suprantu, jog kiekvienam sava situacija atrodo blogiausia.. bet taip noreciau isgirst nesalisku zmoniu patarimu.. ka gi daryti??
NEBEGALIU! nusibodo kiekviena miela diena tvarkytis be niekeno pagalbos, ruosti maista, skalbti drabuzius, sveisti tuoletus, pirkti maista, registruoti pas daktarus, daryti jo apmokymu testus, dekoruoti namus, pirkti jam drabuzius (nuo apatiniu iki kojiniu), pirkti higienos prekes, moketi mokescius, pasirupinti dovanomis ne tik savo, bet ir jo artimiesiems, tampyti siuksliu konteineri kiekviena ketvirtadieni (nes vis mat 'pamirsta').. gal galeciau su tuo susitaikyti, jei jausciausi ivertinta. o dabar.. kaip motina turiu aplink jy sokinet, nes jis be manes nieko negali.. ir jam dar atrodo kad as mat nieko neveikiu.. dirbau labai nebloga darba, dievagojosi kad ko tu cia dar dirbi, nedirbk, man nepatinka, kad tu dirbi. nebedirbu. dabar problema kad as bedarbe ir NIEKO NEVEIKIU. gerai. lyg jau kita savaite jau tureciau vel iseiti i darba (tik jau aisku i visai kita). vel jis nelaimingas. tai ka tu ten.. nepadirbsi, silpna esi, tau bus per sunku, menesi laiko istversi, o ir as nenoriu kad tu sunkiai dirbtum. tai joptvaju... sedejau office, jam blogai, nedirbu, dar blogiau, iseinu juodo darbo dirbt, isvis tragedija.. pavydas pas zmogu beribis.. dingo visi draugai vyriskos lyties, pasalinti net ir is socialiniu tinklu, negana to kad nuteike pries 2 drauges, tai dabar bando dar sukirsint ir su paskutiniaja... fb, skype reguleriai tikrinami jei tik pamirstu atsijungti. seksas.. niekada jo negaudavau tiek kiek noredavau, bet paskutiniu metu apie tai net nebesvajoju, nes jam mat neiseina, jis pavarges ar dar kokios tai priezastys atsiranda. labai sunku nupasakoti viska neissipletus, bet esme ta, kad per jy praradau VISKA! esu kazkur toli svetimoj saly (tarpkitko, mylimasis - lietuvis), ir neturiu kur dingti, o gyvent kartu tiesiog nebegaliu.. pinigai visi kaip ir issileido. tai ant maisto, tai jo gimtadienio dovana... nusipirkau bilieta i lietuva, bet bijau jam pasakyti, nes prades meilikauti, apipils sirdelem, gelytem ir as vel gyvensiu kaip gyvenusi.. gyvenam dar tik kiek daugiau nei metai kartu, pasipirso pusantro menesio atgal (su pirslybom atskira istorija.. pasipirso, nes jau variau is namu) ir kur ta romantika, aistra?? mama kalbina neskubeti, ir dar gerai viska pasverti (nes labai jy myli), drauge lekt neatsigreziant, kol neturim vaiku..
is kitos puses, zinau, kad jis tikrai mane myli, bet tiesiog nemoka parodyti. jis geriau duos man savo banko kortele kad nusipirkciau sau ka nors (gink dieve ne kam kitam, tik sau!), nei tiesiog gryzes parnestu geliu, atsikeles pasiklotu lova arba nemaldaujamas nupjautu kieme zole.. sako komplimentus, jeigu ta koja is lovos ispilo. kai susergu, rupinasi tikriausiai labiau nei betkuri mama..o ir as jy labai myliu..
niekaip negaliu apsispresti, ka daryti.. likti ir tiesiog priprasti prie jo nekalbadieniu ir priekaistu?? issikraustyti gyventi atskirai, bet likti uzsienyje, ar tiesiog susikrovus svarbiausius daiktus i masina gryzt i tevyne? (tarp kitko, daiktu daug, nuo sakuciu iki lovos ir televizoriu mano pirkta. sirdis plystu viska iki paskutinio sauksto susirinkt, ir palikt jy basa, bet is kitos puses ir palikt nesinori. ne tam visa jaunyste dirbau, kad kazkam viska tiesiog palikciau..) SOS bilietas nupriktas jau i viena puse, liko tik savaite priimt sprendima..
P.S. ziuriu cia prirasiau tik koks jis blogas ir kaip manes nevertina, nesupraskit klaidingai, tikrai gyvenau su juo ir sutikau teketi is meiles, bet tiesiog jo gerosios savybes neatperka bloguju. ar man tiesiog galvoj kazkas negerai??
