rim, jūs suplakate į vieną du skirtingus dalykus. Kad išleidžiate šunį į kiemą ant žolės, kol pati dirbate - viskas ok, gi šuniui smagiau nei sėdėt uždarytam kambaryje, kaip būtų, jei dirbtumėte kitur. Tačiau tai jokiu būdu nepanaikina kitų jo poreikių. Socializacija - madingas žodis, šiuo atveju užtektų "bendravimas" - jo reikia kasdien, ne per šventes. Šuo - gaujos gyvūnas, o ne vienišas vilkas. Teisinimasis, kad šuo mažos veislės, todėl jam reik mažiau veiklos nei dideliam... na, tai nesąmonė. Tas pat, kaip aiškint, kad mažo ūgio žmogui reik mažiau veiklos. Vaikščiojant dirba smegenys, šuo pamato daug naujo. Uostyti ženklus ant žemės jam tas pats, kaip jums skaityti dienos žinias. Laikydama jį kieme, nevedžiodama, "neiškraudama", jūs jį bukinate. Dėl fizinio krūvio - negi jūsų šuo visą laiką - na gerai, valandą - taip ir bėgioja po kiemą? Nemanau. O fizinis krūvis būtinas gerai sveikatai. Vedžiojančiam žmogui irgi gerai

Šalia turiu panašų į jūsų pavyzdį. Kaimynė laiko kalaitę, kasdien išleidžia į kiemelį atlikt gamtinių reikalų, nei vedžioja, nei ko moko. Ir ką - vos ištrūkus pro duris šunė lekia tiesiai po mašinomis, pametusi galvą dėl laisvės... ir gera ta kalaitė, nepikta, bet jau kvailiukė, o kalta jos šeimininkė. Beje, manęs dar ir dergimas man prie durų nežavi, bet čia jau kita tema... savo šunę išmokinau, kad kiemas yra namų tąsa, pabėgiot galima, o va reikaliukų daryti - ne. Greit susivokė. Bet, aišku, ir išvedu kasdien. Tas mažos veislės šuniukas nepavargdamas vaikšto su manim 3-4h po gamtą ir dar uodegą vizgina

jei atidžiau stebėtumėte šuns elgesį matytumėte, kaip jis skiriasi naujose vietose ir ten, kur viskas pažįstama.
QUOTE(rim @ 2014 10 15, 15:46)
Taigi dėl to niekas ir nesiginčyja

kalba ėjo apie šuns gyvenimą dienos metu kol šeimininkai užsiėmę. Socializacijai, užsiėmimams ir kitai veiklai yra vakarai yra savaitgaliai, atostogos