QUOTE(arune @ 2013 11 16, 18:54)
Nuostabi tavo rožė,
sena pažįstama! Pagarba

Man labai gražu, kai žmogus savo artimui savo rankom kažką pagamina, nieko gražiau ir artimiau nebūna. O dar tokioj situacijoj - dukra savo sergančiam tėčiui
Dabar svarbu tai , kas tikra - mano dukrytė, artimieji, pagalba kitam žmogui, geros knygos paskaitymas...
Zinot, prisiminiau viena istorija, skaityta dar mokykloje: buvo dvi geros drauges, augancios vaiku namuose. Ir siaute mieste pneumonija, antibu tais laikais nebuvo, gilus ruduo buvo, susirgo viena mergaite, i ligonine pateko. O pneumonija labai baisi buvo, epidemija, sienavo zmones. Taigi, susirgo ta viena mergaite, labai silpna buvo, daktarai daug vilciu nedave, bet ja lanke drauge, kuri zadejo, jog mergaite mirs tik tada, kai nukris visi medzio lapai, esantys kaip tik priesais ligones langus. Ejo spalis, vejas draske medzio lapus, o mergaite kasdien ziurejo pro langa ir stebejo, kaip vejas plesia paskutinius lapus. Stai ju liko tik trisdesimt, stai ju liko tik desimt, stai ju liko tik penki... Pabudo ligone, zvilgt pro langa, o ten tik vienas geltonas lapas, nepasiduodantis vejui... Kita diena ji sunkiai pramerke akis ir vel i langa pasiziurejo, o ten tas lapas kaba...

Ir kasdien ji vis ziurejo ziurejo, jau lauke ir snigti pradejo, o lapas tebekabejo

Ir mergaite eme sveikti

O po menesio pasveikusi isejo i lauka ir priejo prie medzio. Pamate, kad vienas geltonas lapas, tas kuris nepasidave vejui ir gruodui, buvo nupiestas ant sienos drauges...
Kai prisiminiau ta istorija, tai ir puoliau roze daryti, nors mano rankos abi kairios
Labai teisingas jusu poziuris

Juk tikrai, budami sveiki, mes tiek pasinere i netikras problemas, kad neivertinam to, jog salia tokios laimes gyvenam

Sveikatos jums ir ilgu laimes valandu salia seimos