Sveiki. Mūsų šeima pagausėjo dar vienų vaikų. Kaip ir džiaugsmas,laimė bet tuo pačiu ir rupeščiai. Bet yra tokia problema. Nežinau kaip padalinti meilę tarp keturių vaikų, kaip vienu metu skirti dėmesį visiems? Vyresnėle jau didelė ir savarankiška mergytė, daug dėmesio nereikalauja, bet vistiek kažkiek laiko reikia skirti ir jai. Kiti trys ,mažiukai ir mamos dėmesio reikalauja ir pakankamai daug.
Gal kam buvo panaši situacija? Papasakokyt,kaip susitvarket su šia problema
Suprantu, kad čia yra bėda. Bent jau kol gyvenimas nusistovi. O ir vėliau, nes vis tiek daugiausia dėmesio suvalgo mažiaiausias. Ypač sunku, jei mama jautri ir ne nenusispjaut, kad kitiems vaikams dėmesio trūksta.
Turiu tris ir niekada nieko (išskyrus materialius dalykus, kaip ledus, žaislus ar pan.) nedalinau...Ir visi mano vaikai puikiai žino (jaučia), kad mama juos myli vienodai kaip ir žino, kad jei kažkam reikia daugiau dėmesio, tai nereiškia, kad jis yra mylimas daugiau ar mažiau...
Manau mama klause ne tai kad kaip meile padalinti nes meile visiem vaikams vienoda, bet kaip demesio kiekvienam vaikui duoti . Nes kiekvienam vaikui augant demesio ir prieziuros reikalingumas kinta nes kinta vaiko poreikiai. Pati irgi auginu 4 vaikus- 14, 8, 2 metu ir 3 men. mazyle. Sunkiausia o daznai ir neiseina su vyresniais vaikais pabuti be mazyliu draugijos. Tad jie jau automatiskai gaunasi nustumti i antra plana, plius turi padeti bent siek tiek priziureti mazius. Tad jei kas turit stebuklinga recepta - pasidalinkite... Man skauda sirdi kad vyresnelem skiriu maziau demesio nei noreciau, o sau siuo metu visai neskiriu demesio- tai irgi liudina. Negaunasi buti ir man supermama- namu keturis kampus suziuret, vaikus i burelius suveziot ir pan. Bet stengiuosi, sukuos kaip tik ismanau.
Pažystama situacija, oi pažystama... Pas mane 4 vaikai, 11m., 7m., 2m. ir 1m. Vyresni nori nenori turi savimi pasirūpinti, jie ir rūpinasi kiek gali. Ir mažiukus pažiūri kartais jei darbai prispaudžia. Blogai, kad pati esu pervargus, tai kliūna ir jiems velnių kartais už dyką Ko gero nėra jokių stebuklingų būdų kaip tą dėmesį visiems padalint ir nei vieno nenuskriaust. Gal kai mažiai paaugs bus lengviau?
Aktuali tema. Gimus mažajam, nuskriausti liko abu vyresnėliai. Mažasis nuo gimimo buvo nepaprastai neramus ir reikalavo viso laiko ir dėmesio, bemiegės naktys ir kt....
Sunku padalinti ne meilę. Sunku padalinti laiką, energiją, dėmesį - ypač, kai vienas viso to pasiima neproporcingai daug. O kitiems, kuriems likę mažiau, laikas bėga - valandos, dienos, mėnesiai, ir to nebeatsuksi atgal, nesugrąžinsi. Kartais būna ir liūdna, ir pikta, kad esu su mažuoju visą popietę-vakarą -naktį non stop, nes jam dygsta dantys, bet nesu su vyriausiuoju, kai jis pergyvena, kad mokykloje su juo buvo neteisingai pasielgta ir jis negali užmigti iš nuoskaudos, ir nesu su vidurinėle, kuri labai laukia pasakos paskaitymo prieš miegą..Kurios nėra, nėra ir nėra, nes mažasis dažnai nulūžta tik po vidurnakčio ...
Sunku padalinti ne meilę. Sunku padalinti laiką, energiją, dėmesį - ypač, kai vienas viso to pasiima neproporcingai daug. O kitiems, kuriems likę mažiau, laikas bėga - valandos, dienos, mėnesiai, ir to nebeatsuksi atgal, nesugrąžinsi. Kartais būna ir liūdna, ir pikta, kad esu su mažuoju visą popietę-vakarą -naktį non stop, nes jam dygsta dantys, bet nesu su vyriausiuoju, kai jis pergyvena, kad mokykloje su juo buvo neteisingai pasielgta ir jis negali užmigti iš nuoskaudos, ir nesu su vidurinėle, kuri labai laukia pasakos paskaitymo prieš miegą..Kurios nėra, nėra ir nėra, nes mažasis dažnai nulūžta tik po vidurnakčio ...
O kur jūsų vyrai, moterys? Kur tėčiai?
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
QUOTE(Rasma @ 2015 03 18, 20:18)
O kur jūsų vyrai, moterys? Kur tėčiai?
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
Galiu tik pritarti - mes auginam 5 - ketuką - visi pametinukai (3-11m.), vyras daug dirba, dažnai būna komandiruotėse, bet vos tik jis įžengia pro duris - viskas apsiverčia - vaikais, ir dėmesiu jiems - dalinamės. Taip buvo visada, nuo pirmo vaiko gimimo, tiek dienomis, tiek naktimis. Taip yra ir dabar, kai ir aš jau dirbu. Kai vyresnėliai šiek tiek paaugo, išėjo į darželius, likau tik su mažiais, tai visa diena jiems, vakare - mažiukai - tėčiui, dičkiams - visas mano dėmesys. Žodžiu, rotuojam, ir visą laiką esam akylam budėjimo - stebėjimo rėžime - kuriam kuriuo momentu tas dėmesio poreikis padidėja, tada vėl - laiką ir jėgas (kurių po dienos darbų ir vakaro ruošų jau ne kibirai)paskirstom taip, kad daugiau pabūti su tuo, kuriam tuo metu to labiausiai reikia.
Kaip pvz. vyksta vakariniai "pasibuvimai"... po vakarienės, kol dičkiai baigia namų darbus, su mažiais jau prausiamės, tada - pasaka abiems - kartais vienam mažiui skaitau aš, kitam - tėtis. Kai mažiukai suguldomi, tada laikas dičkiams - vyras su dičkiais broliais užsiima savo veikla, tada mūsų su dičke laikas. Ir tt. P.s. aišku, būna vakarų, kai taip nepavyksta, tada tik trumpi pokalbiukai, bučkiai ir labanakt.
QUOTE(Rasma @ 2015 03 18, 20:18)
O kur jūsų vyrai, moterys? Kur tėčiai?
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
Mano stebuklingas receptas - mano vyras. Aš atsibūnu su mažąja daug daugiau nei su vyresnėliais, ir tiesiog esant galimybei 'apsikeičiam' su vyru vaikais Pačią mažiausią palieku tėčiui, o tada esu tik vyresnėlių
Mūsų tėtis daug dirba, laisvo laiko lieka mažai. Esant galimybei pabūna su vaikais, bet tada jau aš nors trumpam noriu likti viena, kad stogas grįžtų į vietą
QUOTE(Rasma @ 2015 03 18, 20:18)
O kur jūsų vyrai, moterys? Kur tėčiai?
Man darbai baigiasi dažnu atveju vėliau negu vyrui. Savaitaliai pastaruoju metu man - irgi užimti. Žinoma, kad per tą laiką vyras būna su vaikais, o tiksliau - didžiąją laikko dalį nešioja mažių, migdo jį, maitina ir t.t. Jam, mažiausiam - beveik visas dėmesys ir laikas, neramus jis žmogutis, vienas nepabus, nepažais, nuo gimimo mėgėjas parėkti..
Vyras rytais veža vaikus mokyklon, net šukuoja ir riša dukros plaukus..
Rasma, ar pati dirbate? Neidrbančioms namų šeimininkėms šiuo atveju -paprasčiau.
QUOTE(flight @ 2015 03 23, 20:44)
Rasma, ar pati dirbate? Neidrbančioms namų šeimininkėms šiuo atveju -paprasčiau.
Kai reikia - dirbu, bet nepastoviai. Nėra darbas nuo 8 iki 17 val.
Kai dirbu arba savaitgaliais, tai aišku su vaikais būna tėtis didumą laiko, o ne aš.
Papildyta:
+2015 03 19, 12:43-->
QUOTE(kristinukas @ 2015 03 19, 12:43)
Mūsų tėtis daug dirba, laisvo laiko lieka mažai. Esant galimybei pabūna su vaikais, bet tada jau aš nors trumpam noriu likti viena, kad stogas grįžtų į vietą
Tada sudėtinga, kai toks jūsų šeimyninis gyvenimas.
*
Aš irgi turiu pažįstamų, kurių vyrai paskendę darbuose Ypač kol vaikai maži, daugiausia vargo, tai tuomet akivaizdus vyrų pasinėrimas į veiklą. Mano vyras gal irgi taip nertų, stačia galva, bet kažkaip lengvai abu sutarėm nuo vyresnėlės gimimo, kad vaikai abiejų, dėmesys abiejų. Aš tada studijavau dar vieną aukštąjį, man reikėdavo ir naktim mokytis, vyras irgi dirbo, bet susitvarkėm. Aš net nebūčiau tiek vaikų planavusi, jei nebūtų visokeriopos paramos man ir dėmesio vaikams iš vyro pusės.
Ir aš galėčiau dirbti daug, ir vyras galėtų juo labiau, bet bet..vaikai pirmiausia Visuomet šeimos teiraujuosi dėl komandiruočių, darbo val. ir pan., vyras elgiasi lygiai taip pat. Ir tikrai būna ne vienas atvejis, kai renkamės verčiau šeimą/vaikus, o ne galimybę dar pinigų uždirbt
Pas mus kaip pas gliuka šeimoje
Rudenį grįšiu į pastovų grafiką turintį darbą, su vaikais liks auklė. Tada "rotuosim" dėmesį vaikams tą patį vakarą Kol vienas bendrauja su mažiausia, tai kitas išklauso vyriausius ir su jais pabūna, o tada - keičiamės. Bet vaikams augant jau veikla su jais 'panašėja', jau galima ir visiems kartu daug laiko praleist ir visus pastebėt.
QUOTE(Rasma @ 2015 03 23, 22:13)
Ir tikrai būna ne vienas atvejis, kai renkamės verčiau šeimą/vaikus, o ne galimybę dar pinigų uždirbt
Ir aš mielai mesčiau dalį darbų, jei mano vyras vienas uždirbtų tiek, kad užtektų ne tik šeimos pagr. poreikiams, bet ir mažojo auklei bei namų šeimininkei, kuriai, pati būdama su vaikais namuose galėčiau leisti mokėti turbūt didžiausią atlyginimą visame Vilniuje (Rasma- bent jau taip rašėte).