Tinginių ir bailių atostogų matematika:
Laikas-14 dienų. iš jų 3 paros išbrauktos kelionei pirmyn atgal.
Kuras-dyzelis, visada primetam didesnę sumą, nes Lenkijoj užsipilam pigiau, Italijoj-ypač brangus dyzelis, siekiantis beveik 7 litus už litrą.
Bet suma gaunasi visada panaši: 2000lt.
Kelių mokesčiai-150lt.
Gyvenimas Zakopanėje 5 žmonėm dvi paras-200lt.
Pramogos terminiuose vandenyse dukart po 100lt, vadinasi, 200lt.
Gyvenimas Italijoje 10 parų-1400lt.
Maitinimasis ir restoranuose, ir degalinėse, ir savo gamintais produktais-1000lt
Viso: 5 žmonės-apie 5000lt. Dar paprastai metam 300lt visokiems niekučiams vaikų, sėdėjimams internetinėje svetainėje, lunaparkams, vynais, šokoladais lauktuvėms.
Papildyta:O dabar linksmoji dalis-grįžimas į Lietuvą.
Kiek esam važiavę po Europą, net tempiant namelį priekabą, niekada net minties nebuvo tokios, jog įvyks bėda. Išvažiuodami iš kempingo vaikų paklausiau: kaip vertinate atostogas, kas patiko, ko pritrūko. Atsakė sūnus: vertinam 8 balais. Buvo gera, smagu, prisimaudėm, nardyti išmokau, bet
pritrūko ekstrymo, nebuvo tų šiurpuliukų.

O, tarsi kas iš aukščiau nugirdo jo tokias kalbas.
Tik pravažiavus 200km vyrui pasirodė, kad smirda degėsiais. Sustojom tokiom aikštelėj, įsitikinom, kad smirda lauke, pajudėjom toliau. Ir
pasirodo, pasigavom vinį toj aikštelėj.

Teko kitoj aikštelėj keisti padangą. Bet bėdos mūsų tuom nesibaigė. Pervažiavus tunelius ir aukščiausias kalnų vietas, pasitraukus nuo pajūrio 400km, ėmė kaukti mašinos turbina.

Bet taip kaukti, kad vyras vos ne vos pasiekė pirmą pasitaikiusią didesnę degalinę. Sustojom. Vyras paskambino į Lietuvą, į automobilių centrą, kur jo mašiną prieš kelionę skersai išilgai išpurtė(visada taip darome prieš keliones) ir paklausė, ar galime mes toliau judėti, kad ir palengva. Centras pakraupino mus, pasakęs, kad kaukianti turbina rodo, jog mašinai amen. Važiuoti negalime, reikia sustoti, palikti mašiną arba taisyti ją Austrijoje(o kainuotų daugiau nei ji yra verta). Ką daryti?

Esame Austrijoje, su sugedusia mašina, išsigandusiais vaikais, Lietuva už 1400km, vokiečių kalbos nemokame, visos kalbos žinios buvo motor kaput, pasakytos degalinės darbuotojui.

Bet neturėk 100 litų, turėk 100 draugų.

Vyras paskambino vienam draugui, šis Lietuvoj išsiaiskino, kad nuo Graso miesto vyksta greitasis traukinys iki Varšuvos su persėdimu Vienoj. O iš Varšuvos yra tiesioginis traukinys į Vilnių. Mano draugė telefonu degalinės darbuotojams išaiškino vokiškai mūsų nelaimę, paprašė pagalbos iškviesti taksi iki Graso traukinių stoties, taip pat pasirūpino, kad paliktumėm mašiną toje degalinėje, užsirašę tik GPSo coordinates, o ji susisiekė su fūristais, kurie Italijoj perka mašinas ir gabena į Lietuvą, kad grįždami paimtų ir mūsų sugriuvėlę, vis tik remontuoti jos Austrijoje neapsimoka, Lietuvoje gausis pigiau.
Taigi, palikome mašinos dokumentus ir raktelius degalinės darbuotojams, išsituštinom korteles, pasiėmėm tik būtiniausius daiktus ir higienos priemones, nugailėjom kelioniniam šaldytuve likusių be proto skanių tiramisu tortų, kuriuos vežėm lauktuvėm Lietuvon, patys sėdom į taksi ir buvom 5km už 28 eurus nuvežti iki Graso traukinių stoties. Ten nusipirkom bilietus iki Varšuvos per Vieną už
500 eurų.

Iki traukinio išvykimo reikėjo laukti 5 valandas. Lauke karšta, +34, traukinių stotyje padarytas šiltnamis stiklinis, labai tvanku. Pradžioj eidavom į mokamą tualetą(žmogui 50 eurocentų), prausdavomės kriauklėje, plovėm prakaitą, net rūbus šlapius palikdavom, bet trumpam-po 10 minučių viskas išgaruodavo ir toliau spirgėjom. Paskui įsigudrinom prisipilti butelius vandens ir apsipilti pečius, galvą, krūtinę. Niekur nemačiau nemokamo tualeto, kai tuo tarpu visa Austrijos autostrada kas trys km po nemokamą normalų tualetą turi . Pagalvojau, o va jei žmogui bėda, jei jį apvagia, net į wc nemokamai nenueis.
21 valandą atidundėjo traukinys. Įlipom. Ieškom savo vietos-nėra, ieškom savo vagono-nėra. Klausiam angliškai traukinių palydovo, kur mūsų vagonas, kur mūsų vietos, atsakė:lost.

Tiek ir jis tesugebėjo paaiškinti. Pirštu parodė tik pirmas pasitaikiusias vietas, liepė sėstis ten, kur laisva. Taip ir padarėm. 23 turėjome pasiekti Vieną, o 23.30 turėjom persėsti į kitą traukinį, susiradę reikalingą peroną. Mus pagąsdino, kad Vienos traukinių stotis didelė, kad reikia skubiai susirasti savo peroną ir laukti traukinio, dažnai tie traukiniai atvyksta anksčiau. Lėkėm su lagaminais, ieškodami to perono, žiū-radom, sėdom ant suoliuko, laukiam, kada atvyks traukinys ir galėsim tęsti kelionę. Atėjo 23.30, o traukinio nėra. Tik informacija traukinys vėluos 2 minutes. Praėjo tos dvi minutės, o tekstas nesikeitė: traukinys vėluos dvi minutes. Vaikai į tualetą nori,trypčioja, o aš neleidžiu, sakau, tuoj traukinys atvažiuos, nelauks mūsų, bus wc ir traukiny, ten nueisit. O traukinys ir toliau po 2 minutes vis vėlavo
Atvažiavo jis 1.10. Vėlavo daugiau nei pusantros valandos. Nuotykiai tesėsi. Bilietuose buvo nurodyta kupė.
Susiradom, veržiamės į ją, o ji iš vidaus užrakinta. Šiaip ne taip prižadinom miegančius vyrus du, rodom savo bilietus, kad čia mūsų vietos, jie rodo savas-parašyta analogiškai. Atėjo traukinių palydovas, ačiū Dievui, laisvai kalbėjo lenkiškai, vyras išaiškino bėda mūsų, nuotykius, palydovas pagailėjo mūsų ir nuvedė į laisvą kupė, davė patalynę, pagalves. Užmigom
Papildyta:Pabudom anksti-6 ryto, traukinys važiavo tyliai, jokio dundėjimo nebuvo, išsimiegojom ramiai. Su vyru iškratėm savas pinigines, apsižiūrėjom, kad turim dar eurų ir 200 zlotų. Ėmėm sukti galvą, kur reiks išsikeisti eurus ir kiek kainuos kelionė į Lietuvą.

Atėjęs palydovas lenkiškai paaiškino, kad į traukinį, išvažiuojantį iš Varšuvos į Vilnių jau nebespėjome, kad kitas traukinys yra tik vakare. Bet pasiūlė kitą alternatyvą: 9.30 išvažiuoja traukinys į Šeštokus, mes nuvažiuosim 9.25, vadinasi, turėsim lygiai 5 minutes išlipti, susirasti tinkamą peroną,įlipti į traukinį. Tik sustojo traukinys, o mes ir dar vienas lenkas bėgte movėm, ieškodami reikalingo perono ir traukinio į Šeštokus. Nubėgom su visais lagaminais į peroną, žiū-reikalingąjį perbėgom, traukinys šalimais stove ir jau švilpia. Vėl tabarai tabarai laiptais žemyn, kad požeminėm perėjom nubėgtumėm į reikiamą peroną
Visa vyrija mano nubėgo pirmi, o aš su mažyliu klupinėjau iš paskos, bėgdama tik spėjau švieslentėje perskaityti, kad traukinys Varšuva-Šeštokai išvyko iš tokio kelio
Tokia neviltis tuom kartu apėmė, graudulys, kad suvėlavom tik minutę kokią, nustojau bėgti ir mažylį iš paskos tempti
O vyrai dar skubino-greičiau, greičiau
Lipu vėl į paviršių ir ausimis netikiu: švilpia kaip išprotėjęs traukinys, bet jis stovi, stovi ir laukia mūsų!

Tai tam lenkui ačiū nuoširdžiausias,

jis pamatė, kad mes su vaikais irgi skubam į tą patį traukinį, bet nesėkmingai, tai atsistojo viena koja ant platformos, kita koja į traukinį ir tokiu būdu sustabdė traukinį, mašinistas matė žmogų, švilpė, bet nedrįso pajudėti iš vietos. Šokom į traukinį visi, o čia, o nelaimė, mano šlepetės įsispiriamos blimt-nukrito po traukiniu... Šoko sūnus vidurinysis lauk, palindo po švilpiančiu traukiniu ir ištraukė šlepetes.
Nuotykiai nesibaigė. Įlipti įlipom, bet ar užteks zlotų kelionei, ar neteks išlipti kitoj stotelėj?

Atėjo palydovas, paaiškino, kad eurų neims, ėmė skaičiuoti bilietus, pritaikė nuolaidas ir sumokėjom 128 zlotus.

Bet sužinojom, kad traukinys iki Šeštokų nevažiuos...

Vėl ėmėm sukti galvą, kaip Lietuvą pasiekti. Ir vėl sugalvojom: lipam lauk Suvalkuos, o iš Suvalkų mus pasiims draugas su 7viete mašina. Ramiai važiavom iki Suvalkų, išlipę juose pirmiausia nusipirkome gerti, nes visą kelią nuo Varšuvos iki Suvalkų troškome, traukinyje nebuvo baro. Su lagaminais nukeliavom iki Suvalkų centro, suradom Macdonalds restoraną, pravalgėm visus likusius zlotus. Paskui nukeliavom į prekybos centrą ir tarsi jausdami eurus pasikeitėm i zlotus, norėdami šio bei to nusipirkti pigiau.
Atvažiavo draugas, deja, ne su 7viete mašina, o su 5viete mažute Honda, kuriai dar ir kondicionierius sugedo.

Nuotykiai tesėsi. Maža to, kad susigrūdę 6iese važiavome mažutėje Hondytėje, lauke kaitinant +34, tai dar už Suvalkų pakrūmėje mus pamatė Lenkijos pasienio policija.

Laba diena, jūsų dokumentai, kur važiuojam, ką vežam...o keliese jūs čia važiuojat? Prašom greit visi dokumentus rodyt. Dokumentai mūsų tai tvarkoje buvo, o štai kad 6iese važiavom 5vietėj mašinoj, mažylio neprisegę kėdutėj-lenkų policija nubaudė 100 zlotų bauda...
Daugiau nuotykių nebuvo. Vilnių pasiekėm 20.30, skaičiavom, kad jei būtumėm su mašina važiavę-tokiu pačiu laiku būtumėm grįžę. Įvažiavę į namus ir atsipūtę paklausiau vaikų, kaip jie vertina šias atostogas. Sūnus pasakė:mama, 10 balų.

Tiek ekstrymo kai reikėjo palikti mašiną Austrijoje, nemokant kalbos išaiskinti, ko norim, bėgti peronais, lįsti po švilpiančiu traukiniu šlepečių, būti sustabdytais policijos ir drebėti, kad neišsodintų bent vieno-per jokią kelionę nepatyrėme.