turi du vaikus, matau. kiek tau metu?
pykcio isvengti neveidmainiaujant neimANOMA, ir nepatartina, netgi. taip teigia specialistai.
reikia ismokti konstruktyviai pyktis/reiksti kritika.
nesutarimu priezastys: n plius k.
pykcio isvengti neveidmainiaujant neimANOMA, ir nepatartina, netgi. taip teigia specialistai.
reikia ismokti konstruktyviai pyktis/reiksti kritika.
nesutarimu priezastys: n plius k.
Jeigu jau menkniekiai tampa pykcio priezastimi, tai ko gero jums truksta paprasciausio tarpusavio supratimo. Reikia kalbetis.
kalbetis? jei kalbantis vel pyksties? 
jei daug metu kartu - gali buti kad krize atsuoliavusi, nieko cia baisoko, bet... jos metu arba isvis tylima a(kas blogiau) arba pykstamasi "del nieku" (per pykcius rodosi kazkokia isgyvenama tustuma, erzeis ar nepateisinti lukesciai ) (bet velgi, nereiktu vel panirti i kaltinimus).
jei daug metu kartu - gali buti kad krize atsuoliavusi, nieko cia baisoko, bet... jos metu arba isvis tylima a(kas blogiau) arba pykstamasi "del nieku" (per pykcius rodosi kazkokia isgyvenama tustuma, erzeis ar nepateisinti lukesciai ) (bet velgi, nereiktu vel panirti i kaltinimus).
Sudėtingas klausimas - kaip išvengti pykčio. Logiška būtų manyti, kad nustačius pykčio priežastis ir jas eliminavus, pykčiai turėtų baigtis...tačiau didžiausia bėda tuomet, kai pykčio priežastis - noras pyktis, arba tiesiog kitas žmogus ima erzinti nepaisant to, ką jis bedarytų. Juk nesieliminuosi iš šeimos - skyrybos.
Mes su vyru kartais pykstamės, kartais ir su vaikais susipykstam - tik kažkaip, ačiūdievui, tas pyktis toks, kad čia pykstamės, o čia jau važiuojam į Čiliaką picų - šiaip, parėkaujam, pabambam, išvadinam vienas kitus durniais ir tuomsyk.
O tos priežastys įvairiausios būna, bet dažniausiai dėl kokų nors einamųjų smulkmenų - nepakeistas kačių tualetas, šiukšlės neišneštos ar pamirštas papurkšti dezododarntas atlikus tūlike reikaliukus.
Mes su vyru kartais pykstamės, kartais ir su vaikais susipykstam - tik kažkaip, ačiūdievui, tas pyktis toks, kad čia pykstamės, o čia jau važiuojam į Čiliaką picų - šiaip, parėkaujam, pabambam, išvadinam vienas kitus durniais ir tuomsyk.
O tos priežastys įvairiausios būna, bet dažniausiai dėl kokų nors einamųjų smulkmenų - nepakeistas kačių tualetas, šiukšlės neišneštos ar pamirštas papurkšti dezododarntas atlikus tūlike reikaliukus.
nevisai i tema, bet apie pykti:
Garsus dzeno meistras Lin Či pasakojo:
Jaunystėje turėjau nedidelę valtelę. Mėgau plaukioti ja ežere. Galėdavau taip valandų valandas praleisti ramioje vienatvėje.
Kartą sėdėjau užsimerkęs ir meditavau. Buvo nuostabi naktis. Iš kažkur atsiradusią valtį nešė srovė ir ji atsitrenkė į manąją. Plykstelėjo pyktis! Atmerkiau akis pasiruošęs apšaukti ramybę sutrikdžiusį žmogų, bet pamačiau, kad valtis tuščia. Mano pyktis nerado taikinio. Jam nebuvo kur dingti. Neliko nieko kita, kaip tik vėl užsimerkti ir įsižiūrėti į savąjį pyktį. Tą akimirką, kai jį pamačiau, aš žengiau pirmąjį žingsnį savajame Kelyje.
Tą tyliąją naktį aš priartėjau prie manyje esančio centro. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo tada, jei kas bando įžeisti ir jaučiu kylantį pyktį, aš juokiuosi ir sau sakau:
- ŠI VALTIS TUŠČIA
Garsus dzeno meistras Lin Či pasakojo:
Jaunystėje turėjau nedidelę valtelę. Mėgau plaukioti ja ežere. Galėdavau taip valandų valandas praleisti ramioje vienatvėje.
Kartą sėdėjau užsimerkęs ir meditavau. Buvo nuostabi naktis. Iš kažkur atsiradusią valtį nešė srovė ir ji atsitrenkė į manąją. Plykstelėjo pyktis! Atmerkiau akis pasiruošęs apšaukti ramybę sutrikdžiusį žmogų, bet pamačiau, kad valtis tuščia. Mano pyktis nerado taikinio. Jam nebuvo kur dingti. Neliko nieko kita, kaip tik vėl užsimerkti ir įsižiūrėti į savąjį pyktį. Tą akimirką, kai jį pamačiau, aš žengiau pirmąjį žingsnį savajame Kelyje.
Tą tyliąją naktį aš priartėjau prie manyje esančio centro. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo tada, jei kas bando įžeisti ir jaučiu kylantį pyktį, aš juokiuosi ir sau sakau:
- ŠI VALTIS TUŠČIA
QUOTE(Ozito @ 2013 12 31, 22:14)
nevisai i tema, bet apie pykti:
Garsus dzeno meistras Lin Či pasakojo:
Jaunystėje turėjau nedidelę valtelę. Mėgau plaukioti ja ežere. Galėdavau taip valandų valandas praleisti ramioje vienatvėje.
Kartą sėdėjau užsimerkęs ir meditavau. Buvo nuostabi naktis. Iš kažkur atsiradusią valtį nešė srovė ir ji atsitrenkė į manąją. Plykstelėjo pyktis! Atmerkiau akis pasiruošęs apšaukti ramybę sutrikdžiusį žmogų, bet pamačiau, kad valtis tuščia. Mano pyktis nerado taikinio. Jam nebuvo kur dingti. Neliko nieko kita, kaip tik vėl užsimerkti ir įsižiūrėti į savąjį pyktį. Tą akimirką, kai jį pamačiau, aš žengiau pirmąjį žingsnį savajame Kelyje.
Tą tyliąją naktį aš priartėjau prie manyje esančio centro. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo tada, jei kas bando įžeisti ir jaučiu kylantį pyktį, aš juokiuosi ir sau sakau:
- ŠI VALTIS TUŠČIA
Garsus dzeno meistras Lin Či pasakojo:
Jaunystėje turėjau nedidelę valtelę. Mėgau plaukioti ja ežere. Galėdavau taip valandų valandas praleisti ramioje vienatvėje.
Kartą sėdėjau užsimerkęs ir meditavau. Buvo nuostabi naktis. Iš kažkur atsiradusią valtį nešė srovė ir ji atsitrenkė į manąją. Plykstelėjo pyktis! Atmerkiau akis pasiruošęs apšaukti ramybę sutrikdžiusį žmogų, bet pamačiau, kad valtis tuščia. Mano pyktis nerado taikinio. Jam nebuvo kur dingti. Neliko nieko kita, kaip tik vėl užsimerkti ir įsižiūrėti į savąjį pyktį. Tą akimirką, kai jį pamačiau, aš žengiau pirmąjį žingsnį savajame Kelyje.
Tą tyliąją naktį aš priartėjau prie manyje esančio centro. Tuščia valtis tapo mano mokytoju. Nuo tada, jei kas bando įžeisti ir jaučiu kylantį pyktį, aš juokiuosi ir sau sakau:
- ŠI VALTIS TUŠČIA
Gera istorija
Pykčiai dėl smulkmenų reiškia, kad kaupiate savyje nusivylimą ir neišsikalbate kur kas rimtesniais klausimais, todėl tarsi nepavojingai ir neskaudžiai pratrūkstate dėl smulkmenų.
Daugiau kalbėtis (kad ir kaip sunku), atsiverti, išmokti reikšti kritiką nekaltinant, skatinti elgtis geriau ir tikėti žmogum.
QUOTE(*MM* @ 2014 04 09, 12:09)
Pykčiai dėl smulkmenų reiškia, kad kaupiate savyje nusivylimą ir neišsikalbate kur kas rimtesniais klausimais, todėl tarsi nepavojingai ir neskaudžiai pratrūkstate dėl smulkmenų.
Daugiau kalbėtis (kad ir kaip sunku), atsiverti, išmokti reikšti kritiką nekaltinant, skatinti elgtis geriau ir tikėti žmogum.
Geros mintys, bet jas įmanoma realizuoti tik tada, kai ABI pusės to nori.
Aš noriu padiskutuoti dėl pykčio šaltinio ir iš kur jis atsiranda. Pirmiausia priežastys. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad neretai pyktis iš darbinės aplinkos netiesiogiai perkeliamas į šeimą. Dėl nesutarimų darbe, dėl didelio krūvio ar įtampos jame, dėl nesėkmių ar dėl kitų priežasčių pyktis tampa šeimos priešu. Manau, kad reikia susimąstyti kas yra svarbiau: šeima ir laiminga ateitis su ja ar darbas, kuriame profesinis pyktis, perkeliamas į šeimą?
Pykstu, kai mano vyras man likus 5 min iki renginio arba susitikimo, sako renkis, vaziuojam. Tada man labai stoga rauna, imu griaudeti, kad as ne vyras, o moteris, man reikia susiruosti, tada jis sako, kad gerai ir taip, kaip atrodai.
Arba veda mane i labai sauletas vietas, i pliaza, sakau bet as
, negaliu gi i pliaza, o jis sako, nu nors truputi. nors +40 ir tiesiog svyli po saule.
Arba veda mane i labai sauletas vietas, i pliaza, sakau bet as
, negaliu gi i pliaza, o jis sako, nu nors truputi. nors +40 ir tiesiog svyli po saule.
