Na dar kartą pasiguosiu

Sužinojau konizacijos ataskymą - cin3/carcinoma in situ...Pašalinta radikaliai..Kai perskaitydavau kitų tokią diagnozę, atrodydavo "gi puiku, viskas pašalinta"... Bet kai pati išgirdau, tai jau sukirba mintis, kad gal ir ne visai puiku..
Šiaip gydytojas buvo nelabai kalbus, liepė tik po 4 mėn. kartoti citologinį, po to dar ir dar iki kol trys iš eilės bus geri..Tačiau aš nusprendusi, jei viskas ok, po trijų mėn. kibti į vaikelio darymą...nes kas ten žino kaip vėliau bus..
O jūsų tarpe ar yra tokių, kurios gan greit pastojo po konizacijos? Apskritai, kaip reagavote į diagnozę ar keitėt gyvenimo būdą ir pan..? Gal čia ženklas, kad reikia labiau save mylėti, tausoti, nevarginti, sveikai maitintis, bet gi taip nelengva pereit į tokį savęs tausojimo režimą...Bent man..