Globėjai ir įtėviai apie viską

As juk rasiau, apie svo patirti - tik ivaikinimo ir dar labai sviezia, o kita patirtis - musu su mb kraitis - 8 vaikai - 3 is ju jau pilnameciai - pagimdyti, ivaikinta, globojamas, manau nesunku isivaizduoti kiek ir kokiu situaciju esam tureje Galiu nuraminti - ne karta ir musu bio yra like kalti "tik" jie - vienas, kitas, ir aiskintis pas mus I namus tiesiu taikymu ejo, ir visko buvo - ir pasitvitino "kaltinimai", ir ne, ir skauda tada ne kiek nemaziau - del to, kad bio...Per tiek laiko tiesiog esi priverstas ismokti atsirinkti -laiptines bobuciu nuomone gerbiam, bet ties ja neapsistojam, labiau siuo atveju buciau susikoncentravus ties tokio savo vaiko elgesio priezasciu, tikslo...Juk vien tai , kad isdauze langa akmeniu (jei tai ne 1m vaikas, bet jau ir su juo galima tokia tema kalbetis), juk niekas jai to akmens I ranka neispraude ir pakeles netvojo. Ir man siuo atveju butu visai tas pats, mete ji viena, ar dar 4 kompanjonai, mano atsakomybe uz savo vaiko elgesi nuo to ne kiek nesumenksta.
Musu darzelyje yra daug ivaikintu vaiku, vien musu vaikai jau yra pereje po kelias grupes, ne karto neteko susidurti su isskirtiniu demesiu, diskriminacija del ivaikinimo - o tai zinojom. Kaip bus ateityje - tada ir spresim, diskriminacijos del ivaikinimo netoleruosiu, jei reikes - keisim aukletoja, mokytoja. Didziausia pasipriesinima iki siol, esam patyre, deja, is savo artimuju - pacioje pradzioje, ramiai, bet grieztai buvo pasakyta, kad ji - musu vaikas - toks , kaip ir vyresneliai, ir jei tik pastebesim, kad diskriminuojate, teks vengti bendravimo, to uzteko - viskas klostosi dabar puikiai, ir net per pirmaji savo gimtadieni jau kartu su mumis, seneliai nesulauze tradicijos, atvaziavo pietu, o mazoji gavo dovanu is ju I savo taupykle lygiai toki pat "piniga" kaip ir dickiai Visi kiti - gali rinktis - kiek ir kaip bendrauti, pgrindine salyga - nedemonstruoti jokio isskirtinumo, nebent tik geraja prasme, ir tik kaip maziausiam vaikui. Taigi, siam momentui si tema isgvildenta ir "uzdaryta". Kol kas gyvenam ramiai, dziaugiames kiekviena diena kartu su musu kruopa

gliuka, skaitant Jūsų žinutę, man pasirodė, kad joje labai daug pastangų įtikinti skaitančius Jūsų sėkminga motinystės raiška. Manau, nebūtina, nes patikrinti galimybių nėra , o bandymas įtikinėti nuteikia abejonėms. Man rodos, Karusios užuominos nesupratot iš esmės.

"dukros aukletoja lig siol kai nuvaziuojam kartu asaroja , ziuri kaip I stebukla, direktore nepreina pro mane - vis paklausia kaip maze, kaip sekasi, kaip kiti vaikai, jauciuosi kartais apsupta perdeto demesio, bet geraja prasme " - tai jau išskirtinis dėmesys, dėmesys būtent dėl globos/įvaikinimo fakto, bet ne dėl pačio vaiko ypatybių. Bet koks dėmesys dėl įvaikinimo/globos, manyčiau nėra gerai, bet, natūralu, kad tai neišvengiama, kaip dėmesys dėl bet kokio nekasdienio fakto. Mane taip pat trikdo, kad, rodos, Jūs džiaugiatės tuo dėmesiu...kodėl?

Mes visada stengdavomės išvengti, kad ir pilno gerų emocijų, dėmesio įvaikinimo/globos faktui, kartais tenka balansuoti ant elementaraus mandagumo ribos, bendraujant su tokiais "graudulingaisiais" dėl "švento darbo". Nereikalingas toks išskirtinumas vaikams. Norėčiau, kad vaikų globa būtų priimama kaip natūralus, niekuo neišskirtinis reiškinys.

Gera skaityti, kad džiaugiatės kasdiena. Labai linkiu, kad kasdienio džiaugsmo užtektų visada.

Baisiai nesmagiai pasijaučiu, kai žmonės ima geradare vadint dėl mano mažojo, kai ima aiškint kokį didelį darbą padariau. Paprastai pasakau, kad tik laikas parodys, kiek geras buvo tas darbas. Ne visi supranta. Bet kai džiaugias vaiku, jo pasiekimais širdį užlieja šiluma.

Būtent, būnu devintame danguje, kai jiems sekasi, o dar kiti pastebi...

Sunute, aciu uz pastabas, mudvi su Jumis beveik bendraamzes - Jums dar norisi kazkam kazka gyvenime irodineti? Man jau seniai nebe...Karusios uzuomina supratau puikiai, tiesiog, tai man labai primine musu pokalbius su mano, mb tevais - jie - jau brandaus amziaus, nemoka dziaugtis sia akimirka, sia diena, visame kame jiems daug patogiau matyti probelmas, jei kazkas ir gerai, tai negalima dziaugtis, nes tuoj tuoj bus blogai, nes bet kokiu atveju, taip gerai buti negali...Ir skaitant sia tema persasi mintis - apie motinyste - arba blogai, arba nieko Kodel zinute apie tai, kaip ivaikinta mergyte zalos bio vaika, buvo priimta tarsi savaime suprantama, o kitokia - kad gali buti ir kitaip, jau kelia susierzinima...

Del perdeto demesio - supratot neteisingai, niekur nerasiau, kad didziuojuosi, dziaugiuosi...tos liaupses - "kokie Jus saunuoliai, kokie Jus nerealus, as taip negaleciau, kaip jai pasiseke (cia apie maze)", mane glumina, vercia kastis po zemem, trumpai , aiskiai, taktiskai pasakau, kad pasiseke ne jai, o mums - mes to norejom, apie tai svajojom, mes ja pasirinkom, ne ji mus. Jei ne mes - gal butu patekus I geresne seima, gal butu siuo metu vienturte, apsupta tik jai skirtu tevu, seneliu, tetu - dedziu demesiu (o taip, ko gero ir butu, jei butu patekus I ilgai vaiku laukusia seima), lygiai taip pat, atsakau, kokie mes "saunuoliai" pamatysim tada, kai musu vaikai jau kurs savo seimas. O tai, kad mus supa silti, supratingi, o tuo paciu jautrus zmones tik dziaugiuosi, tuo paciu I ilgas diskusijas apie musu "zygdarbi" neleidziu veltis. Apie tai, kad padarysim kazka gero taip pat nustojau galvoti, vos tik pradejom eiti siuo keliu, tokiu iliuziju neturiu, ir tik neturintis nieko bendro su globa , ivaikinimu, prisimenantys apie tai tik pries Kaledas per issipildymo akcijas, gali naiviai tuo tiketi.

Ir dar - juk kitu - daugiau cia pasisakanciu, seniau sioje temoje esanciu rasomos zinutes, kad ir siltos, sviesios, del to juk nekelia nepasitenkinimo?, o kitiems pasipasakoti apie tai, kaip einam siuo keliu nedera? Buciau ir "nesigyrusi" anot Jusu, jei ne pries kelias dienas Andro postas...tiesa sakant, kraupoka skaityt, jauciu, tiems, kurie dar tik apie tai pradeda svajoti, mastyti, tai gali gana sunkiai nuskamabeti Tik del to pasidalinau savo siandiena. Beje, apie iskilusius pirmus sunkumus, taip pat rasiau, ir klausiu ir vel ,kai nezinosiu kaip, ir man tai taip pat naturalu, kaip ir papasakoti kas yra gerai. Labai nesmagu, kad Jus tai erzina
P.s. - kita vasara gal turesim proga daugiau pabendrauti, tai, kaip saket, turesit ir galimybe patikrinti

Nesupratai.
Tie žmonės, kurie išskiria vaiką dėl jo išskirtinumo - kilmės, greičiau primins jam tą kilmę ir vos kas atsitinka...
Turėjom gerą darželio auklėtoją (dirbančią ir globos namuose) - ji sakė, kad teks prisitaikyti, tad nebus jokių nuolaidų. Nebuvo. Vaikas labai greitai perprato, kad 'nieks negaili', užtat teko stengtis.
o ape auklėjimą, savo reakcijas, deja nieko nerašiau.

vertinant Andro žinutes, manyčiau, reiktų prisiminti jos nelengvą patirtį. Suprantu ją taip parašius, kaip ir suprantu, kaip tai žiauriai galėtų atrodyti naujokėms. Geriau tegu atrodo žiauriai ir patiki tuo žiaurumu, dar kartą pasvarsto, ar tikrai viskam pasiruošusios, nors to "visko" gali ir nebūti.
Šiandien grįžau iš teismo žmogaus, kurį apibūdinti galima patarle "miško žvėrį, kiek bepenėsi, vis tiek į mišką žiūri. Rodos tiek į žmogų sudėta ne tik auginant, bet ir padedant pakilti, bet nuopuolis greitesnis už pagalbininkus....deja...aplinkybių daug susideda...linkiu kiekvienai iš mūsų sėkmingos aplinkybių "mozaikos" dėliojimo, bet lieka daug ir nepastebimų detalių, kurios išlenda netinkamiausiu momentu...
gliuka, tikrai Jūsų nepuolu ir nemokau, nieko neįrodinėju, tik tikslinu, ką ne taip galėjau suprast ir pateikiu savo požiūrį. Mes, rodos, kažkur matėmės . Nepamenu Jūsų...tiek to...bendraamžės, tai bendraamžės

Aš netikėčiau Galvočiau, jau man tai tikrai taip nebus

Liūdna

Man kartais taip liūdna čia būti...

Ne to parašyt atėjau.Noriu papasakot,kas mane,jau besnūduriuojančią prikėlė iš lovos :turiu daug draugų ir giminaičių emigrantų,kurie ne visad skrenda-kartais važiuoja mikroautobusu.Nėra baisūs skaitovai,tai aš užtikus vis paperku pigių brošiūruotų meilės romanų,kurie būtent ir skirti tam-perskaityti ir užmiršti.Tai štai,pabaigiau visut visutėles biblės knygas,perskaičiau nupirktas dovanoti Kalėdoms ir likau be nieko...Bet gi prisiminiau apie tuos meilės romanus ir pamanius,kad jie padės užmušti priešmiegio valandas,atsiverčiau vieną.O ten štampas "Kauno Ąžuolyno" vaikų globos namų biblioteka...Knygelės naujutėlės,matomai tik gautos ir prastumtos po kelis litus...nemalonu kažkaip.Ir skaityti jau nebesinori...

pastaruoju metu - man irgi. Atsirado nemalonus prieskonis - nepasitarsi, užsipuls. nes kažkas 'viską žino, visus pažįsta'.

Kur pirkai? tavo vietoje priduočiau policijai....

Oho Germine Tikrai, gal policijai.




Mano mažiū vakar apvogė, užmiršo spintutę užrakinti "Norfoje", kuprinę nušvilpė Taip pergyveno nabagas, kad tempa pakilo, šiandien vis dar šokinėja. Rimtai gal nuo streso, bo niekas neišlenda daugiau

Panasu, kad senbuvemis save vadinancioms nemalonu, nes "mitas sugriautas", o naujokes cia tiesiog nesijungia...arba pabando karta ir tada... to pakanka, kad aplenktu sia tema. Bendrauju jau ne vieni metai su keliom is "pralekianciu pro sali gandru" temos, susitinkam, dauguma is ju, taip susikloscius gyvenimui, tyliai skaite sia tema, kai kurios bande jungtis I pokalbius, deja, manau vienos rankos pirstu uztektu suskaiciuoti toms, kurios liko per paskutinius bent jau pora metu...niekad nepagalvojat kodel? Ir dar, kiek is seniau bendravusiu pasitrauke, ar skaito tik tyliai, bendrauja, bet kitaip ir kitur, tik ne sioje temoje.
O del zinojimo - pazinojimo - ar Jus tokios naivios , ar tokiomis tik patogu apsimesti? Ne viska, ir ne visi, bet Vilnius - ne pamiskes vienkiemis, ir ne Sanchajus - jei yra vaikai - yra ir kolektyvai - ir mokytojai, ir klases vaikai, ir ju tevai ir tt.