Krosnelė ar židinys - 3

Žinau kuris pardavėjas taip kalbėjo

Be išorinio oro padavimo, -ar rekupas reaguos kada jūs suintensyvinsite degimą, sumažinsite degimą? Dar nemačiau rekuperatoriaus integruoto į krosnelės/židinio valdymą
Kokiu būdu galima paversti krosnelę šaldytuvu, jei net užpraeitą žiemą, prie -30 kūrenant konvekcinę krosnelę lauke pro konvekcines angas ėjo karštas oras.
Vienai pakabinamai krosnelei darė oro padavimą tiesiai per sieną, tai ant padavimo kanalo dėjo sklendę tam, kad kai nesikūrena nevyktų "vėdinimas". Žinoma tai yra šioks toks šalčio tiltelis, bet labai mizernas...
Nesvarbu kad didelis namas, jei nėra papildomų oro pritekėjimų, t.y. namas vykęs-pasyvus, oro degimui trūks. Jei rekupetarorius paduos daugiau oro nei ištrauks, tai kokiu režimu jį nustatysite? Įkūrimo, vidutinio kūrenimo, intensyvaus kūrenimo ar rusenimo? Jau yra buvę kad rekė jog š nusipirko, nedega ir t.t. O atvykus meistrui ir pradarius langą, krosnelė kuo puikiausiai pradėjo kūrentis

Čia tikrai blogiausias atvejis, nes susidėjus vatą apšiltinimo sluoksnyje ir pučiant per ją (patalpose dažniausiai bus viršslėgis kai nedega ugnis) šiltą drėgną orą per namo nesandarumus ten susidarys daug kondensato. Teisingesnis sprendimas šiuo atžvilgiu net gi būtų palaikyti vos vos mažesnį slėgį patalpose nei lauke ir taip neleisti šiltam orui tekėti per apšiltinimo sluoksnį ir kitus plyšius į lauk, kas lemtų kondensato susidarymą. Geriau tegul šaltas oras vos vos teką į vidų per nesandarumus ir džioviną vatą.
Šaltas lauko oras krosnelės neatšaldys. Ir žiemą laužai puikiai dega.
Lauko ore net būtų daugiau deguonies nei patalpų ore ir reikėtų kažkiek mažiau oro ir kartu mažiau vėsintųsi degimo kamera.
Kam tada į auto stato intercooler'ius, o ne pašildo orą prieš degimo kamerą?

Klausimas yra kas bus, kai krosnelė nekūrenama (o taip bus turbūt 98-99% laiko ). Ar čia bobutės pasakos, ar tiesa, kad šiuolaikinės krosnelės dėl saugumo reikalavimų (kad smalkėm neapnuodytų) negali būt sandariai uždarytos ir jas pilnai 'užsukus' vis tiek lieka kažkoks oro pratekėjimas per ją į kaminą? Jei tai tiesa, reiškia kažkokia cirkuliacija bus ir krosnelė neeksploatuojama šals... Žaist su itin sandariomis 'vjuškom' kamine ir ant padavimo?

O dėl oro kiekio - kolega pardavinėjantis prancūziškas ketines turi savo puslapyje paskaičiavimus kiek jo reikia kilogramui malkų sukūrent, tai kiekiai vienskaičiai. Tiesa, skaičiavimuose, sakyčiau, neatsižvelgta, kad jokios cheminės reakcijos išeiga nebus šimtaprocentine, t.y. realiai sunaudojamo oro kieki aš dvigubinčiau ar trigubinčiau, bet vis tiek jis nebus kažkoks ypatingai didelis, lyginant su paduodamu į namus kiekiu. Tai ir manau, kad galima surasti kažkokį fiksuotą nedidelį padavimo perviršį, pakankamą degimui/traukai palaikyt.

Ir, beje, jei namas šiltas/sandarus, tai krosnelė apskritai dalykas abejotinas - pati minimaliausia per trumpą laiką namuose 'taškentą' padarys ir langus privers pravert Dėl to, jei statyt ugnį, linkstu link kažkokio lėčiau/tolygiau šilumą atiduodančio įrenginio (pvz., kad ir tos jūsų uunisepat minikrosnies)...





Papildyta:


Hmm, vata - turima omenyje priešgaisrinė aplink kaminą ar kur? Nes vatos niekur neplanuoju... O šiaip mintis teisinga, reik galvot toliau Nors iš tikrųjų variantų čia daug, be eksperimento nepasakysi, kuris kelias teisingas ir geriausias...

Dėl peršalimo - jau atsakiau, esmė ne kai kūrenasi, esmė kas bus, kai nekūrenama. Ar tikrai supersandariai viskas ten viduje užsidarys ir per kaminą netrauks?

Yra ES saugumo nustatyti reikalavimai kamino sklendėms (juškoms), privalo būti minimum 20 proc laisvas praeinamumas, kad nenusinuodytų smalkėm žmonės per durną galvą, kaip retkarčiais bobutės kaimuose.

Pavyzdžiui INVICTA krosnelėms, visai nerekomenduoju jokių sklendžių kai kaminas iki 7 m, traukai ir degimui iki minimumo sureguliuoti užtenka krosnelės oro padavimo sklendžių. Tiesa, dabar visoms krosnelėms privalomas pagal ES reikalavimus yra antrinio oro padavimo skylutės 1 cm2 krosnelių nugarose, tai tikrai vyksta kažkokia natūrali ventiliacija, net ir neveikiant krosnelei. Bet tai yra tokia minimali net neverta dėmesio ventiliacija. Tokie oro srautai neturi praktinės įtakos. Galite paeksperimentuoti, pabandykite susisukti trūbelę iš popieriaus 1cm skersmens ir pakvėpuoti. Manau greitai atsibos...

Kas liečia pasakas, kad bus per šilta jei kūrensite krosnelę. Atsakymas yra paprastas, jokiam normaliam žmogui nekyla mintis per vasaros karščius kurti dar krosnelę. O žiemą jei pasidaro patalpose per šilta, tai prisuki degimą iki minimalaus, ir tegul smilksta. Jei kartą malkų pridėjai per daug, tai kitą kartą žinosi kiek malkų reikia dėti.
Čia panašiai kaip gerti degtinę: 1 taurelė labai gerai, o butelis degtinės ant galvos jau blogai, ypač kitą dieną. Reikia saiko ir proto turėti.

Ir sutinku, ir nesutinku. Turbinos daugiau reikalingos nuvesti orą į uždarytas patalpas ir gauti momentaliai šilumą. Jei yra galimybė palaukti, tai per 2 valandas oras susimaišys natūraliai patalpose. Šiaip aš esu neigiamai nusistatęs prieš turbinas, jei labai norisi greito oro sumaišymo galima nusipirkti kinietišką oro ventiliatorių už 30 Lt, arba pasistatyti į uždarą patalpą, pvz vonią, kanalinį ventiliatorių

Privalumai būtų: tauposi pinigai, neburzgia pastoviai turbina, neužsineša ortakiai dulkėmis, paprastesnė sistema.
Papildyta:


Sutinku, energijos tvermės dėsnio dar niekas nepanaikino. 2 vienodos malkos išskirs vienodą šilumos kiekį ir krosnelėje, ir židinyje. Jokio skirtumo.

Problema yra tame, kad yra daug blogai pastatytų židinių, mažai yra normalių meistrų, o geri meistrai pigiai nedirba.

Turėta galvoje visa namo vata.
Išorinis padavimas per grindis gali būti padaromas 100% sandariai. Pačių krosnelių įvairių būna. Kai kurios gali aklinai uždaryti oro padavimą ir naudojantis su protu tai yra nieko blogo. Kaminas bus kiauras visada, bet irgi yra nestandartinių variantų su automatine "juška", kuri užsidaro atšalus krosnelei. Aš kažką tokio darysiu, jeigu visgi bus kaminas pas mane. Bet gal pavyks ir be kamino išsisukti.

o nepaprasciau sitas sprendimas ir viskas (kas lenkiskai supranta)?
http://plum.pl/produ...airkom-250#opis

kai uzges - uzdarys juska (jeigu neklystu)

ruošiamės daryti juodgrindes ir blaškausi dėl išorinio oro padavimo krosnelei . Pamate jau paliktas 10 cm skersmens plastikinis vamzdis, bet "brigadininkas" sako, kad krosnelei nereikia ir siūlo užmūryti. Jei sugalvosiu daryti, gal galit patarti, koks vamzdis naudojamas ir kaip pajungiama prie krosnelės?

Meskit ta ,,brigadininka'' per borta vien del to ,kad nepaprotina ir daro juodgrindes ... . Geriau vietoje ju putplascio storesni sloksni susidekit i grindis . Atsivezkit 100 -ni vamzdi iki krosneles ,visada galima sumazinti vamzdzio skerspjuvi . Ir ant 100- nio padavimo vamzd. glima uzdeti sandaria sklende...

o kuo blogai juodgrindės? Virš jų bus 20 cm putplastis, galvojat bus mažai? Dėl vamzdžio išoriniam oro padavimui, jei teisingai suprantu, kalbat apie plastikinį? O kaip jis jungiamas prie krosnelės, yra metalinių perėjimų?

Man atrodo čia standartinis sprendimas užsidarantis iki 80%, bent ne aklinai.
Kaminą uždaryti aklinai yra ir šiaip ne lengva techniškai užduotis. Tai paprasčiausia padaryti galima su pasikeliančia kamino "kepure"/stogeliu, o ne sklende kamino viduje. Kažkas panašaus naudojama senuose traktoriuose ant išmetimo vamzdžio. Jeigu daryčiau, tai kažką tokio + automatika reaguojanti į krosnelės šiltumą.

O kuo gerai juodgrindes ? Ne taip klausimas ,,pastaytas'' -bus mazai .Jei jus tenkina tredzdaliu didesni silumos nuostoliai per grindis (sildomu grindu atveju ) tai tada viskas gerai ... (Cia ne ta tema jei norite tuo klausimu diskutuoti susiraskite tema apie grindis ar pamatus ) .
Visko yra ,bet cia jei pradesim pasakoti visas smulkmenas ir niuansus tai zidinistai gali likti be ... Juokauju