Pasyvus namas - 24 tema

#313
QUOTE(cibulis @ 2014 02 09, 19:29)
O kiek galima persistengti, t.y. kiek gali būti per daug termofikato grindyse? Jei tarkime 1 kW reikia 12 litrų, o siurblys 6 kW, tai realiai grindyse turėtų pakakti apie 72 litrų termofikato. O kiek galima persistengti: 20, 30, 50 ar 100 proc.?

Manau, kad labai nepersistengsi. Man reikėjo 3kW, t.y. 36l termofikato, kad užtikrinti minimalų šilumos perdavimą į grindis, pas mane 124l, taigi, persistengiau beveik keturis kartus su tūriu. Kiek galima persistengt, manau tos ribos nepasieksi smile.gif.
QUOTE
Kita vertus, kuo daugiau į grindis prileisime termofikato, tuo didesnį kiekį vandens reikės prišildyti. Dėl to nesumažės ŠS efektyvumas?


O kodėl turi sumažėt? Kaip tik tik pakils, nes tolygiau šils, mažiau ŠS junginėsis, užteks prišildyti iki žemesnių temperatūrų.


QUOTE
ŠS galingumą reikia derinti ne prie namo šilumos nuostolių, o prie grindinio termofikato talpos. Sakei, kad taip sakė ŠS įrenginėjantis meistras. Gal dar yra kažkokių šaltinių ta tema?


Dėl šaltinių, tai aišku, kad yra, jei rasi kur ir man paplatink wink.gif. Dėl meistro, tai jis man ne visai taip sakė, jis man sakė, kad su mano šilumos siurbliu, A klasės cirkuliacinių siurblių turėtų neužtekti, greičiausiai reikės galingesnio, kad išeitų užtikrinti minimalų srautą, nes jei nebus užtikrintas minimalus srautas, galima net ŠS sugadinti. Pradėjau gilintis į jo pasakytus žodžius, pradėjau skaičiuoti minimalius cirkuliacinio galingumus, skaityti ŠS instaliavimo instrukciją, užakcentavau minimalų grindinio litražo kiekį norint išsiversti be akumuliacinės, ir viskas atsistojo į savo vietas. Pasirodo, neklydau, darydamas ženkliai didesnio galingumo grindinį, norėdamas sutaupyti ant termofikato temperatūros, bet savo konkrečiu atveju, ant temperatūrų sužaisti nepavyks, bet bent jau minimalius galingo ŠS reikalavimus tenkinsiu su savo grindiniu.


Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 02 09, 19:40)
Termofikato grindyse per daug būti negali. Gali tik kainuoti per brangiai.
ŠS efektyvumas didinant termofikato kiekį tik didės, bet kiekvieno papildomo metro atsipirkimo laikas ilgės. Ta pati analogija, kaip ir su apšiltinimo sluoksnio storiu, tik paskaičiuoti konkretų skaičių daug sudėtingiau.
Daugiau vandens užšildyti reikės, bet būtent to ir siekiama. To vandens šiluma gi nedings niekur. Ji bus naudojama patalpom šildyti. Čia gi termoakumuliacijos abėcėlė.


thumbup.gif kaip pirštu į akį smile.gif
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 02 09, 19:52)
Vadovaujantis tokia logika mano projektą reikia pakoreguoti taip:

1. Vietoje 16 mm vamzdelių panaudoti 20 mm vamzdelius.
2. 10 cm žingsnį pakeisti į 15 cm žingsnį, nes bus sunku lenkti.
3. Pagrindinis žingsnis būtų 20 cm. Ties langais sutankinant iki 15 cm.
4. Paduodama vandenį paleisti prie sienų, langų, o ne grįžtama daryti toje vietoje, kaip nurodyta kai kuriuose patalpose.


Aš panašiai savo projektą ir pakoregavau, tik 2 punktas vis tik dabar jau daryčiau kitaip. Aš lygiai taip pat jį pakoregavęs buvau, dabar taip nedaryčiau, nes tame kambaryje bus sudėti 20cmx20cm armatūra, taip kad skelti pusiau ir gauti 10cm, pakankamai nesudėtinga, vat 15cm žingsnį ant 20cm armatūros gauti sudėtingiau. Nebent vamzdeliai ne prie armatūros bus rišami, bet jei norėsi gero kainos kokybės santykio, tai armatūra geriausias variantas.

Jei ten pas tave nedideli langai, gali sumažinti sutankintų vamzdelių skaičių, pav, jei siūlo 5 vamzdelius tankiau pravesti, gali pravesti tik 3, gausis, kad tik vienas vamzdelis tarpe. Arba iš vis gali netankinti. Kai projektą skaičiavo, greičiausiai ne tavo charakteristikas atitinkantiems langams nuostoliai buvo primesti. Aš sutankinimą savo projekte palikau tik ties vitrinomis.
Atsakyti
#314
QUOTE(Brella @ 2014 02 09, 23:59)
Idomu,ar galima butu pakeist vien tik kompresoriu ŠS i mazesnio galingumo?Galima nusipirkt ŠS su sugedusiu kompresorium uz juokinga kaina,pasikeist kompresoriu i reikiamo galingumo,pasikeist cirkuliacinius i A+ klases ir turi praktiskai nauja ŠS uz pigiai  biggrin.gif Kaip manai,Viliau?

Manau taip, gal būt dar išsiplėtimo vožtuvas nebetiktų. Tiksliai atsakytų šaldymo agregatus remontuojantis.
Atsakyti
#315
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 09, 19:58)
Todėl patarimas didinti šilumnešio kiekį paremtas ne visai logišku savu pavyzdžiu.


Taip, brangesnis įrengimas sutinku, bet Milao labai teisingai parašė, čia kaip su apšiltinimo sluoksniu, tik vienas dalykas, netaupiai, tai yra darant žingsnį kas 5cm, grindinio niekas ir nevedžioja. Tiesiant standartiškai ~10cm-30cm žingsniu, per daug nepaišladausi.

O kuo tau nepatinka didesnis skysčio kiekis vietoje betono? Skystis juk 4 kart daugiau šilumos laiko savo svoryje wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 09, 20:08)
Minto 10kW? Spragsės kaip išp...ti, 5min darbo dešimt minučių atostogų?


ŠS išsijungs, kai termofikato t pasieks nustatytą lygį. Jei grindiniame H2O yra minimumas, tai spragsės ČS kaip kokurūzai mikrobanginėje, bet kuo mes didinam skysčio kiekį, tuo ŠS ilgiau vien vandenį šildys, bet kuo daugiau vandens į grindis paleidžiam, tuo greičiau tą temperatūrą H2O betonui atiduoda, ir stena ŠS ties tomis pačiomis žemomis temperatūromis, kol betonas pasiekia reikiamą temperatūrą nė karto neišsijungęs, dirbdamas pastoviai su mažiausia galima termofikato temperatūra. Aišku, kad taip nutiktų, reikėtų keleriopai viršyti minimalius reikalavimus grindiniam.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 09, 20:26)
Didelio skaičiavimo reiktų tiksliai atsakyti į šį klausimą.
Jei namas praranda 3,7kW ir dar 1kW vandens šildymui (nors EE atveju tikrai NIEKADA nereikės tuos darbus atlikinėti vienu metu ir galių pliusavimas kaip ir nesąmonė) tai ir šilumos šaltinis turi būti parenkamas artimas šilumos poreikiams.


Jei namo šildymo poreikis yra 3.7kW tai šildant su ŠS ar kitu prietaisu, kurio galingumas lygiai 3.7kW, ŠS teoriškai niekada neišsijungs ir dirbs nuolatos. Dėl 1kW skirto vandeniui, norėjau rašyti, kad mano nuomone per mažai, bet gal vis tik ne, 1kW turėtų užtekti.

Dėl likusios žinutės dalies pilnai pritariu. Nei vienas projektuotojas neieškos aukso viduriuko. Iš kitos pusės, jis galimas jei medžiagų kaina būtų viena, bet ji kinta, taip kad kinta ir tas "viduriukas" su kiekviena nuderėta kapeika.

Mano supratimu, ne kažkoks konstruktorius turi ieškoti aukso viduriuko, bet pats namą besistatantis, gali apsispręsti, kokia investicija į grindinį jį tenkina, lygiai taip pat, kaip ir renkantis namo apšiltinimo storį ir panašiai. Beje, jei jau lyginti su apšiltinimo sluoksnio storiu, tai gal geriau kartą sumokėti brangiau ir toliau skaičiuoti sutaupytas kapeikėles? Lygtai panašia filosofija vadovaujasi PN besistatantys. Nors aš šioje vietoje, dabar jau, laidočiau grindinį iš viso, ir apsiribočiau tenu rekuperatoriuje smile.gif. Viso namo šildymas elektra ~300Lt per mėnesį nemanau, kad dideli pinigai smile.gif. O jei dar į putplastį sutaupytus pinigėlius nuo grindinio, tai gal ir 150Lt į mėnesį šildantis elektra užtektų g.gif smile.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 10 vasario 2014 - 00:33
#316
QUOTE(cibulis @ 2014 02 09, 20:47)
Tačiau jei pritarti Minto minčiai, kad grindinį reikia projektuoti pagal ŠS galią, tai kam tada grindinis projektas prasideda nuo šilumos nuostolių skaičiavimo?



Grindinio projektuotojui, absoliučiai iki lemputės, dėsi tu akumuliacinę prie ŠS ar ne, antras dalykas, jau minėjau, kad grindinio šildymo projektai paprastai skaičiuojami KKK.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 02 09, 21:31)
Apie 860m  16mm suskau vamzduko po 1,65lt/m  smile.gif ,radiatoriai tikriausiai brangiau butu kainave smile.gif


WOW, Viliene, užsipuolei mane, kad aš neskaičiuodamas grindinio vamzdelių privedžiojau, o čia žiūrėk Korida, su panašiu namu, mano rekordą dar labiau viršijo. Nesistebiu, kad jo ŠS dirba labai geromis sąlygomis, tiesa, dar ir inverteris. Ai beje, ir kaina, kad mažiau vestis ir neapsimokėjo biggrin.gif .
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2014 02 09, 21:59)
Bet didindami žingsnį turėsime mažiau termofikato sistemoje. O čia jau kaip ir išsiaiškinome, kad dėl didesnio termofikato kiekio galima į grindis paduoti žemesnę tempertūra, t.y. didinti ŠS COP. O folija ir žingsnio didinimas tam kaip ir prieštarauja.

madžwifi mintis, kaip taupant ant termofikato pasiekti panašų efektą. Abejoju, kad su aliuminiu pavyktų sutaupyti. Geriau jau vamzdelių daugiau po 1,65lt/m. Tiesa, kolektorius turės būti ilgesnis g.gif .
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2014 02 09, 22:08)
arkava, arkava, vargeli tu mano smile.gif tai jei laidumas 200 didsnss tai varza 200 k mazesne, jei 10cm betono stori sumazinsim 200 kartu, tai gausim 0.5mm, ir tokio butent tokio storio aliumo sluosnio horizontalus laidumas bus toks pat kaip ir 10cm betono. o jei juos sudesim kartu tai laidumas padvigubes.


Jei žiūrėti tik į laidumą, tai gal aliuminis ir alternatyva, bet yra dar viena savybė - termoakumuliacija. Čia jau aliuminis bejėgis prieš betoną, plius dar ir kaina manau nekonkurencinga.
Atsakyti
#317
QUOTE(BangaS @ 2014 02 09, 23:22)
Pas name labai išbalansuotas atvejis ir tai skirtumas tik 110Lt per metus dėl 25% COP pablogėjimo.

Tai Cibuli ar suvokiate, kad 100 žinučių parašėte dėl 30-50Lt per metus finansinio optimizavimo.  Čia gi nėra ką optimizuoti realiai.

25 proc. COP suprastėjimas yra labai didelis. Jei kalbant apie ŠS su gręžiniu, toks COP suprastėjimas dar gal ir priimtinas, tai oras-vanduo atveju visiškai ne. Oras-vanduo sistemos SPF yra apie 2,5, tai jei suprastėjimas 25 proc., tai lieka 1,88 SPF. O tai jau labai prastas rezultatas.

Todėl teisingas grindų projektas gali pakelti oras-vanduo SPF nuo tarkime 2,5 iki 2,9. Įvertinus, kas oras-vanduo sistemą galima įsigyti perpus pigiau nei su gręžiniu, net ir labai nežymus SPF gerėjimas yra sveikintinas. O viską iš esmės lemia tik projektas. Geras projektas.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 02 10, 00:00)
Aš panašiai savo projektą ir pakoregavau, tik 2 punktas vis tik dabar jau daryčiau kitaip.  Aš lygiai taip pat jį pakoregavęs buvau, dabar taip nedaryčiau, nes tame kambaryje bus sudėti 20cmx20cm armatūra, taip kad skelti pusiau ir gauti 10cm, pakankamai nesudėtinga, vat 15cm žingsnį ant 20cm armatūros gauti sudėtingiau. Nebent vamzdeliai ne prie armatūros bus rišami, bet jei norėsi gero kainos kokybės santykio, tai armatūra geriausias variantas.

Vadinasi, jei armatūra visur 20 cm, tai lenkimui yra du variantai: kas 20 arba kas 10 cm. 15 cm žingsnis atkrenta. Tik ar 20 mm vamzdis 10 cm žingsniu lenkiasi. Kampai tokiam žingsniui tikriausiai bus du: 90 ir 180 laipsnių.
Atsakyti
#318
Kas 15cm 18mm lenkesi ant ribos. Lauzai galva del tu sutankinimu, bet gi sutankint reikia tik ties vitrinom, vadinas kalba apie tavo svetaine. Tai daryk ties vitrina atskira trumpa kontura o likusi kambari du ilgesnius.

QUOTE(cibulis @ 2014 02 10, 10:20)
Vadinasi, jei armatūra visur 20 cm, tai lenkimui yra du variantai: kas 20 arba kas 10 cm. 15 cm žingsnis atkrenta. Tik ar 20 mm vamzdis 10 cm žingsniu lenkiasi. Kampai tokiam žingsniui tikriausiai bus du: 90 ir 180 laipsnių.


http://www.part.lt/p...1d5fed4f401.jpg
manau cia svetaine neteisingai padaryta. Reiktu geriau vieno bloko ties langais ir du likusiam plotui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 10 vasario 2014 - 10:35
#319
QUOTE(Milao @ 2014 02 09, 23:16)
Is principo tai mintis teisinga, aliuminio ikomponavimas turet veikti analogiskai vamzdeliu tankinimui ar storinimui. Tik sitam irgi turiu pastabu:
1. Vamzdeliai paprastai risami prie armaturos. Armatura laidesne uz betona, taigi grindyse bet kokiu atveju jau yra kazkas, kas padeda siluma skirstyti horizontaliai. PP atveju armaturos ir pagalbos skirstyme daugiau, grindu - maziau
2. Jei vamzdelis eitu betono viduriu, tai aliuminio folijos po betonu nauda prasidetu nuo tankio mazdaug grindu storis X 2. T.y. jei grindys 10cm o vamzdeliai kas 20, naudos praktiskai nebus. 15cm PP atveju isivaizduoju, kad vamzdeliai 5cm nuo virsaus (pataisykit jei klystu), tai aliuminio nauda prasidetu nuo ~40cm zingsnio.

1. armaturos laidumas yra menkas visu pima todel kad ji is gelezo ne is aliumo, antra jos skerspjuvis mazas.
2. 10cm emiau tik kai pavyzdi, paprastai vamzdelius laidoja sekliau, jei 5cm tai aliumo nauda prasidetu (sutinku su prielaida del x2) nuo zingsnio virs 10cm. tai klojant 20cm nauda turetu but juntama. ir tai logiska nes tarkim 5cm gylio ir 20cm zingsnio atveju norint pasiekt daug maz tolygia grindu pavirsiaus T, silumos sklidimas turi but asimetriskas vertikalios ir horizontalios asies atzvilgiu - dvigubai didesnis horizontaliai. siu atveju uztektu apie 0.3mm aliumo sluoksnio 5cm gylyje.
bet yra kita beda, vamzdeliai betonuojami kazkiek pakelti virs siltalo, o siuo atveju reiketu kad butu kuo arciau aliumo.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 02 10, 00:49)
madžwifi mintis, kaip taupant ant termofikato pasiekti panašų efektą. Abejoju, kad su aliuminiu pavyktų sutaupyti. Geriau jau vamzdelių daugiau po 1,65lt/m. Tiesa, kolektorius turės būti ilgesnis  g.gif .
Papildyta:
Jei žiūrėti tik į laidumą, tai gal aliuminis ir alternatyva, bet yra dar viena savybė - termoakumuliacija. Čia jau aliuminis bejėgis prieš betoną, plius dar ir kaina manau nekonkurencinga.

tai idomu kas pigiau ar 1m2 0.5mm aliumo ar papildomas metras kitas vamzdzio. ir kuo aliumas pablogintu akumuliacija tai nesuprantu, betono kiekis liktu tas pats, o tie keli litrai vandens paskestu grindu betono juroje.
Atsakyti
#320
Vargiali tu mano biggrin.gif Silumininkai, niekas dar kitaip iki siol neaiskino, kaip kad AL plevele po betonu, dedama del silumos atspindejimo i betona (virsu). Ant kiek ji efektyviai atspindi - kitas klausimas. Mano galva visiskai neefektyviai (arba nera kaip normaliai tai ivertinti, ismatuoti, nebent teorinem formulem. Kad atspindetu efektyviai, reikia oro tarpo (kaip kisant ja uz radiatoriaus)
Prie ko cia medzigu laidumas doh.gif
Pasiliekam ties savo tiesom... drinks_cheers.gif

Citata:
.... Jei vamzdis (daugiasluoksnis) tvirtinamas smeigėmis prie izoliacijos, kad jis geriau laikytųsi, gali būti naudojama speciali plėvele su folija arba iš karto grindų šildymui skirta izoliacija su folija. Atskiros plėvelės būna skirtingų tipų/konstrukcijos (su arba be oro burbuliukais), jos paprastai klojamos su firminiais užrašais ir sulyniuotomis linijomis atstumų išlaikymui į viršų. Suprantama, tiesioginio galimo betono kontakto su metalizuota plėvele ten nėra. Plėvelė neatspindi šilumos į viršų. Plėvelė tik kiek paskleidžia šilumą į šonus. Toks paskleidimas geras tuo atveju, jei betono storis virš vamzdžio minimalus (apie 30 mm) ir atstumas tarp vamzdžių (skaičiuojamas nuo šildymo galios) maksimalus, grindų danga - keraminės plytelės.

QUOTE(madwifi @ 2014 02 10, 09:56)
1. armaturos laidumas yra menkas visu pima todel kad ji is gelezo ne is aliumo, antra jos skerspjuvis mazas.
2. 10cm emiau tik kai pavyzdi, paprastai vamzdelius laidoja sekliau, jei 5cm tai aliumo nauda prasidetu (sutinku su prielaida del x2) nuo zingsnio virs 10cm. tai klojant 20cm nauda turetu but juntama. ir tai logiska nes tarkim 5cm gylio ir 20cm zingsnio atveju norint pasiekt daug maz tolygia grindu pavirsiaus T, silumos sklidimas turi but asimetriskas vertikalios ir horizontalios asies atzvilgiu - dvigubai didesnis horizontaliai. siu atveju uztektu apie 0.3mm aliumo sluoksnio 5cm gylyje.
bet yra kita beda, vamzdeliai betonuojami kazkiek pakelti virs siltalo, o siuo atveju reiketu kad butu kuo arciau aliumo.
Papildyta:

tai idomu kas pigiau ar 1m2 0.5mm aliumo ar papildomas metras kitas vamzdzio. ir kuo aliumas pablogintu akumuliacija tai nesuprantu, betono kiekis liktu tas pats, o tie keli litrai vandens paskestu grindu betono juroje.
Atsakyti
#321
QUOTE(cibulis @ 2014 02 10, 10:20)
Vadinasi, jei armatūra visur 20 cm, tai lenkimui yra du variantai: kas 20 arba kas 10 cm. 15 cm žingsnis atkrenta. Tik ar 20 mm vamzdis 10 cm žingsniu lenkiasi. Kampai tokiam žingsniui tikriausiai bus du: 90 ir 180 laipsnių.


Tai kad pasiūiūrėk, kur pas tave projekte 10cm žingsnis. Tik kambariuose, palei langus, ten bus lenkiama tik 90 laipsnių kampu, o tai yra nesudėtinga.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 02 10, 10:33)
http://www.part.lt/p...1d5fed4f401.jpg
manau cia svetaine neteisingai padaryta. Reiktu geriau vieno bloko ties langais ir du likusiam plotui.


Pas mane padaryta, taip. kaip rekomenduoji, bet žiūriu į šį projektą, tai jis man labiau patinka, sutankinimas gaunasi tiktai 90 laipsnių kampu. Darant vieną kilpą palei langus, ją visą reikia raityti tankiau, tai yra sudėtingiau.

Man tas projektas visai patiko.
Atsakyti
#322
QUOTE(BangaS @ 2014 02 09, 23:22)
Nekeliu čia didelių problemų.
Mano sistemos pagrindiniai apytiksliai skaičiai
ŠS 10kW
Grindys 37 t.
Vien grindų inercija su 10kW šaltiniu yra +1C per valandą. Įskaitant kitą termomasę bus kokie 1 val. 30 min. laipsniui.
2 kW šildymo nuostoliams dengti ŠS reiks įjungti 2 val. 30 min. per parą. Tokiu atveju šilumos svyramimas bus apie 2 laipsnius net su tokiu gargaru šildant tik vienu įsijungimu paryčiais.  Per 2 įsijungimus temperatūros "šokinėjimus" galima dar sumažinti jeigu jausis.

Šilumos paskirstymo sistema:
6*50m*20mm pirmas aukštas ir 3 arba 4*50m*20mm antras aukštas. Viso 450-500m
Greitis vamzdeliuose 0,3-0,4 m/s, bendrai ~2 m3/val.
Temperatūrų skirtumas kilpos pradžioje ir pabaigoje 3-4C
Temperatūros skirtumas tarp grindų paviršiaus ir termofikato 7-9C
Max reikalinga termofikato temperatūra 23+2+9+4=+38C




Manau visai neblogai kaip tokiai nesuderintai sistemai. Su normaliu 3kW siurbliu būtų kokie 28-30C. Tas 9 laipnių skirtumas COP sumažina kokiais 25%.
Finansinis to 25% COP suprastėjimo efektas per metus: 3500 kWh*0.38 Lt/kWh * 25%  / COP 3 = 110 Lt. 
Pas name labai išbalansuotas atvejis ir tai skirtumas tik 110Lt per metus dėl 25% COP pablogėjimo.

Tai Cibuli ar suvokiate, kad 100 žinučių parašėte dėl 30-50Lt per metus finansinio optimizavimo.  Čia gi nėra ką optimizuoti realiai.  Klokit 10 kilpų*50m*20mm ir viskas bus gerai. Norit ramiai miegoti darykit 12 kilpų. Užteks vos keliolikos ar net vos kelių vatų cirkuliacinio. Lyginant 16 ir 20mm cirkuliacinio siurbliuko reikėtų bent dvigubai galingesnio tam pačiam rezultatui pasiekti. 20W ir 40W cirkuliacinio skirtumas ŠS naudojant 500W elektros (2kW šilumos) sudarys 4% geresnį COP vien dėl storesnių vamzdelių. 
Pas jus ne PP todėl geriau rinkitės inverterinį ŠS ir darykit projektą dėl vedžiojimo įmantrybių per durų kompensacines juostas ir kitų problemiškų vietų įrengiant vamzdelius 7-8cm stežkėje. PP atveju būtų išvis vaikų žaidimas vedžioti vamzdelius.



Nesu labai didelis cirkuliacinių siurblių žinovas, bet taip įsivaizduoju, kad paties sistemos hidraulinis pasipriešinimas bus labai menkas. Sudėjus, net ir didesnį kiekį 16 mm vamzdelio pasipriešinimas padidės daugiau kaip du kartus, bet tikrai jam įveikti nereikės tiek daug energijos.
Mano sistema panaši į Koridos. 800 - 900 m, 16 mm vamzdelio ir 12 kilpų. Tikiuosi, kad sistemos pasipriešinimas nebus didesnis nei 200 mbar/20kPa. Tai koks nors Vilo Startus, ar Grundfoss turėtų pernešti 1 m3/h naudodamas 15 - 20 W.
Tarkim šildymui metams reikia 3600 kWh. 10 kW siurblys juos paruoš per 360 h, 6 kW per 600 h. 10 W naudojantis cirkuliacinis per šildymo sezoną atitinkamai sunaudos 3,6 ir 6 kWh. Sakykim blogai skaičiuojam ir naudos trigubai daugiau. Vis tiek tai ne tie skaičiai, dėl kurių verta sukti galvą.

Mano nuomone norint turėti efektyvesnę sistemą, labiau reikėtų rūpintis geresniu siurblio pagamintos šilumos išskirstymu. Svarbu, kad namas sugebėtų kuo greičiau priimti siurblio šilumą. Ir čia svarbiau kontaktinis plotas nei pratekėjimas.
Reikėtų pasiskaičiuoti ar nėra rizikos, kad greičiau, per storesnius ir rečiau sudėtus vamzdelius, tekėdamas vanduo spės pakankamai atiduoti šilumos. Turint galingą siurblį ir nenaudojant akumuliacinės tokia rizika turėtų egzistuoti.
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2014 02 09, 21:31)
Apie 860m  16mm suskau vamzduko po 1,65lt/m  smile.gif ,radiatoriai tikriausiai brangiau butu kainave smile.gif


drinks_cheers.gif
Pas mane labai panašiai gavosi.
Atsakyti
#323
QUOTE(arkava @ 2014 02 10, 11:17)
Vargiali tu mano  biggrin.gif  Silumininkai, niekas dar kitaip iki siol neaiskino, kaip kad AL plevele po betonu, dedama del silumos atspindejimo i betona (virsu). Ant kiek ji efektyviai atspindi - kitas klausimas. Mano galva visiskai neefektyviai (arba nera kaip normaliai tai ivertinti, ismatuoti, nebent teorinem formulem. Kad atspindetu efektyviai, reikia oro tarpo (kaip kisant ja uz radiatoriaus)
Prie ko cia medzigu laidumas  doh.gif
Pasiliekam ties savo tiesom... drinks_cheers.gif

Citata:
.... Jei vamzdis (daugiasluoksnis) tvirtinamas smeigėmis prie izoliacijos, kad jis geriau laikytųsi, gali būti naudojama speciali plėvele su folija arba iš karto grindų šildymui skirta izoliacija su folija. Atskiros plėvelės būna skirtingų tipų/konstrukcijos (su arba be oro burbuliukais), jos paprastai klojamos su firminiais užrašais ir sulyniuotomis linijomis atstumų išlaikymui į viršų. Suprantama, tiesioginio galimo betono kontakto su metalizuota plėvele ten nėra. Plėvelė neatspindi šilumos į viršų. Plėvelė tik kiek paskleidžia šilumą į šonus. Toks paskleidimas geras tuo atveju, jei betono storis virš vamzdžio minimalus (apie 30 mm) ir atstumas tarp vamzdžių (skaičiuojamas nuo šildymo galios) maksimalus, grindų danga - keraminės plytelės.

nesuprantu as taves arkava - pirma, jau kelinta karta sneki apie atspindejima ir jo nebuvima suo kuo as pilnai sutinku, paskui cituoji apie silumos paskleidima i sonus su aliumo pagalba. Gi butent apie toki principa jau kelinta posta ir bandau paaiskint, o tu vis bandai paneigt atsindejimo nebuvimu.
O tas 30mm citatoj yra perdaug kategoriskas teiginys - viskas priklauso nuo zingsnio , betono virs vamzdio storio ir aliuminio pleveles storio.
Gal kas zino kiek ta aliumo pleve kainuoja?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 10 vasario 2014 - 12:05
#324
QUOTE(madwifi @ 2014 02 10, 13:58)
Gal kas zino kiek ta aliumo pleve kainuoja?

Jei kalbame apie Onninen http://www.onninen.c...en_kainynas.pdf (ziureti 37psl.) sugraduota plevele tai uz 3 rulius po 50m2 sumokejau lyg kazkas apie 250 lt ,zinau ,kad iki 300lt nedatrauke smile.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 10 vasario 2014 - 12:49