QUOTE(DEU @ 2014 02 10, 11:54)
Nesu labai didelis cirkuliacinių siurblių žinovas, bet taip įsivaizduoju, kad paties sistemos hidraulinis pasipriešinimas bus labai menkas. Sudėjus, net ir didesnį kiekį 16 mm vamzdelio pasipriešinimas padidės daugiau kaip du kartus, bet tikrai jam įveikti nereikės tiek daug energijos.
Mano sistema panaši į Koridos. 800 - 900 m, 16 mm vamzdelio ir 12 kilpų. Tikiuosi, kad sistemos pasipriešinimas nebus didesnis nei 200 mbar/20kPa. Tai koks nors Vilo Startus, ar Grundfoss turėtų pernešti 1 m3/h naudodamas 15 - 20 W.
Tarkim šildymui metams reikia 3600 kWh. 10 kW siurblys juos paruoš per 360 h, 6 kW per 600 h. 10 W naudojantis cirkuliacinis per šildymo sezoną atitinkamai sunaudos 3,6 ir 6 kWh. Sakykim blogai skaičiuojam ir naudos trigubai daugiau. Vis tiek tai ne tie skaičiai, dėl kurių verta sukti galvą.
Šilumos atidavimas 16mm ir 20mm vamzdeliuose skirsis atitinkamai tiek kiek skiriasi jų paviršiaus plotas.
Vamzdžio sienelės varža ne paskutinėje vietoje. Kiek žiūrėjau tai apie 2/3 temperatūros krenta vamzdžio sienelėje ir 1/3 betone šilumai keliaujant iš termofikati į grindų dangą.
Čia laimi vamzdeliai su aliuminiu arba pigūs, plonų sienų vamzdeliai, kurie mažiau patikimi. Nežinau ar to patikimumo reikia, bet kai suskyla stežkė 2mm neaišku kaip tas vamzdelis jaučiasi.
Dar keli pastebėjimai apie cirkuliacinį siurbliuką.
1 m3/h vandens srautas gali pernešti 1kW šilumos kai kilpos pradžioje ir pabaigoje temperatūros skirtumas yra 8,6 C
2 m3/h x 10kW atitinkamai bus 4,3C
2 m3/h x 5kW bus 2,2C
1 m3/h x 5kW bus 4,3C
Šis temperatūros kritimas nepriklauso nuo to kaip gerai šiluma atiduodama grindims.
1C pablogina COP apie 2,5%
Taigi reikėtų stebėti koks temperatūrų skirtumas yra kilpos pradžioje bei pabaigoje. 3-4C skirtumas jau automatiškai reikštų 10% COP praradimą.
Su 50m ir 20mm kilpomis galima būtų ženkliai padidinti srautą su tuo pačiu cirkuliaciniu ir taip sumažinti temperatūros kritimą kilpoje.
Šioj vietoj reikėtų pasiplanuoti, kad temperatūros kritimas būtų 2-3C ir pagal tai parinkti cirkuliacinio galingumą.
20-40W cirkuliaciniam paminėjau nes tokie stovi keliuose man žinomuose namuose.
Neblogai subalansuotoje PN grindinio sistemoje temperatūrų kritimai panašiai tokie:
1. ŠS kilpos pradžia - kilpos galas ~1-4C (priklauso nuo skysčio srauto ir ŠS galingumo)
2. termofikato - betono paviršiaus ~4-10C (priklauso nuo vamzdelių paviršiaus ploto, vamzdelio medžiagos, ŠS galingumo)
3. Betono paviršiaus - grindų dangos paviršiaus ~0-2C (priklauso nuo grindų dangos varžos, ŠS galingumo)
4. Grindų paviršiaus - patalpų oro 1-3C (priklauso nuo ŠS galingumo)
Punktas nr.1 irgi ne toks jau menkas (~15% įtakos), kad būtų visiškai neaptariamas tiek šnekant apie vamzdelių kiekį (~50% įtakos).
Ne tik vamzdelių kiekį bet ir skysčio srautą reikia optimizuoti. Jeigu bus nors ir 1km vamzdelių, bet tekės tik 0,2 m3/h tai žemos termofikato temperatūros nebus. Viską reikia suderinti tarpusavyje.
Kiekvienas laipsnis čia reiškia maždaug 2,5% COP kritimą.
Nemanau, kad kuris nors projektuojas tai skaičiuotų individualiam namui.
Pas Jus ir pas Koridą bus ~43 m2 vamzdelio paviršiaus, pas mane 32 m2 bet laidesnio šilumai vamzdžio (su aliuminio sienele). Manau šiluminis laidumas pas jus kažkiek bus didesnis, bet vandens srautas mažesnis dėl didesnių hidraulinių nuostolių.
Finale turėtume gauti panašius temperatūros kritimus grindyse (panašius COP) jeigu ŠS būtų vienodi. Pas Mintą gal dar pora laipsnių būtų šaltesnis termofikatas su vienodu ŠS.
Galima bus pamatuoti šias temperatūras kai mūsų visų sistemos veiks ir tada palyginti atsižvelgiant į ŠS galingumą. Tada bus aiškesni skaičiai. Šiuo metu per daug nežinomųjų norint kažką tiksliau paskaičiuoti Cibuliui.