QUOTE(ritjuo @ 2014 09 04, 23:16)
nes tikėjau, kad mano ašaros sušlapins angelo sparnus ir jis bus pririštas prie žemiškojo skausmo, atrodė, kad aš jo kitaip nepaleisiu...

taip gražiai pasakyta...
VJ pamačiusi nuotraukėlę, mane net šiurpas apėmė, nu tikrai...stebuklas kažkox...
Skaitau ir žiūriu, kad jau visos didelės mergaitės būtų, atodo, tik nesenai atsidūriau šioje temoje, o jau visos išaugo iš darželių ir išėjo į mokyklėlę...

tas laikas toks skubantis...jau ir Manoji būtų išaugusi iš darželinių ašarų liūno...
Paverkiu ir aš, tik retai...viena... kai visko prisikaupia, kai liūdna, kai šventės...
Galiu jau kalbėti ramiai apie savo Vaiką, bet jau nebenoriu, nes tai tik mano liudesys ir ilgesys, kam kitiems žinoti...
Nors šiandien labai suvirpėjo širdis, pažįstama pamatė siuvinėtą metriką ant sienos, sako kieno jis yra? man širdis net apmirė, taip stipriai pradėjo plakti...išlemenau, kad mano Dukra...viską suprato, daugiau ir nebeklausinėjo...bet širdis dar ilgai daužėsi nuo netikėto klausimo.
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...