Sveiki, patarkit ir man "tualetiniais" klausimais
Situacija pas mus tokia - prieš porą savaičių pasiėmėm jauną kalytę iš prieglaudos, amžius ~5-6 mėn., didumo beveik iki kelių.
Šiaip visus reikalus daro lauke, bet jeigu lieka viena namuose nors porai valandų, dažniausiai "pagamina" mums vienokią ar kitokią dovanėlę, nors prieš išeidami ir išvedam į lauką.

Bet jei kas nors namuose su ja būna, sėkmingai sugeba išlaukti ir 3-4 val. (ilgiau dar nebandėm). Tiesa, yra pasitaikę balų ir tada, kai buvo namie ne viena, bet tik porąkart.
Namuose jokių palų anei kilimų nėra, jei ką nors daro, padaro bet kur ant grindų. Tiesa, išeidami mes ją uždarom dukros kambary, bet šiaip ten jos guolis ir žaislai, naktį miega irgi tik ten. Narvo neturim.
Kai padaro lauke, labai ją giriam ir iškart gauna skaniuką. Kai namuose - nedarom nieko, nes dar niekad
nezastukalinom nusikaltimo metu
Šiaip šunė labai gera ir draugiška, ir visais kitais klausimais atrodo tikrai supratinga, bet tualetiniai reikalai jau pradeda truputį neramint... Per tą laiką, kiek ji pas mus gyvena, nėra anei progreso, anei regreso.
Klausimas - ar reikia ją kažkaip papildomai skatint/mokyt visus reikalus susitvarkyt lauke, ir kokiu būdu? Ar tiesiog paprasčiausiai reikia daugiau laiko? O nuo kokio amžiaus jau galima tikėtis, kad užsinorėjus pradės pati prašytis į lauką?