QUOTE(rinann @ 2014 10 11, 19:42)
Kad kažkokių pasikeitimų nelabai nusimato

Pusę gyvenimo pravaikščiojęs į jūras nelabai ką daugiau ir teišmano.Ir paprastas jis jūreivis,ne koks ten kapitonas ar mechanikas. Dabar irgi žuvies fabrike dirba. Čia gryžęs galėtų nebent kokiu vairuotoju dirbti.
O aš tai nedirbu.Iš savo darbovietės išėjau dar vasarą,kuomet mažiukui 3 suėjo. Dirbau mamoj Maximoj,ten grafikas po 12 valandų,taip kad būtų reikėję samdyti auklę,kad paimtų vaikus iš darželio ir pabūtų su jais,kol gryščiau. Ir kas antrą mėnesį savaitgaliais dirbti. Tiesiog paskaičiavau,kad man liktų keli šimtai litų,tai vyras pasakė

ūk namie ir kūrenk namų židinį

Aišku,aš pati su mielu noru gryščiau į darbą,bet vat,kad ir dabar abu serga. Didysis jau trečia savaitė,astmos paūmėjimas,bijau,kad kai nueisim pirmadienį pas gydytoją,nepasiųstu mūsų i ligoninę

Tai tik kur įsidarbinčiau ir biliotenis trys savaitės. Nes daugiau vaikų nėra kam žiūrėti.Uošvienė atsisakė griežtai,mano mama dar dirba.
Tokia tai situacija. Ir aš labai dažnai pagalvoju,kaip tu su viskuo susitvarkai? Tavo mažoji dar mažytė,dirbi per kelis darbus,vyras buvo užsienyje. Ar gal čia aš viena tokia lebeda,nesusitvarkau
Kaip susitvarkau? Na visų pirma turiu labai daug patirties visakame ir žinių. Tai mane gelbsti. O šiaip - aš visada buvau ir esu labai veiklus žmogus. Tai va. Dabar pavaduoju direktorių iki gruodžio, padedu vyrui, bendrijoje padedu, didinu sode elektros galingumą, tūsausi su vaikais, remontuojamės truputį, esu tėvų komitetuose.
Ko nedarau - televizorių paskutinį kartą žiūrėjau prieš kokius turbūt 9 mėn. Nelabai randu laiko savo pomėgiams, šeima ir dėl to šiek tiek kenčia, nes dirbu namie. Na ir sveikata

, nes miego trūksta. Šiaip tempas juodas. Dar eisiu aplankyti onkologinių ligoniukų.
Labiausiai pailsiu padarydama kažką gero kitiems

Tokia jau mano natūra.
Labai norėčiau kada nors bent gerą mėnesį pailsėt. Įmesk kokią foto, kaip atrodot

Ar dar pameni kaip ten fotkėse pasijungti?