Globėjai ir įtėviai apie viską

Negalim neplanuoti, Einorui pažadėjom. Bet tiek sutapimų pirmą kart gyvenime, neramu net.....

Žinau tik iš soc darbuotojos dirbančios su šeima- lanko darželį, mokyklą, aukėtojos giria, tėvai stengiasi, reguliariai į ugdimo įstaigas pristato. Gal gerai? Susitarėm seniūnijoje dėl patalpų pasimatymui (mamai iki jos 10 km, sakė dviračiu atvažiuotų), bet siuntinį didelį rūbelių turim (sakė, nebrokija labdaros, priims- kalbėjau su ja telefonu), tai greičiausiai į namus važiuosim. Tik tarsiuos, kad vyro nebūtų tuo metu (ir tikėsiuos mažiukus pamatyti ) Man pačiai labai nejauku. Ji labai emocinga, su D kalbėdama vis verkia, atsiprašinėja, žada, teisinasi.. Kaip mažius reguos į tiek daug emocijų

Mano vaiko atveju tai buvo pateikta kaip trūkumas,priežastis karti visus šunis -globotinis gi.Ir pamokymai kiekvienoj su tuo susijusioj situacijoj-man juokingi po kursų,bendravimo su psichologe ir galiausiai beveik 8m patirties.Žmogus jokio kontakto niekad su globa neturėjęs...Sureikšminami tokie dalykai,kaip svetimo sausainio suvalgymas,kažkoks piktdžiugiškas kabinėjimasis prie darbelių,klaidų ieškojimas ir pabrėžimas...Aš galiu nesureikšmint.Be to,juk teisybę pasakė.O Žirnis mažas,jautrus,kitaip priima.

Bjauru skaityt.... Va su kuos pasisekė tai pasisekė mano vaikams, niekada niekas jų kilmės neprikišinėjo. Ir tik vieną mokytoją žinau, kurios manymu vaikai iš Ten antrarūšiai, ir dar mano mamos gan artima draugė Maniškių neliečia, bet komentarai ta tema visiškai netaktiški. Bet tik iš šono girdėjau, prie manęs niekad nieko nesakė.

na, mums gal kiek pasisekė, tiksliau sąmoningai taip elgiausi. Kur dabar gyvename, tai mano vaikų kilmę žino tik mano kolegos ir jų šeimos, darže niekas, net nenutuokia ir nereikia. Kai grįšime į mokyklą LT, tai manau, kad niekam nesakysiu nieko kol neprireiks. Bet visiškai to fakto negali išbraukti, tik labai nesinori, kad kažkas vertintų mūsų vaikus pagal tai, kad jie iš VGN. Kol kas visos išdaigos, neklausymai ir pan. vertinami kaip ir kitų vaikų, tiesiog jie vaikai ir tiek, visko būna.

Mūsų šeimoje šitoj situacijoj Augustas labai gerai visus taškus sudeda, jis mažiau stropesnis moksluose, pareigose nei Klaidas. Ir mokykloje dažniau išsišoka. Todėl, kad Klaidas peržengia ribas niekas negali pasakyti, kad jis toks, nes iš VGN, bo brolis, gimes mylinčioj šeimoj, jau 5 kart tas ribas būna peržengęs

Užcypinčiau tokią ciocę ir pakeisčiau mokytoją iš karto. Nurodyčiau labai konkrečias ir argumentuotas priežastis taip, kad jai pačiai savęs šlykštokoka būtų....jei tai, ką pasakoji, pasakoji objektyviai.

Matai,su mokytoja paprasčiau,ir jau ieškom išeičių.Gaila,nes mokykla dailės.Bet geriau ne mianinykas,o normalios dvasinės būsenos vaikas.
Su tetule reikalai sudėtingesni-mus gi kuruoja institucija,kuri labai pabrėžia ryšių su kraujo giminėm svarbą.Taigi negaliu draust bendravimo,kol vaikai patys nepareiškė nenoro bendraut.Manau,kad paauglystėj taip ir bus.Bet dabar jiems labai reikia tų viešnagių ir lauktuvių.Kokia darni ir mylinti šeima bebūtų,tėte ir mama pasaulis nesibaigia.

ciocė - turėjau galvoje mokytoją. Su giminėm stengčiausi maksimaliai sutarti.

Junkitės,merginos,ko ant grindų gulit Kadanors, dadrija, LauraTT, velnyte Pastebėjau,kad paskutiniu metu pagausėjo tų gulinėtojų,gal mūsų gretos šviežiu krauju pasipildys?
Susitikimas praėjo gerai.Išbėgau mažės pasiimt,dar į pardę torto užsukau ir grįžus radau tetą.Atvežė lauktuvių visokių ir mažylei gražų paspirtuką dovanų.Man dabar didžiausias galvos skausmas,nes norėjau nuo Kalėdų senio pirkt Bet kaip ji džiaugėsi,nemoku pasakyt Net dainą apie sniegą ir ledą ekspromtu sukūrė Tokia a la rep : Išėjom į lauką,ten buvo ledo.Paslydo vienas berniukas,ir kitas paslydo
Dičkė,pasirodo,nėjo pasisveikint,o kai teta pas ją atėjo,tai nekalbėjo.Nekalbi?Nekalbu.Nuo kada?Nuo dabar Matyt,bijojo moralės apie tikybą.Teta pakankamai supratinga-to klausimo šį kartą nelietė Vaikai eilinį sykį apspito mane.Paklausti,kodėl neina apsikabint tetulės atsakė gudriai:mums iš čia ji geriau matyt

Amade, pas mus daug kolektyvu - mokyklinukai, darzelinukai, maze atsirado musu seimoje - geguzes men - visos seimu sventes kaip tik pas vaikus - visur kartu ejom - tai juk visiems aisku - viena diena seimoje vaikai 4, o kita jau 5-i, taigi, net ir prie didziausiu noru, nuslepti ivaikinimo fakto mums butu neimanoma, bet as dabar del to visai nesuku galvos - kaip tik - visus, ka sutikom - mokytojus, aukletojus, klases tevus, vaikus - visi priima musu maze labai siltai, dukros aukletoja lig siol kai nuvaziuojam kartu asaroja , ziuri kaip I stebukla, direktore nepreina pro mane - vis paklausia kaip maze, kaip sekasi, kaip kiti vaikai, jauciuosi kartais apsupta perdeto demesio, bet geraja prasme Dukros aukletoja, vis dar apimta to "gerumo", suorganizavo vaikams isvyka I ivaikinimo tarnyba ir tt, vaikai mazyle dievina, ja diziuojasi, zutbut turiu kai ateinu ju pasiimti, ir mazyle kartu vestis, nes "o gal dar kas nors is draugu ar klasioku jos nemate" Dabar jau lanko mazyle darzeli - ar aukletojos zino - nesigilinau, manau, kad taip, bet kol nejauciu kazko, kas mane neramintu, tol ir nera reikalo su kazkuo apie tai kalbetis, kaip bus - laikas parodys - tada ir spresim, kol kas siuo poziuriu mums tikrai pasiseke, kad mus supa supratingi, geranoriski, silti zmones. As manau, kad aplinks siuo kksusimu linkus isijautrint tiek, kiek mes jautriai I tai reaguojam, bet galiu ir klsyti, mus "patirciai" dar tik 2-ji m.

Pamenu dar bugstavai del pametinuku savo - busimu - musu mazoji mums jau 5 - ta pametinuke, amziaus skirtumas tarp vaiku 1,5 - 2,5m., dar ne akimirkos nesigailejau, kad taip yra, o kas bus - pamatysim Tam reikia ruostis, skaityti, dometis, apie tai kaip buna, kai seimoje atsiranda naujas narys, bet patikek, viskas yra iveikiama, jei tera tik elgesys, itakotas streso, del naujo seimos nario atsiradimo. Musu maziui tikrai buvo (ir yra dar vis) sunku del to, kad mazyle atsirado - jam tada buvo 3,5m., mazei - beveik dveji, ir visas klasikinis, tipinis elgesys pradejo reikstis tik po triju men., mane tai labai suklaidino, net emiausi vaikui ligu ieskot - nevalge, pasidare apatiskas, liudnas, o kartais kaip tik - perdetai judrus, vel pradejo svepluot, pats nemoket apsirengt, mane sokdint, pilnas pykcio, nekantrus, neitiksi jam, kritimai ant zemes, blogai miegot pradejo ir tt., dekui D. agresija niekieno atzvilgiu nepasireiske. Na, dabar jau ramiai, po truputi iseinam is to, tikiuosi kad greitai hierarchija seimoje atsistatys. P.s. - mazyle myli, ja saugo, globoja, jauciasi jos saugotojas, uztarejas.
Lygiai taip pat, visi, vyresni isgyveno kai seimoje atsirasdavo mazesnis - tik visi skirtingai, savaip.

Jūs ypatingi
Ačiū,kad esate tokie

kaimynai žiūrėjo irgi kaip į diiiidelį stebuklą, ir visi labai džiaugėsi ir didžiavosi, kol toji pasididžiuotinė nepaleido akmens į mašiną ir neišskynė bobutės gėlių. aišku, viskas kartu su kolektyvu, kaip kitaip, bet liko kalta - manoji. Pas nieką kitą į namus nėjo aiškintis, bet pas mus - tiesiu taikymu, kolektyvas gyvena ir už gretimų durų, ir truputį žemiau....
Antra vertus, kas žiūrėjo ramiai, tik pakalbindavo kaip visus vaikus - ir dabar pakalbina, pakveičia padėti ar lapus surinkti ar gėles palaistyti.