QUOTE(sena pažįstama @ 2013 11 16, 11:06)
O pernai per Kaledas as jam dovanojau biserine(is stikliniu karoliuku) roze ir pasakiau, kad jis numirs tada, kai roze nuvys.

Nezinau, kiek tai psichologiskai jam padeda, bet ta roze jis pamerkes i vaza salia savo lovos, nors tokiu suvenyru jis nemegejas
kur pirkote tokia roze? gal ir as dovanu nupirkciau.
o del zoleliu, dendritiniu lasteliu, salto peilio - tikrai reiktu pasikonsultuoti su gerai nusimananciu ir naujovemis besidominciu onkologu. gal vienam zmogui, atsizvelgus i jo diagnoze, tai neveiksminga, o kitam - gal ir veiksminga. juk ir tradiciniai gydymo budai (chemija, svitinimas) vieniem geriau suveikia, kitiem - ne taip gerai. gi buna, kad ir skirtingas chemijas taiko, kol randa tinkancia.
siaip ir as manau, kad yra kazkas zmogui duota is auksciau, nes ziurekit vieni deda maximalias pastangas (naujausi vaistai, mityba, sveikas gyvenimo budas, naujausi gydyo metodai), bet liga zengia toliau, o kiti nekeicia mitybos, nekeicia gyvenimo budo, gydosi tik tiek kiek sako gydytojai (operacija ir chemija/svitinimas) ir n metu pragyvena su vezio diagnoze...
siaip noreciau paklausti mergaiciu jau ilga laika esanciu remisioje, kad ir degancios, arunes, svetos, ragnez, ar liga pakeite ju poziuri i save, i aplinka? ar samoningai pacios keite poziuri ar poziuris keitesi savaime, jei keitesi?