QUOTE(flight @ 2015 03 23, 20:44)
Rasma, ar pati dirbate? Neidrbančioms namų šeimininkėms šiuo atveju -paprasčiau.

Kai reikia - dirbu, bet nepastoviai. Nėra darbas nuo 8 iki 17 val.
Kai dirbu arba savaitgaliais, tai aišku su vaikais būna tėtis didumą laiko, o ne aš.
Papildyta:
+2015 03 19, 12:43-->
QUOTE(kristinukas

@ 2015 03 19, 12:43)
Mūsų tėtis daug dirba, laisvo laiko lieka mažai. Esant galimybei pabūna su vaikais, bet tada jau aš nors trumpam noriu likti viena, kad stogas grįžtų į vietą

Tada sudėtinga, kai toks jūsų šeimyninis gyvenimas.
*
Aš irgi turiu pažįstamų, kurių vyrai paskendę darbuose

Ypač kol vaikai maži, daugiausia vargo, tai tuomet akivaizdus vyrų pasinėrimas į veiklą. Mano vyras gal irgi taip nertų, stačia galva, bet kažkaip lengvai abu sutarėm nuo vyresnėlės gimimo, kad vaikai abiejų, dėmesys abiejų. Aš tada studijavau dar vieną aukštąjį, man reikėdavo ir naktim mokytis, vyras irgi dirbo, bet susitvarkėm. Aš net nebūčiau tiek vaikų planavusi, jei nebūtų visokeriopos paramos man ir dėmesio vaikams iš vyro pusės.
Ir aš galėčiau dirbti daug, ir vyras galėtų juo labiau, bet bet..vaikai pirmiausia

Visuomet šeimos teiraujuosi dėl komandiruočių, darbo val. ir pan., vyras elgiasi lygiai taip pat. Ir tikrai būna ne vienas atvejis, kai renkamės verčiau šeimą/vaikus, o ne galimybę dar pinigų uždirbt
Pas mus kaip pas gliuka šeimoje
Rudenį grįšiu į pastovų grafiką turintį darbą, su vaikais liks auklė. Tada "rotuosim" dėmesį vaikams tą patį vakarą

Kol vienas bendrauja su mažiausia, tai kitas išklauso vyriausius ir su jais pabūna, o tada - keičiamės. Bet vaikams augant jau veikla su jais 'panašėja', jau galima ir visiems kartu daug laiko praleist ir visus pastebėt.