Įkraunama...
Įkraunama...

Krosnelė ar židinys - 3

QUOTE(Verteris @ 2014 05 15, 16:39)
Restoje man vienas krosnelių pardavėjas šnekėjo, kad padavimas iš lauko - lazda su dviem galais. Tipo jei daryt normaliai, reikia pakankamai giliai vamzdį pakast ir pakankamai ilgas jis turėtų būt, nes jei pavaryt padavimą trumpu ortakiu iškart už pamato, per šalčius krosnelę šaldytuvu paversi - trauks šaltą orą per kaminą. Ilgesniam vamzdyje dar kiek pašiltų tas oras. Na ir šiaip jei namas nemažas, tai tas sudeginamas oras daug įtakos balansui nepadaro, tai didesniems namams (>120-150 kv.m.) to padavimo nerekomenduotų daryt bet kuriuo atveju.

Kažkiek racijos tuose argumentuose matau. Jei statysiu krosnelę ar židinį, tai blogiausiu atveju (jei akivaizdžiai 'netrauks') rekupą pareguliuosiu, kad pora kubų oro pastoviai daugiau padavinėtų, nei ištraukinėtų.



Žinau kuris pardavėjas taip kalbėjo biggrin.gif

Be išorinio oro padavimo, -ar rekupas reaguos kada jūs suintensyvinsite degimą, sumažinsite degimą? Dar nemačiau rekuperatoriaus integruoto į krosnelės/židinio valdymą smile.gif
Kokiu būdu galima paversti krosnelę šaldytuvu, jei net užpraeitą žiemą, prie -30 kūrenant konvekcinę krosnelę lauke pro konvekcines angas ėjo karštas oras.
Vienai pakabinamai krosnelei darė oro padavimą tiesiai per sieną, tai ant padavimo kanalo dėjo sklendę tam, kad kai nesikūrena nevyktų "vėdinimas". Žinoma tai yra šioks toks šalčio tiltelis, bet labai mizernas...
Nesvarbu kad didelis namas, jei nėra papildomų oro pritekėjimų, t.y. namas vykęs-pasyvus, oro degimui trūks. Jei rekupetarorius paduos daugiau oro nei ištrauks, tai kokiu režimu jį nustatysite? Įkūrimo, vidutinio kūrenimo, intensyvaus kūrenimo ar rusenimo? smile.gif Jau yra buvę kad rekė jog š nusipirko, nedega ir t.t. O atvykus meistrui ir pradarius langą, krosnelė kuo puikiausiai pradėjo kūrentis smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gllop: 15 gegužės 2014 - 21:34
QUOTE(Verteris @ 2014 05 15, 16:39)
blogiausiu atveju (jei akivaizdžiai 'netrauks') rekupą pareguliuosiu, kad pora kubų oro pastoviai daugiau padavinėtų, nei ištraukinėtų.


Čia tikrai blogiausias atvejis, nes susidėjus vatą apšiltinimo sluoksnyje ir pučiant per ją (patalpose dažniausiai bus viršslėgis kai nedega ugnis) šiltą drėgną orą per namo nesandarumus ten susidarys daug kondensato. Teisingesnis sprendimas šiuo atžvilgiu net gi būtų palaikyti vos vos mažesnį slėgį patalpose nei lauke ir taip neleisti šiltam orui tekėti per apšiltinimo sluoksnį ir kitus plyšius į lauk, kas lemtų kondensato susidarymą. Geriau tegul šaltas oras vos vos teką į vidų per nesandarumus ir džioviną vatą.
Šaltas lauko oras krosnelės neatšaldys. Ir žiemą laužai puikiai dega.
Lauko ore net būtų daugiau deguonies nei patalpų ore ir reikėtų kažkiek mažiau oro ir kartu mažiau vėsintųsi degimo kamera.
Kam tada į auto stato intercooler'ius, o ne pašildo orą prieš degimo kamerą?
Atsakyti
QUOTE(gllop @ 2014 05 15, 22:32)
Žinau kuris pardavėjas taip kalbėjo biggrin.gif 

Be išorinio oro padavimo, -ar rekupas reaguos kada jūs suintensyvinsite degimą, sumažinsite degimą?  Dar nemačiau rekuperatoriaus integruoto į krosnelės/židinio valdymą smile.gif
Kokiu būdu galima paversti krosnelę šaldytuvu, jei net užpraeitą žiemą, prie -30 kūrenant konvekcinę krosnelę lauke pro konvekcines angas ėjo karštas oras. 
Vienai pakabinamai krosnelei darė oro padavimą tiesiai per sieną, tai ant padavimo kanalo dėjo sklendę tam, kad kai nesikūrena nevyktų "vėdinimas".  Žinoma tai yra šioks toks šalčio tiltelis, bet labai mizernas...
Nesvarbu kad didelis namas, jei nėra papildomų oro pritekėjimų, t.y. namas vykęs-pasyvus, oro degimui trūks.  Jei rekupetarorius paduos daugiau oro nei ištrauks, tai kokiu režimu jį nustatysite?  Įkūrimo, vidutinio kūrenimo, intensyvaus kūrenimo ar rusenimo? smile.gif  Jau yra buvę kad rekė jog š nusipirko, nedega ir t.t.  O atvykus meistrui ir pradarius langą, krosnelė kuo puikiausiai pradėjo kūrentis smile.gif


Klausimas yra kas bus, kai krosnelė nekūrenama (o taip bus turbūt 98-99% laiko smile.gif ). Ar čia bobutės pasakos, ar tiesa, kad šiuolaikinės krosnelės dėl saugumo reikalavimų (kad smalkėm neapnuodytų) negali būt sandariai uždarytos ir jas pilnai 'užsukus' vis tiek lieka kažkoks oro pratekėjimas per ją į kaminą? Jei tai tiesa, reiškia kažkokia cirkuliacija bus ir krosnelė neeksploatuojama šals... Žaist su itin sandariomis 'vjuškom' kamine ir ant padavimo?

O dėl oro kiekio - kolega pardavinėjantis prancūziškas ketines turi savo puslapyje paskaičiavimus kiek jo reikia kilogramui malkų sukūrent, tai kiekiai vienskaičiai. Tiesa, skaičiavimuose, sakyčiau, neatsižvelgta, kad jokios cheminės reakcijos išeiga nebus šimtaprocentine, t.y. realiai sunaudojamo oro kieki aš dvigubinčiau ar trigubinčiau, bet vis tiek jis nebus kažkoks ypatingai didelis, lyginant su paduodamu į namus kiekiu. Tai ir manau, kad galima surasti kažkokį fiksuotą nedidelį padavimo perviršį, pakankamą degimui/traukai palaikyt.

Ir, beje, jei namas šiltas/sandarus, tai krosnelė apskritai dalykas abejotinas - pati minimaliausia per trumpą laiką namuose 'taškentą' padarys ir langus privers pravert wink.gif Dėl to, jei statyt ugnį, linkstu link kažkokio lėčiau/tolygiau šilumą atiduodančio įrenginio (pvz., kad ir tos jūsų uunisepat minikrosnies)...





Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 05 15, 23:16)
Čia tikrai blogiausias atvejis, nes susidėjus vatą apšiltinimo sluoksnyje ir pučiant per ją (patalpose dažniausiai bus viršslėgis kai nedega ugnis) šiltą drėgną orą per namo nesandarumus ten susidarys daug kondensato. Teisingesnis sprendimas šiuo atžvilgiu net gi būtų palaikyti vos vos mažesnį slėgį patalpose nei lauke ir taip neleisti šiltam orui tekėti per apšiltinimo sluoksnį ir kitus plyšius į lauk, kas lemtų kondensato susidarymą. Geriau tegul šaltas oras vos vos teką į vidų per nesandarumus ir džioviną  vatą.
Šaltas lauko oras krosnelės neatšaldys. Ir žiemą laužai puikiai dega.
Lauko ore net būtų daugiau deguonies nei patalpų ore ir reikėtų kažkiek mažiau oro ir kartu mažiau vėsintųsi degimo kamera.
Kam tada į auto stato intercooler'ius, o ne pašildo orą prieš degimo kamerą?


Hmm, vata - turima omenyje priešgaisrinė aplink kaminą ar kur? Nes vatos niekur neplanuoju... O šiaip mintis teisinga, reik galvot toliau smile.gif Nors iš tikrųjų variantų čia daug, be eksperimento nepasakysi, kuris kelias teisingas ir geriausias...

Dėl peršalimo - jau atsakiau, esmė ne kai kūrenasi, esmė kas bus, kai nekūrenama. Ar tikrai supersandariai viskas ten viduje užsidarys ir per kaminą netrauks?
Atsakyti
QUOTE(Verteris @ 2014 05 15, 22:25)
Klausimas yra kas bus, kai krosnelė nekūrenama (o taip bus turbūt 98-99% laiko smile.gif ). Ar čia bobutės pasakos, ar tiesa, kad šiuolaikinės krosnelės dėl saugumo reikalavimų (kad smalkėm neapnuodytų) negali būt sandariai uždarytos ir jas pilnai 'užsukus' vis tiek lieka kažkoks oro pratekėjimas per ją į kaminą? Jei tai tiesa, reiškia kažkokia cirkuliacija bus ir krosnelė neeksploatuojama šals... Žaist su itin sandariomis 'vjuškom' kamine ir ant padavimo?


Ir, beje, jei namas šiltas/sandarus, tai krosnelė apskritai dalykas abejotinas - pati minimaliausia per trumpą laiką namuose 'taškentą' padarys ir langus privers pravert wink.gif Dėl to, jei statyt ugnį, linkstu link kažkokio lėčiau/tolygiau šilumą atiduodančio įrenginio (pvz., kad ir tos jūsų uunisepat minikrosnies)...


Yra ES saugumo nustatyti reikalavimai kamino sklendėms (juškoms), privalo būti minimum 20 proc laisvas praeinamumas, kad nenusinuodytų smalkėm žmonės per durną galvą, kaip retkarčiais bobutės kaimuose.

Pavyzdžiui INVICTA krosnelėms, visai nerekomenduoju jokių sklendžių kai kaminas iki 7 m, traukai ir degimui iki minimumo sureguliuoti užtenka krosnelės oro padavimo sklendžių. Tiesa, dabar visoms krosnelėms privalomas pagal ES reikalavimus yra antrinio oro padavimo skylutės 1 cm2 krosnelių nugarose, tai tikrai vyksta kažkokia natūrali ventiliacija, net ir neveikiant krosnelei. Bet tai yra tokia minimali net neverta dėmesio ventiliacija. Tokie oro srautai neturi praktinės įtakos. Galite paeksperimentuoti, pabandykite susisukti trūbelę iš popieriaus 1cm skersmens ir pakvėpuoti. Manau greitai atsibos... drinks_cheers.gif

Kas liečia pasakas, kad bus per šilta jei kūrensite krosnelę. Atsakymas yra paprastas, jokiam normaliam žmogui nekyla mintis per vasaros karščius kurti dar krosnelę. O žiemą jei pasidaro patalpose per šilta, tai prisuki degimą iki minimalaus, ir tegul smilksta. Jei kartą malkų pridėjai per daug, tai kitą kartą žinosi kiek malkų reikia dėti.
Čia panašiai kaip gerti degtinę: 1 taurelė labai gerai, o butelis degtinės ant galvos jau blogai, ypač kitą dieną. Reikia saiko ir proto turėti. doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kros: 16 gegužės 2014 - 01:20
QUOTE(BangaS @ 2014 05 15, 07:40)
Iš rekuperatoriaus oro srautas bus per mažas. Jis paduodamas į visus kambarius ir srautas išsiskirsto. Ką reiškia 50 m3/val. oro srautas šildyme? Jis gali pernešti iki 1 kW šilumos jeigu kaitinamas iki +80C. Jeigu norėtumėte skirstyti kokius 8 kW tai reikėtų bent 600 m3/val. ir tai daroma įrengiant oro recirkuliaciją, o ne intensyvinant vėdinimą 4 kartus ir pučiant orą tik į krosnelę ar židinį.


Ir sutinku, ir nesutinku. Turbinos daugiau reikalingos nuvesti orą į uždarytas patalpas ir gauti momentaliai šilumą. Jei yra galimybė palaukti, tai per 2 valandas oras susimaišys natūraliai patalpose. Šiaip aš esu neigiamai nusistatęs prieš turbinas, jei labai norisi greito oro sumaišymo galima nusipirkti kinietišką oro ventiliatorių už 30 Lt, arba pasistatyti į uždarą patalpą, pvz vonią, kanalinį ventiliatorių

Privalumai būtų: tauposi pinigai, neburzgia pastoviai turbina, neužsineša ortakiai dulkėmis, paprastesnė sistema.
Papildyta:
QUOTE(Kristix @ 2014 05 15, 08:29)
nepriklausomai kur... ar krosneleje ar zidinyje degdama malka iskiria tiek pat silumos energijos... yprastai krosneles turi mazesne ikrova ir deginamu malku kiekis esa mazesnis nei zidinyje, tad jai i krosnele dedate 4 pliauskas, o i zidini 2, zinoma zidinys ir sildo maziau... idekite i zidini 6, rezultatas pasikeis...
taciau ydomu butu suzinoti ir krosneles pavadinima ir zidinio ugniakuro. gal lyginimas vyksta tarp ytin prasto ugniakuro ir technologiskai prabangios krosneles.


Sutinku, energijos tvermės dėsnio dar niekas nepanaikino. 2 vienodos malkos išskirs vienodą šilumos kiekį ir krosnelėje, ir židinyje. Jokio skirtumo.

Problema yra tame, kad yra daug blogai pastatytų židinių, mažai yra normalių meistrų, o geri meistrai pigiai nedirba.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kros: 16 gegužės 2014 - 01:18
QUOTE(Verteris @ 2014 05 15, 22:25)
Hmm, vata - turima omenyje priešgaisrinė aplink kaminą ar kur? Nes vatos niekur neplanuoju... O šiaip mintis teisinga, reik galvot toliau smile.gif Nors iš tikrųjų variantų čia daug, be eksperimento nepasakysi, kuris kelias teisingas ir geriausias...

Dėl peršalimo - jau atsakiau, esmė ne kai kūrenasi, esmė kas bus, kai nekūrenama. Ar tikrai supersandariai viskas ten viduje užsidarys ir per kaminą netrauks?


Turėta galvoje visa namo vata.
Išorinis padavimas per grindis gali būti padaromas 100% sandariai. Pačių krosnelių įvairių būna. Kai kurios gali aklinai uždaryti oro padavimą ir naudojantis su protu tai yra nieko blogo. Kaminas bus kiauras visada, bet irgi yra nestandartinių variantų su automatine "juška", kuri užsidaro atšalus krosnelei. Aš kažką tokio darysiu, jeigu visgi bus kaminas pas mane. Bet gal pavyks ir be kamino išsisukti.
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2014 05 16, 08:28)
Turėta galvoje visa namo vata.
Išorinis padavimas per grindis gali būti padaromas 100% sandariai.  Pačių krosnelių įvairių būna. Kai kurios gali aklinai uždaryti oro padavimą ir naudojantis su protu tai yra nieko blogo.  Kaminas bus kiauras visada, bet irgi yra nestandartinių variantų su automatine "juška", kuri užsidaro atšalus krosnelei. Aš kažką tokio darysiu, jeigu visgi  bus kaminas pas mane. Bet gal pavyks ir be kamino išsisukti.


o nepaprasciau sitas sprendimas ir viskas (kas lenkiskai supranta)?
http://plum.pl/produ...airkom-250#opis

kai uzges - uzdarys juska (jeigu neklystu)
Atsakyti

ruošiamės daryti juodgrindes ir blaškausi dėl išorinio oro padavimo krosnelei g.gif . Pamate jau paliktas 10 cm skersmens plastikinis vamzdis, bet "brigadininkas" sako, kad krosnelei nereikia ir siūlo užmūryti. Jei sugalvosiu daryti, gal galit patarti, koks vamzdis naudojamas ir kaip pajungiama prie krosnelės?
Atsakyti
QUOTE(tėtis66 @ 2014 05 16, 10:54)
ruošiamės daryti juodgrindes ir blaškausi dėl išorinio oro padavimo krosnelei g.gif . Pamate jau paliktas 10 cm skersmens plastikinis vamzdis, bet "brigadininkas" sako, kad krosnelei nereikia ir siūlo užmūryti. Jei sugalvosiu daryti, gal galit patarti, koks vamzdis naudojamas ir kaip pajungiama prie krosnelės?

Meskit ta ,,brigadininka'' per borta vien del to ,kad nepaprotina ir daro juodgrindes ... . Geriau vietoje ju putplascio storesni sloksni susidekit i grindis . Atsivezkit 100 -ni vamzdi iki krosneles ,visada galima sumazinti vamzdzio skerspjuvi . Ir ant 100- nio padavimo vamzd. glima uzdeti sandaria sklende...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 16 gegužės 2014 - 09:26
QUOTE(korida @ 2014 05 16, 10:24)
Meskit ta ,,brigadininka'' per borta vien del to ,kad nepaprotina ir daro juodgrindes ... . Geriau vietoje ju  putplascio storesni sloksni susidekit i grindis . Atsivezkit  100 -ni vamzdi iki krosneles ,visada galima sumazinti vamzdzio  skerspjuvi . Ir ant 100- nio padavimo vamzd. glima uzdeti sandaria sklende...

o kuo blogai juodgrindės? Virš jų bus 20 cm putplastis, galvojat bus mažai? Dėl vamzdžio išoriniam oro padavimui, jei teisingai suprantu, kalbat apie plastikinį? O kaip jis jungiamas prie krosnelės, yra metalinių perėjimų?
Atsakyti
QUOTE(Paliukas @ 2014 05 16, 07:33)
o nepaprasciau sitas sprendimas ir viskas (kas lenkiskai supranta)?
http://plum.pl/produ...airkom-250#opis

kai uzges - uzdarys juska (jeigu neklystu)


Man atrodo čia standartinis sprendimas užsidarantis iki 80%, bent ne aklinai.
Kaminą uždaryti aklinai yra ir šiaip ne lengva techniškai užduotis. Tai paprasčiausia padaryti galima su pasikeliančia kamino "kepure"/stogeliu, o ne sklende kamino viduje. Kažkas panašaus naudojama senuose traktoriuose ant išmetimo vamzdžio. Jeigu daryčiau, tai kažką tokio + automatika reaguojanti į krosnelės šiltumą.
Atsakyti
QUOTE(tėtis66 @ 2014 05 16, 11:57)
o kuo blogai juodgrindės? Virš jų bus 20 cm putplastis, galvojat bus mažai? Dėl vamzdžio išoriniam oro padavimui, jei teisingai suprantu, kalbat apie plastikinį? O kaip jis jungiamas prie krosnelės, yra metalinių perėjimų?

O kuo gerai juodgrindes ? Ne taip klausimas ,,pastaytas'' -bus mazai .Jei jus tenkina tredzdaliu didesni silumos nuostoliai per grindis (sildomu grindu atveju ) tai tada viskas gerai smile.gif ... (Cia ne ta tema smile.gif jei norite tuo klausimu diskutuoti susiraskite tema apie grindis ar pamatus ) .
Visko yra ,bet cia jei pradesim pasakoti visas smulkmenas ir niuansus tai zidinistai gali likti be ... biggrin.gif Juokauju
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 16 gegužės 2014 - 10:58