QUOTE(inc @ 2014 01 16, 11:13)
O jei rimtai, tai , žinok, visad man būdavo gražiausi šviesiaplaukiai ir svajodavau, kad noriu būt šviesi. Atrodydavo, kad va jei būčiau šviesi, tai ir plaukų lyg vizualiai daugiau . Mat mano gan lankstūs ir tuoj sugula visi. Kiekvienas vėjo pūstelėjimas nuskraidina plaukus nuo kaktos. Kai tuo tarpu šviesius tu pūsk nepūtęs nelabai ten ir matosi kad ant kaktos nebėr. O man gi visad visos kirpėjos plius nuo mažens bandė grifką prišnekint turėt. Mat mano kakta gerokai aukštesnė nei kitų. Gerai, kad man tai dzin ir visai nekompleksuoju
Žodžiu, šviesūs plaukai, šviesūs rūbai , smulkūs gėlėti raštai visad man buvo nepasiekiama svajonė
O aš tai priešingai, visada norėjau būt tamsi ir garbanota
Mane mano plaukai, šviesūs makaronai, taip kniso, jų būtent ir nesimato. Tamsus žomogus eina, tai nors matai, kur žmogus, kur plaukai. O šviesus tai iš tolo išvis kaip plikis
Šviesių rūbų nekenčiau gyvenime, net daržely mano mylimiausia suknelė buvo mėlyna su viena gėlyte ant pilvo
Nežinodavau aš, ką su tais šviesiais rūbais daryt, kaip tik prie ko prisiliesi, taip ir murzinas, o tada ką veikt??? Prie žolių negalima, tepa, prie pienių negalima, tepa, į krūmus lįsti negalima, tepa, į smėlio dėžę negalima, tepa, o tai tada kuo užsiimt???
O su savo mėlyna suknele kur norėjau, ten lipau. Ot
