelę širdies išsinešė?Bet kad lengviau turinčioms bio,tai faktas.Supračio daugiau ax.gif
Atsakyti
#105
QUOTE(Sypsena777 @ 2013 11 07, 14:42)
Alfija, kaip jums sekasi?  4u.gif Dingai kaip i vandeni  unsure.gif

Tikrinau, gyva smile.gif. Reik laukt...gal atsiras ir čia. Trūksrta forume jos.
Atsakyti
#106
QUOTE(šeimos kaklas @ 2013 11 08, 10:38)
Sunute, su tavo minima asmenybės raida, tai man sudėtinga. Skaitau daug specifinės literatūros, atrodo teoriškai nemažai žinau, bet kad kaip sunku praktikoje, tai ne tas žodis. Vos ne kas vakarą pasijuntu dūrų dūra, kai nepakanka kantrybės, o gal mūsų reikalavimai vaikams per aukšti, nežinau. Bendrai, mūsų vaikai po daržo grįžta namo neišsikrovę, o pasikrovę....

Toks jausmas, kad apie mus parašyta: vienas prie vieno mūsų situacija bye1.gif friends.gif Ir aš taip jaučiuosi, teorija nei kiek nepadeda, kai realiai reikia čia ir dabar reaguoti doh.gif
Atsakyti
#107
QUOTE(Sunute @ 2013 11 08, 15:04)
Tikrinau, gyva smile.gif. Reik laukt...gal atsiras ir čia. Trūksrta forume jos.


Dekui Sunute, kad parasei mirksiukas.gif Tikrai truksta, laukiam kada cia pasirodys smile.gif
Atsakyti
#108
Taip,ir kaip tos kantrybės daugiau įgyti doh.gif aš save laikiau gana ramiu ir išlaikytu žmogum biggrin.gif Pasirodo - ne tokia schmoll.gif biggrin.gif

O mes praeitą savaitę buvom aplankyti mažosios VN. Labai jau ji norėjo susitikti su mylimom auklėtojom ir drauge. Pradžioje buvo labai nedrąsi, po to įsidrąsino - tik vis pasitikslindavo : mama,mes čia nemiegosim? Ir kai užgarantuodavau, nustryksėdavo toliau pažaisti. O draugė visai nenorėjo su ja bendrauti ... Gal pamiršo,vis tik pusė metų praėjo.Mes tai vis pakalbėdavom,kaip ji ten gyvena,o jai apie mūsiškę niekas specialiai neprimindavo,kad širdelės neskaudinti.. Aplankė,apžiūrėjo, auklytės manęs visko išklausinėjo : kaip miega,kaip klauso pasakų,kaip valgo ir t.t
Šilti žmonės,kažkaip dar kartą pasidžiaugiau už savąją ir kitus mažiukus,kad su jomis augo.

Alfija,laukiam tavęs 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vira: 08 lapkričio 2013 - 15:47