autistukai, bendraujam toliau

Labai gabi tavo mergytė. Smagu girdėti, tokias istorijas, kaip jūsų. Kad ir mum taip pirmoje klasėje . Na o visi tie sunkumai iškyla tavo mergaitei, nes jai žymiai sunkiau suprasti viską negu kitiem vaikam. Girdėjau, kad užsienyje, kažkur skandinavijos šalyse yra mokykla, ar mokyklų, kuriose įrengtos specialios klasės autistukam. Ten stengiamasi neversti jų daryti to, kas jiems kelia nerimą, nes čia nėra, kažkos išlepimas, tai sutrikimas. Pavyzdžiui, kalbėti prieš klasę, ar tiesiog žaisti socialinius žaidimus, kuriuose reikia atlikti, kažką, kas jiems neįkandama. Kai kurių dalykų autistai neįveikia be tam tikrų įrankių ar pagalbos, jei galima taip vadinti. Juk tai tas pats, kas pasodinti vaiką, kuris nemato be akinių, kas parašyta ant lentos ir liepti su kitais- puikiai matančiais vaikais skaityti klasėje garsiai. Regėjimo sutrikimas pašalintas įtaisius vaikui tinkamus akinius. O mąstymo sutrikimams apeiti reikia kažkokio kitokio metodo.
Na aš per daug išsiplėčiau, o tenorėjau pasakyt, kad mūsų vaikam ištiesų viskas sunkiau. O Kriiste, tavo mergaitė mokosi pagal bendro ugdymo programą? Ir neturi jokio palydovo mokykloje? Kaip ji buvo įvertinta ppt, prieš pradedant mokymą? Ką ten išvis vertina?
Taip pat pastebėjau, kad forume susirašinėja tik labai jaunų autistukų mamos. O kur didieji, paaugliai, suaugę? Gal kas turit tokių pažįstamų? Įdomu, kaip jiems sekasi?

Jo, pagal bendrojo ugdymo, bet as jai daug padedu namie PPT pries mokykla mes nesilankem, nesivertinom, nes ir darzeli lankem bendrojo ugdymo

Buvo anksciau ir vyresniu vaikuciu mamos, bet jos arba dingo, arba tapo pasyvios skaitytojos... Kol vaikai mazi - labai norisi kazka pakeisti, kazka padaryti, kad viskas butu kuo geriau, dar labai daug vilciu dedama i ateiti, ji kuriama prisidengiant roziniais akiniais - veliau, isejus i mokykla matyt su viskuo susitaikoma, pasikeicia poziuris, nebera poreikio ieskoti ar kazka keisti... Gal tame priezastis...

Mano berniukas dar tik kitais metais eis į paruošiamaja, atrodo dar turiu marias laiko, bet jau pradedu domėtis ir ruoštis mokyklai. Mes lankom bendro ugdymo darželį. Jo stiprioji pusė taip pat yra skaityti rašyti, pažįsta kone visus skaičius iki begalybės. Aplinkiniai pamatę jo pomėgį rašyti stebisi ir sako: "ką jis veiks mokykloje, kad jau viską moka?". Bet aš matau jo silpnasias puses: pvz. : nesavarankiškas visai; buityje neapsitarnauja, neadekvačios jo reakcijos trukdo socializuotis; visisškai nesukaupia dėmesio. Na, apibendrinant galiu pasakyt, kad kolkas jis gyvena, taip, kaip jam patinka ir jis nesuruošia derintis prie taisyklių. O mokykla tai juk tvarka ir taisyklės- darai kas liepiama, o ne ką nori. Kalbėjau su psichiatre ir ji visai man pritarė, kad gal kitąmet reiks kreiptis į ppt ir prašyti, kad atidėtų metus mokyklą. Arba tiesiog lankyti paruošiamąją ir jei nesiseks, dar metus lankyt paruošiamąją. Juk kažkaip galima būtų atidėt, jeigu jam per sunku. Na aš dabar stengsiuosi pati su juo dirbti, gal po metų dar viskas pasikeis.
Tai, kaip supratau, jūs normaliai, paprastai kartu su visais vaikais pradėjot lankyt pirmą klasę. O dukrelė paruošiamojoje gerai jautėsi? Kaip ten sekėsi?
Sutinku, dėl to, kad mamos dar auginančios mažus vaikiukus su sutrikimais žiūri į ateitį pro rožinius akinius. Aš pati tik dabar juos nusiėmiau, bet vistiek esu optimistė ir vis kartais užsidedu Kai maži vaikučiai- visi vienodi, visi mieli, įdomūs. Juk vaikai yra vaikai . Jiems galima visaip elgtis. O vėliau, kiekviename raidos etape išlenda vis daugiau keistenybių, kurios priverčia suprasti, kad vaikas ne toks, jis nepritampa.

Nu mes taip suzaidem, kad lankem viena darzeli - kuriame zinojo musu bedas, tai labai padejo adaptuotis, labai taikesi prie jos - tai ji priprato but ten, but globojama ne mamos. Bet va viskas ir sustojo ties ta vieta, nes visi prie jos taikes, tada pervedziau i kita darzeli, kur apie jos beda tik direktore zinojo, ir kad jos didele pazanga, kad aukletojom to geriau nesakyt, tik kad jautrus, mazai bendraujantis, nedrasus vaikas - tai va tos aukletojos stebukla padare - nzn kaip, bet taip isdresiravo ja . Toje pat grupeje ji ir priesmokykline lanke (nes misri grupe buvo) - be galo joms dekinga, atrodo pakeite man vaika Siaip as i darza ir vedziau tik socializacijai jos, o jau viska namie mokemes, darem, atlikom, bet va antram darze ji jau pati isitrauke i veikla
I pirma klase laiku ejo, bet jau daugmaz programa mokedama - tad ugdymui netrukde jos keistumai, velgi, ji ten pratinos prie veiklos, koridoriu, valgyklu, daug vaiku, skambuciu. Aisku mokes ir mokykloje, bet daug ir namie... Su mokytoja suderinom, kad nebutinai klaseje turi suprasti, jei joms nepavyks issiaiskint - aiskinsimes mes, kad jos del to nevertintu. Kad as jai tikrai nediktuosiu ka daryt - o isaiskinsiu, kad ji pati tai atliktu (geras rysys su mokytoja pas mus, kartais ir apie kitus mokinius pakalbam, pasitariam, nes ji didele patirti turi, o as spec pedagoginiu ziniu)

tai tos keistenybes gal tik aplinkiniams trukdo, bent maniskei tikrai ne Kartais kaip padarys, man ner kur detis, o ji nesupranta kas ne taip Ir bent ji mano kad draugu turi, nors nebutinai tie draugai mano, kad ji ju drauge - bet nuo tik jai geriau Jei suvoktu realybe - blogiau butu...

Labai būtų smagu sužinoti dar kokių istorijų, kaip autistukas pradėjo lankyti mokyklėlę Or kaip sekasi mokytis?

O galbūt yra mamų, kurių vaikai, turintys šį sutrikimą mokosi 12oje, 10oje, ar bet kokioje vyresnėje, nei pradinė klasėje. Kaip būtų smagu išgirsti, kokia jų patirtis.

tie vaikai jau 4 metu labai skirtingi, vieniems stipriau autizmas pasireiskia, kitiems silpniau Mano mergaites stiprioji puse - jos "moksliskumas", kaip pasake Mikulenaite. Ji nori mokytis, jai patinka ta daryti - tai ir rezultatus turim, kokius turim

Kriiste, mano berniukas irgi visiems atrodo moksliukas, nuo pat mažų dienų skaito knygeles, piešia, rašo, domisi tik mokomąja animacija, ypač ta, kurioje mokomos raidės, skaičiai, bet aš vistiek jo negaliu įsivaizduot mokykloje ramiai sėdinčio už suolo. Čia gal jau mano bėda, kad nesugebu jo išmokyti paklusnumo. Būna, kad jis gali rašyt visą dieną žodelius, piešt, bet va aš paprašau jo, kad jis nupieštų kažką tokio, ką jau tikrai moka ir supranta ir jis pradeda cypti, paprašau jo padainuokim dainelę, kurią jis dažnai niūniuoja, ar dainuoja, kai pats užsimano ir jis ima muštis. Na, ne visada taip, bet dažnai . Jis kaip katinas, eina kur nori, daro, ką nori. Jeigu aš jį nusivedu kažkur, pabūna trumpai ir tada prasideda muistymaisi, reikalavimai: "Namo, namo namo."
Tikrai sunku su juo susitarti.
Aš susidariau vaizdą apie tavo dukrytę, kad ji labai klusnus vaikas. Gal klystu? Gal man tik taip atrodo, kad jūs be vargų visko išmokstat?

Tai jei as ja nusivedu kazkur - irgi butu muistymaisi, zyzimai, jei ji is anksto nezinotu ka mes iseje turesim nuveikti. Viska as is anksto susakydavau, tai konfliktu kaip ir nebudavo, dabar jau maziau reikia to tvarkarascio, bet siaip linkus reikalus tvarkytis be jos... Man taip paprasciau...

Siaip yra tu vargu dabar jau, jau supranta kad tai neitin idomus uzsiemimas, priestarauja, bet ir siaip jau didesne - derames, kad va parasys - i kiema leisiu ar TV paziuret, ar prie kompo, taip pat jei stengsis, klaidu nedarys - vel is mokyklos gaus eglutes zaisliuka (pas juos mokykloje tradicija, vestibiulyje pries kaledas papuosta eglute geriausiai besimokanciu nuotraukytemis ant zaisliuku ) - zodziu stengiames, nors ta sedejima ir tam tikra laika mokymasi ugdem nuo pat 2 metu, is pradziu sesdavom vienai uzduotelei, paskui dviem, kol laika istempem tiek, kiek man reikejo. Per tuos kasdieninius uzsiemimus ir zaidem ir mokemes ir dirbom - kad ir malonu ir smagu butu ir naudinga Bet pradzioje buvo visko - ir isteriju, ir rekimu, ir skatinimu...

mano mazius jau antra diena mokykloje pasilieka be asaru dabar svarbu nesusirgti, kad vel nuo pradziu nereiktu pratintis

Kaip gerai, kad priprato prie mokyklos Mes tai vargstam, po vasaros atostogu visai nebenori Jurate i darzeli, su asarom nuvedam, su asarom pasiimam, o pernai taip noriai ejo, net nenoredavo namo eiti. Nieko, gal reikia daugiau laiko.

dideliausi sveikinimai , didelis pasiekimas

vakar eidamas miegoti pasake kad jau yra vyras ir kad nera ko asarotis mokykloje
gal aukletojos pasikeite? arba per vasara buvo namuose geriau
Papildyta:

aciu, beproto dziagiuosi