Globėjai ir įtėviai apie viską

nu ir...? Forumas išspręs jų problemas?

Gal neišspręs, bet palaikymui, supratimui ir patarimams forumas tinkamas reikalas. Aš pati esu labai nekonfliktiška ir traukiuosi nuo grubumo- tiesiog nesu akiplėša ir kovotoja. O man šita tema labai daug duoda. Kaip irkitos, kuriuose dalyvauju. Palaikymas labai svarbu.

Palaikymas labai reikalingas, bet dar reikalingesnis, mano supratimu, dalykinis (ne pletkinis) "pamurkdymas" - skatina persvarstyti tai, ką darai. Manau, kad nėra gerai, kai forumas suteikia ESMINĮ palaikymą, ar labai bijoma puolimo forume. Tai tik forumas. Iš puolimo galima gauti bene daugiausia naudos . Ne visiems tai tinkama. Jautrumas visų skirtingas...ne tik jautrumas

Sūnute, na kam Jūs taip. Juk čia ne teismas. Norės pasidalins, nenorės nesidalins.
Netikiu, kad nors vienam priimtina, kai jį išdurnina, kai kitas jaučiasi geriau žinantis, ką kitas tuo metu jaučia ar supranta- čia apie šaltų dušų terapiją.
Čia ne vienos tiesos forumas. Kalbam apie tai, kas skaudu, sunku, norim patarimo.
Va, patarkit geriau, kaip padėti mažajai išsirinkti muzikos instrumentą, t. y. kaip man suvokti, kuo ji norėtų groti - nes pamato smuiką, sako-noriu smuiku, kankles-kanklėmis, pianinu išvis atseit groja ant stalo, sesė mokyklinę dūdelę turi slėpti...

Sunute, o kaip Jus tada vertinat situacija, kai seimoje yra ne bio, o globojamas, ivaikintas - sudetingas, "antrarusis", ir zutbut siekiama, ir deja, bet pasiekiama globoti visai maza kudikeli. Ar siuo atveju globojamas "antrarusis" neapsunkina situacijos visai seimai, pasikeitus istuacijai, jo statusui, o juo labiau , kas svarbiausia - neapsunkina mazojo seimos nario gyevnimo, nekelia jam gresmes? O ir dar - planuose (bent jau buvo) ir daugiau maziuku... Ar Jusu manymu tai yra teisinga jau gyvenanciu seimoje, ir dar tik ateinanciu I ja vaiku atzvilgiu? Humaniska, protinga? O gal kaip Andro rase - cia ir yra ta situacija, kai tenkinami savi kompleksai?
Sita tema parasiau, sprendimu suabejojau lygiai pries metus, kai vire arsi kova del ketvertuko, o mazyle jau buvo pakeliui, bet tada, aisku, kausimas nuskambejo labai jau "nepatogiai", ir aisku, buvau isjuokta, kaip cia taip dristu abejoti, ir, zinoma, diagnoze taip pat gavau - greitai ir labai nesigilinant

Toks dalinimasis, kokį, kiek supratau, įsivaizduojate, man primena darželinukų ratelį ir sutartinį plojimą katučių. Man tai nėra įdomu. Tiesa, niekada nesu žiauraus savos teisybės išsakymo šalininkė, bet vertinu labiau žiauriai išsakytą esminę kritiką, negu pūkuotą čiauškėjimą ir iki šiol esu dėkinga kažkada nepatingėjusioms mane 'nuleisti ant žemės".
Manau, kad jūsų mažytės didžiulis noras muzikuoti rodo jos gabumus tai sričiai. Instrumentą rinkčiau pagal jos norus ir bandymą numatyti ateitį. Jei planuojate tik išraišką nesusijusią su būsima profesija - tiks bet kas (svarbu nuoširdus geras mokytojas, nebūtinai labai geras savo instrumento specialistas), jei planuojate vaiko profesiją sieti sumuzika (baisu, bet jau laikas tai spręsti - labai žiauri ir nedėkinga specialybė ), tuomet jos norus reiktų derinti su galimybe pakliūti pas gerą savo srities pedagogą-specialistą. Jei rimta, apie planus į až. Savo supratį išsakysiu.
Kaip reaguoja į muziką, garsus, kiek kartoja, kiek pati kuria?

o nėra galimybės išbandyti visus, pasimatuoti ir tada apsispręsti?

Manyčiau, kad planai ir prašymai buvo dėl to, kad "antrarūšiškumo" problemos nepasimatė iš karto (neaišku, kiek žiaurių pažeidimų ir kas prigimtiniai, nekoreguojami dalykai) ir aptariamasis vaikas keitėsi (skaitėm dauguma)didelių pastangų dėka į gerą. Deja, atsitinka dalykų, kurių numatyti neįmanoma. Aš manyčiau, didesnis atsargumas būtų pravertęs (oi kaip "gudru" komentuoti po nesėkmės ). Taip pat suprantu, kad, kai sekasi, norisi dar daugiau tos sėkmės patirti ir padaryti gerų darbų, bet būna, kad tokiais atvejais likimas 'numuša kepurę". Manau, kad paimti vaiką, kurio (tikėtina pagal vyraujančias tendencijas) iš vaikų namų niekas nepaims yra gerai. Gyvenančių šeimoje atžvilgiu - galima mąstyti visaip: nėra teisinga nė vieno mažėlio atžvilgiu ateinantis naujas leliukas...ar ne ?
Manyčiau patys žmones nusprendžia, kiek gali? Svarstyti, ką Jūs pajėgi, ko ne, aš nedrįsčiau. Jūs bandėte ir "gavote per nosytę". Į ką gilintis reikėjo? Kiek pajėgus ar nepajėgus vienas ar kitas amuo jų napažįstant???

Vat mes dabar abejojam - norisi, rodos, dar ir mergytę paauginti, bet su mažėliu nėra visai aišku, kiek tai jėgų pareikalaus. Nors niekada negali atspėti, kas ateity kokių jėgų pareikalaus...ryžtiesi arba ne...ne taip lengva, gal net neįmanoma nuspręsti, kiek gali ir kur ta galėjimo riba.

Visose, visiškai visose situacijose tenkinami savi įvairūs kompleksai
Papildyta:

Net jei galimybė yra, matavimosi tikslumas abejotinas. Mazoliai ant pirštų nuo smuiko ar kanklių neatsiranda nuo primierkos . Bjaurus dalykas muzika - diskriminacinė profesija - svarbus ūgis, pirštų ilgis ir storis, lūpų pūstumas, stuburo pajėgumai, dantų taisyklingumas. Fu.... jei galit, tik paflirtuokit kiek galima nerimčiau su muzikavimu.

Sunute, tokio atsakymo ir tikejausi, Jus gi niekad neleist pripazint, kad kai kas, kas zarste pamokymus, teisingiausius patarimus, buvo ziauriai neteisus, o daznai ir netaktiskas... Juk tas vaikas jau buvo probleminis ir pries metus, ir tiek, kad mazo kudikelio I namus as niekaip , nu niekaip neisivaizdavau ir neisivaisduoju, o kur dar didelis apetitas ir planai ir dar dviems...Bet toj situacijoj jus aikciojot, palaiket sita apsisprendima, nors is salies paziurejus - visiskiai nelogiska.
Dabar, kai viena nare paraso, kad jiems pasiulo mergyte, kai seimoje auga bio sunus - kokia reakcija? - "ka jus darot, jus apie savo vaika pagalvokit - juk tai ne mergyte, tai monstras, suzalos, sumus, ir aplamai - cia ne gero kazka darot, o tik savo kompleksus tenkinat"
Ar Jums artimi tie dvigubi standartai? Juk, Jus tos seimos nepazistat, tai anot Jusu pacios, kaip galit gilintis - pajegs - nepajegs, daro kazka gero, ar tik uzsiima komplikuota savirealizacija. Vat toks dvigubas, patogiai isvigiuotas, kazkam pataikaujantis poziuris man labiausiai neskanus, na, bet skoniai skirting, kam tinka - ok.
Ir dar - del pukuoto darzelinuku pasiciauskejimo... kazkaip visai smagiai pasibendravom seimu susiejime sia vasara, net nepagalvociau, kad Jus nuo to pykina. Kaip tik - mes kaip pirmakarciai - ten tikrai labai smagiai, jaukiai pasibuvom, atsikratem dalies savo nerimo, siltai, atvirai turejom progos pabendrauti, isgirsti apie dziaugsmus ir rupescis is pirmu lupu, nieko negrazinant, bet ir kasdienybes dziaugsmu nesumenkinant. Tiek per paskaitas, tiek prie lauzo vakare. Tikrai gaila, kad sioje temoje, kaip ir sakiau arba apie rupescius - arba is viso nieko, nes kai ka tai erzina

Nežinau kaip būtų tada, bet tikrai žinau, kad ir savi, biologiniai vaikai - atsisakomi (yra tam tikras procentas globos namuose - atsisakyti dėl ligos), guldomi į psichoneurologinius internatus ir panašiai.
Antra vertus, tėvai, turėdami vaiką su sutrikimais - vargu ar imtųsi globos ar įvaikinimo.

Nežinau kas nutinka, ir ar nereikalingi.
Kai parsiveži 'komplikuotą' vaiką - aukojiesi ir dirbi kantriai ir ilgai - su viltimi, kad visa tai praeis, vaikas ateis į visuomenei priimtinas normas, ribas, ir tikriausiai labai dažnai tai pasiteisina. O kartais vaikas į visuotinai priimtas normas neateina, o kartais dėl kažkokių priežasčių būna regresas. Tada vėl aukoji daug ką iš savo gyvenimo ir vėl turi viltį, kad kažkas pasikeis. o paskui jėgos ima sekti.
Kai lankėme globėjų kursą, buvo sakoma, kad adaptacija - vaikų ir įtėvių trunka metus. Pas mus užtruko du metus. paskui atėjo adaptaciją į mokyklą, kas man kirto irgi. Paskui buvo metai ramybės, o dabar - ups, atsinaujino pAsąmonės baubai ir šiais metais aš vėl jaučiuosi, kaip antrais adaptacijos metais. Poterius kalbu, kad psichologė neatsisakytų dirbti, nes o bet tačiau... buvo tokia kalba. Buvo kalba klasėje, kad reikia mažinti mokinių skaičių. kaip manote, kas išeis - stipriausias ar silpniausias (ir problematiškas) vaikas? Jei teks pereiti į kitą mokyklą (tikrai nepaliksiu toje pat, jei būsim priverstos keisti klasę) bus nauja adaptacija ir naujas psichologinis krūvis. Po to ateis paauglystė, ir jei nebus kaitos, aš tikrai nežinau, kiek atlaikysiu. nes dabar būtent gyvenu taip - 'atlaikysiu'.



Aha, bet reikia išmokti klausti savęs 'kodėl taip piktinuosi tais klausimais' ar šaudymais, ką manyje tai žeidžia?

Tau nereikia, ir nebijau, kad sužinosi. bet jei kažkas ieško kažkokių bendrų pažįstamų, 'žino' per arklio pusbrolio vaikus... tai..

Šiaip tai aš irgi važiuodama pro kokį miestą prisimenu, aha, čia gyvena Šelma, o va čia Xaitė


Ir palaikymas, ir klausimai, nepritariantys elgesiui ar klausimo 'statymui".

Kažkada pasakojo, kaip guodžiami kiti žmonės, mnoterys sako 'ach kokia tu vargšė, kaip tau nepasisekė", vyrai - 'kuo galiu padėti". Nuo pirmo tipo guodimo užsiraudočiau balsu. Atras atvejis - gerokai priimtinesnis.




negalima, bent pas mus ir pabandyti neleidžia. tikimasi, kad 6-7-8 metų vaikas ateis kaip susiformavusi asmenybė, žinanti, ko nori. arba tėvai tiksliai žinos, kam vaikas gabus.
Ta proga - nepataikėme su pianinu...
Nrs vis dar nesuprantu mokytojos pasakymo, kad jei klausą turi, tai ir groja iš klausos, o į natas žiūri daugiau tie, kurie neturi geros klausos (o ką pastarieji apskritai ten veikia?). Manoji negeba pažiūrėti į natas grodama. Jei melodiją pagauna - groja, jei ne - mechaniškai. Ko gero teks pereiti vien į dainavimą

Į ankstesnį klausimą ar forumas išspręs problemas atsakyčiau, kad forumas gali atlikti savipagalbos grupės funkciją. Tokios grupės yra labai prasmingos. Niekas neišspręs kito žmogaus problemų, bet jos gali palaikyti, patarti, nukreipti - pasijunti ne vienas su savo išgyvenimais.

Žiauri kritika ? Nematau jokios žiaurios kritikos prasmės, matau subtilios kritikos prasmę. Ir net ne kritikos, o dalijimosi savo patirtimi ar tuo ką skaitei.

Tai psichologija. Tiesmuka kritika sukelia negatyvius jausmus ir nuteikia prieš kalbantį. Nematau jokios prasmės tame.
Tuo tarpu dalijimasis patirtimi ar alternatyvių idėjų generavimas nukreipia pergalvoti savo požiūrį.

ar tai rašė ta pati narė? ar jūs forumą ir krūvą labai skirtingų narių priimate kaip vieną asmenį?