Globėjai ir įtėviai apie viską

Aš irgi neatkasu problemos Na, tik noras, kad bent vienu vaiku mažiau būtų globos namuose, kad jis turėtų šeimą, o mes - mylimą vaiką. Čia trumpasis variantas. Toliau - vėl galima išvystyti į begalinę diskusiją su įvairiausiom interpretacijom. Bet iš esmės, manau, visų noras ir tikslas yra panašus - suteikti vaikams šeimą.
Papildyta:


bet kas yra TOS PROBLEMOS???? aš gal įkyri, nesusipratusi ir nemokanti filosofiškai skaityti tarp eilučių. Mėgstu konkretumą.

Čia paskutinis sakinys, tikiuosi, galėtų būti pirmas iš gliukos pasiūlytos naujos temos

Aš kur kas egoistiškenė: norėjau niurkyt mažylį, norėjau glostyt, norėjau pasitikinčio žvilgsnio, savo 'visagalybės' realizavimo, vertybių perdavimo...netikėtai gavau kaip dovaną: didžiulę galimybę ugdyti kantrybę, dar kartą išgyventi vaikystę, kasdien mėgaujuosi vertybių perdavimo procesu ir vis da (kas pačiai keista) didėjančia savitvarda
Ar galima iš to išvesti teiginį "suteikti vaikams šeimą' - nemanau...
Papildyta:

nu, jei nori galiu bandyt spėt: bandyčiau įžvelgt pasaulio netobulumo problemą. Nu nori jį patobulint ar ne? Trūkumas mylėti....irgi problema. Čia tik iš paskutinės žinutės Vat, "kad jis turėtų šeimą" - čia ne tavo, bet jo problema ir, mano supratimu, gerai, kai jo problemos sutampa su tavo...ir sutapusios "subyra". Manyčiau, mums iš esmės idomios tik savos problemos

Na, čia Gliukos reikia paklausti.
Aš konkrečiai apie save - mano esminis trumpai nusakomas tikslas/noras - kad vaikas turėtų šeimą. Ir visa virtinė kitų dalykų, kuriuos galima išplėtoti, kas įeiną į šią sąvoką - nuo noro myluoti vaiką iki susidūrimo su įvairiausiomis problemomis. Bet gale visko yra - ŠEIMA. Tiek tikiuosi, kad mes daug ką atrasime ir išmoksime (kaip išmokstam daug naujo auginant vaikus), tiek vaikas bus bent kažkiek laimingesnis turėdamas mus, kaip savo šeimą.

Nebijau, tik neturiu apie ką karksėti

Kažkada galvojom apie įvaikinimą...ne taip rimtai, kad imtis kažkokių veiksmų, daugiau pasikalbėjimo, diskusijos, norų ir svajonių lygyje. Dabar kol kas rimtai irgi nesvarstom to. Gal kada nors, kai ateis tam laikas.
Dėl to teorinio noro ir įsibroviau į jūsų temą. Įdomu. Naudinga. Tos problemos kartais labai panašios, kaip ir pas bio vaikus. Ir jūs visos - asmenybės. Skirtingos. Atviros. Man patinka čia.
Tad pakabėsiu aš dar...

painiojiesi (aš, žinoma čia tik smaginuosi, bet visgi rimtai apie rimtus dalykus)
koks tau skirtumas iki to "esminio tikslo" -gi negali visiems vaikams suteikti šeimos,- ypatingai, kol nepažįsti to vieno, būsimo tavo.
Noras myluoti, noras išbandyti save problemomis, jas įveikiant, man labai suprantamas. Tai noras susijęs su mūsų asmenybe, bet tik ne tas, suformuluotas tarp paragrafų kabinetuose "suteikti vaikui šeimą'. Aš asmeniškai, labai miglotai galiu suvokti tokį norą, ką jis reiškia...

patobulint pasaulį skamba, kaip per Mis Pasaulis, kai visos finalistės teigia, jog jų svajonė ir tikslas - Taika Pasaulyje (ar kažkaip panašiai). Na, o iš principo, pvz, jei gatvėj aš šiukšlę išmetu ne ant šaligatvio, o į šiukšlinę - pasaulis nuo to pasidaro švaresnis? Iš dalies - taip, iš kitos pusės - praktiškai ne, nes keliasdešimt žmonių toj pačioj vietoj primėto šiukšlių vietoj manęs.
Su įvaikinimu panašiai, jei aš įvaikinsiu vieną vaiką, iš principo nepasijaus, kad Vaikų namuose padaugėjo tuščių vietų, bet tam vaikui, kuris jau turės šeimą, tai reikš labai daug.

Trkumas mylėti... na, nežinau... nesusimasčiu apie trūkumą mylėti.

Labas, kar,....linkiu prisikarksėti rimtai.......artėjančių proga linkiu įgyvendinti svajones , Ech, kad Tavo svajonė susilietu su kokio mažylio svajone...labai linkiu.
Papildyta:


Taip. drąsiau, viskas taip ir nuo šiukšlės pakėlimo iš tikro prasideda pasaulio tobulinimas, kad ir kaip neįtikėtinai tai atrodo

Būtent apie tą "gi negali visiems vaikams suteikti šeimos" rašiau su pvz apie šiukšles. Visiems nesuteiksi, bet nejau reikia jaustis kaltai, kad Marytei suteiksiu šeimą, o visi likę keli tūkstančiai liks laukti... va čiau jau man filosofija, kuri kartais pateikiama, kad pasijaustum nepatogiai
Papildyta:


Gaila, kad neturiu Dievo dovanoto sugebėjimo aiškiai ir vaizdžiai perteikti mintis. Taip, pasaulio keitimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.

Matai, sunute Mano gyvenime nėra nei vieno rimto sprendimo, kurio nepriimčiau be emocijų.

Forume jų gerokai mažiau nei gyvenime. Pirmiausia todėl, kad šiame forume pakankamai daug neigiamų emocijų ir nuo jų sąmoningai savo žinutes "išvalau", nes tokių emocijų ir taip per daug. Bent kol kas. Nemanau, kad maniškės neigiamos emocijos šiuo metu būtų naudingos bendrai atmosferai.

Teigiamos emocijos, kurios būtų naudingos kitiems, o ne šiaip pasidžiaugimas, kad mažikė jau vaikšto ir viską krausto - yra per daug asmeniškos. Forume po antro įvaikinimo esu labai lengvai atpažįstama bet kam, kas pažįsta mane realiame gyvenime (net ir tolimi pažįstami jei tik žino/nujaučia apie įvaikinimą). Žinau, kad mane atrado X kuri pažįsta mano bendradarbius. Nieko blogo apie ją negaliu pasakyti, lygiai kaip ir negaliu garantuoti, kad nuolat nepasiskaito jau visa darbovietė. Dėl to labai asmeniškų emocijų nerašau.

Pavyzdžiui, nepasidalinau kaip atradau savo mažiukę ("atradau" kiek perkeltine prasme - nes tai siūlytas vaikas pagal bendrą tvarką). Bet emocine prasme tai buvo kažkas neįtikėtino. Galėčiau parašyti jums (forume), bet man būtų nepriimtina, jei mano vidinį dienoraštį galėtų skaityti visi kas mane nors kiek pažįsta.

Taip ir gaunasi, kad nei pridėt, nei atimt
Nebent atgimti kitu personažu

Juk noras atsiranda ne dėl paragrafų.Neturėjau savo aplinkoj jokių globų,ar įvaikinimų.O vidinis noras buvo seniai.Ne dėl pasaulio tobulinimo,ne dėl kažkokių asmenybės skylių,kurias reikia dangstyt vaiku.Gal skiriasi požiūris,jei turi bio?Tada labiau supranti vaiko gyvenimo šeimoj ir vgn skirtumą?Nejaučiau jokio noro myluoti,tuo labiau bandyti savęs problemomis.Čia jau tu į lankas,motin

ką tu sakai??? kiek ppamenu, konfliktuoji ne su viena.

Ar kas nors trukdo bendrauti?

beje, kiek pamenu forumą, jis visada eina bangomis pasiekimai - dideli pasiekimai - problemos - neišsprendžiamos problemos - išspręstos problemos - pasiekimai - dideli pasiekimai...

Esmė tame, kad neturi patirties tame, kad kiti augina vaikus, labiau sužeistus, pažeistus, su didesnėmis įgimtomis problemomis. Labai pamenu vieną narę, kuri čia sudalyvavo su veina vienintele žinute, kuri skambėjo daugmaž taip "jūs skundžiatės problemomis, kad vaikas nelabai gerai mokosi? mano įvaikintas (kūdikis) vaikas - dviejų metų - dar tik pradeda skiemenuoti (8-9 mėnesių raidos tarpsnis), pradeda stotis (9-10 mn raidos etapas, jei ne dar anksčiau). Nežinau ką daryti". ir neatsirado nei veino atsakymo. Niekas nežinojo, ką tokiu atveju daryti - vaikas su dideliu raidos atsilikimu, kas prognozuoja ir didelį protinį atsilikimą..
Tuo tarpu, kai išstoja kas nors, kuri augina vaiką su mažesnėmis problemomis, atsiranda labai daug patarėjų, kurios realiai neturi tos patirties...... ir nusprendžia už kitą - ji kalta, kad vaikui pradėjo reikštis ligos simptomai o dar kaltesnė, kad neatsižvelgė į tai, kad biomotina ir brolis - ligoniai et ctr.



Aš tai jau minėjau, bet Gliuka visvien suplaka viso forumo mintis į vieną.






didysis paradoksas (Tau) ir buvo - abiem atvejais pritarta globėjos sprendimui - dvi forumietės nusprendė, kad gali priglausti likusius pavojingoje situacijoje vaikus, ir dauguma globėjų/įvaikintojų pritarė. Amade nusprendė, kad negali įvaikinti - nei dvynukų, nei vyresnės mergaitės - ir vėl dauguma pritarė. nes tai JŲ SPRENDIMAS JŲ GYVENIMUI.
Nesuprasčiau įkalbinėjimų "tu juos imk, kaip nors su trimis vienmečiais apsisuksi".




kuo ir įsiminiau savo vaiką iš pat pirmos dienos- nepatiklus tamsus dėbtelėjimas iš po antakių skersomis Nebematau tokio.


Vienos šiukšlės gatvėje JAU nebus.
Vienas vaikas JAU turės namus ir normalų gyvenimą.

Ačiū, Ute