QUOTE(Dalelė @ 2014 11 12, 18:03)
raima.ma, pagal kokį receptą kepėte tą pyragą, kad skonis nepatiko?
receptas, aišku, iš SM, tiksliai neatsimenu. Tur būt, man skonis netinko. Nepasirodė toks vertas dėmesio - eilinis pyragas, tik ilgai juo užsiimti reikia. Receptas iš SM. Sėkmės bandančioms
Yra toks vokiškas tradicinis kalėdinis pyragas, Stollen vadinamas.
Esmė jo - daug džiovintų vaisių bei riešutų ir ilgas brandinimas, idant (oj, kokia nevartotina konstrukcija) tie vaisiai paskutinę drėgmę pyragui atiduotų. O jei dar brendžio šlakelio nepagailim kepiniui paauglystę išgyvenant (pasirodo, ne tik žmonės alko-etapą pereit turi), sėkmė garantuota. Kepamas šitas gėris pora mėnesių prieš Kalėdas. Vėliausiai - gruodžio pradžioje. Idėją pernai pasigavau supermamose, kiek paimprovizavau ir pyragas buvo pripažintas nugalėtoju kategorijoje Kalėdos 2009: geriausias kepinys.
Kalėdinis džiovintų vaisių pyragas, aka Stollen.
Vienam tikrai nemažam pyragui susirandam:
300 g tamsių razinų
200 g šviesių razinų
200 g džiovintų papajų
100 g džiovintų spanguolių
250 g džiovintų ananasų
250 g džiovintų melionų
100 g migdolų
150 g lazdyno riešutų
225 g sviesto
200 g rudojo cukraus
5 kiaušinius
pusės citrinos sultis
keliolikos lašų apelsinų esencijos
šaukštelio kepimo miltelių
350 g miltų
Procesas:
Džiovintus vaisius susmulkinam. Įspėju, procesas užtrunka. Todėl visai neblogai dar ką nors įdarbint ar bent jau muzikos geresnės paieškot. Vaisiai ir riešutai gali būti bet kokie, svarbu, kad bendras kiekis būtų apie 1,5 kg ir riešutų nepadauginti, kad būtų kam sultis išleist. Migdolus ir lazdyno riešutus dalinam į dvi-tris dalis, kitus vaisius - kubeliais panašaus dydžio, razinų ir spanguolių smulkint nereikia. Jau? Šaunuoliai. Čia ir buvo sunkiausia dalis.
Orkaitė on - 140. Labai dideliam dubeny kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrum. Čia jo spalva svarbi, todėl be tikrai svarios priežasties keisti baltu nederėtų. Iki purumo. Paskui po vieną mušam kiaušinius ir plakam bent minutę po kiekvieno. Tuomet pilam citrinos sultis ir apelsinų esenciją. Čia pagal atsargas. Galima vien citrusų sultis naudot, galima vien esencijas. Geriau, žinoma, pirmas variantas. Dargi galima visokių prieskonių, į meduolius dedamų, pridėt. Bet aš tyčia nededu. Pyragas ir taip ryškus, nereikia persistengt. Be to, meduoliais turi kvepėt meduoliai. Tuomet kepimo milteliai ir miltai. Išsukam gerai. Suberiam vaisius ir riešutus. Pasidžiaugiam, kad dubuo didelis. Išmaišom. Neišsigąstam. Taip, čia ir turi būt ne tešla su džiovintais vaisiais ir riešutais, o džiovinti vaisiai ir riešutai, apsivėlę tešla. Kepimo formą išklojam kepimo popieriumi. Bent trimis sluoksniais. Pyragas keps pusantros valandos mažiausiai, mes juk nenorim perkepusių kraštų. Pilam tai, ką turim dideliam dubenį, išlyginam paviršių kiek įmanom ir šaunam kepti. Ilgai, ilgai. Maniškis kepė 2,5 h. Bet mano orkaitė flegmatikė, jei jūsiškės cholerikės - bus greičiau. Žodžiu, procesą reikia stebėt. Jei viršus ims degti, o vidus dar nebus iškepęs (o medini pagaliuk), uždengti folija
Laikymas:
Leidžiam pyragui gerai atšalti. Tada suvyniojam į kepimo popierių ir padedam į saugią vietą. T.y., tokią, kurioje sausa, nėra kvapų, kurių pyragas galėtų prisigerti, nesilanko pelės ar kiti kenkėjai, broliai, pavyzdžiui. Po trijų dienų išpakuojam ir 50 gramų kokio nors tauriojo gėrimo pyragui pasiūlom. Na, apšlakstom. Brendžiu ar konjaku - idealu. Ir vėl suvyniojam. Po dviejų savaičių procedūrą kartojam. Vėl ir vėl. Paskutinis laistymas - ne vėliau kaip savaitė iki Kalėdų. Ir šiaip, kepsiantiems - kantrybės ir stiprybės. Nes jis tikrai labai kvepia ir prašosi paragaujamas