Pasyvus namas - 22 tema

Kuo ir kokiais storiais planuojat siltinti stoga kur jis tiesiogiai kontaktuoja su 2-o auksto gyvenamaisiais kambariais? Nezinau ar aiskiai pasakiau . Musu namas 2-ju aukstu tai visi keturi kambariai turi po viena stogo slaita ar skliauta ar cia geriausia tiktu mansardos pavadinimas . Siai dienai turime apsiltine 20 ar 25cm PAROC vatos ir apkalta OSB. Nusuksim OSB ir pasitikrinsim is tiesu koks ten vatos storis.

Visas mano stogas bus šiltinamas vienodai: 50 cm storiu. Variantai, bent jau kol kas, yra keli:

1. 40 cm ekovatos tarp gegnių ir 10 cm PIR plokštės.
2. 50 cm akmens ar stiklo vatos.

Įtariu, kad antras variantas būtų gerokai pigesnis, o pirmo privalumas: tolygesnis apšiltinimo sluoksnio pasiskirstymas, mažesnis vandens įgeriamumas.

Ziurejau kelis klipus apie ekovata, tai sako jai nereikia pleviu. Tarkim cia
http://www.part.lt/p...daf507bb317.jpg
siltinsi vata ar neoporu?

Aš irgi girdėjau, kad jei nereikia plėvelės. O tą vietą šiltinsiu vata.

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių...

Kodėl? Gamintojas sako štai ką...

Pirmoje dalyje rašo teisingai, kad iš patalpų į lauką besiskverbiantis šiltas oras ir vandens garai apšiltinimo sluoksnyje atšąla ir kondensuojasi vatoje, tada virsta į ledą.

Po to rašo, kad ekovatoje tai nevyksta, nors ekovata tik ~du kartus sandaresnė už mineralinę vatą. Tai reiškia kad ekovatoje lyginant su mineraline tokiomis pat sąlygomis gali išsiskirti du kartus mažiau kondensato, nes ekovata nėra sandari.
Ilguoju laikotarpiu 50% mažesnis kondensato kiekis nieko negelbėja.

Ne paslaptis, kad vatos yra šildomos prieš matuojant varžą norint pašalinti visą susikaupiusią drėgmę ir pasiekti gerą rezultatą. Bet koks apčiuopiamas kiekis drėgmės sugadina vatos varžą.

Taigi neapsaugotoje ekovatoje atsiranda drėgmės kaip ir bet kurioje kitoje vatoje.

Toliau rašo, kad ekovata vandens nekaupia, kas yra faktinė klaida. Tai lengva įsitikinti nusipirkus maišą ekovatos iš Senukų ir paeksperimentavus su vandeniu. Ekovata yra panaši į popierių, kuris gerai įgeria drėgmę. Kai kurios rūšys net pagamintos iš senų laikraščių, galima rasti raides ant popieriaus gabalėlių.

Kita specialiai padaryta klaida yra "drėgmės nekaupia, bet difunduoja ją į atmosferą". Vanduo gali difunduoti iš vieno kūno į kitą kūną. Kai vanduo iš kūno patenka į atmosferą, tai vadinama daug suprantamesniu terminu - išgaravimas.

Taigi jeigu ekovata nekaupia vandens, jis visas turi išgaruoti. Kaip galima kalbėti apie garavimą, kai vyksta priešingas reiškinys - kondensacija. Vėliau vanduo negali taip greitai išgaruoti kaip atsirado, nes tam reikia daug šilumos.

Tokius straipsnius reikia vertinti kritiškai, jie skirti mulkinimui.

Toliau - pažvelkit į pirmąjį paveikslėlį kur parodytas drėgmės pasiskirstymas nuo sluoksnio storio.

Kokia drėgmė prie 30cm storio??? 20% ir eksponentiškai didėja.
40cm jau pasiektų skalės viršų nekalbant apie 50cm.

Gal norite sužinoti 20% drėgnumo ekovatos varžą?

Dar tęsti toliau?

Aisiu sendien sauja vatos pamirkyt kibire.. bet manau kad liks tik kose.. uztai ir uzsandarinau stoga su plevelem ir hermetikais.

Viskas logiska - negali popierius nedrėgti.

Dėl vatos (isdziovintos) varžos -matavimo rezultatus randame sertifikate, o kokie jie realus prie -20- +20 laipsniu??? Speju, gerookai kitokie.

Del ekovatos - o jei vietoj jos ant perdangos pripilt 0.4-0.5m polistirolo granuliu ?
(kazkada bandem i betona ju imaisyt)

Pas tave visai kita situacija, pas Cibuli visa pietine puse praktiskai karkasine kuria apsaugot nuo garu ir daryt super sandaria mano nuomone sunkiai imanoma..



Krauk neopora.

Neoporas puiki siltinimo medziaga, biski reikia pasipi*** montuojant, ant putu daug pinigeliu iseina bet rezultatas uztat nenuviliantis. Po tinkavimo garu buvo kai turkiskoi pirti, neoporas lubose niekuom neapsaugotas taciau visiskai sausas...

Polistirolo granuolės nėra sandari šiltinimo medžiaga, tarp granuolių, kaip ir vatoje oras gali cirkuliuoti laisvai.

kiekvienai "kvepuojanciai", o tiksliau dregme igerianciai medziagai plevles reiketu deti, bet "galima" ir nedeti