QUOTE(Subjektyvi @ 2014 02 11, 09:01)
Tu suprask elementarų dalyką. Jei tam žmogui nieko nejauti, nepuoselėji jokių jausmų, tai niekas nedomina, absoliučiai, tuomet nereikia nei nuotraukų, nei raštelių, nieko, net telefonus ištriname iš adresyno telefone. Ir nešiotis kažką, kas primintų meilę, santykius, tai noras palikti tai, o gal viskas grįš. Tavo draugas yra sentimentalus ir ne šiaip sau nešiojasi tą laišką, kilnoja iš vienos piniginės į kitą. Jam jis labai reikšmingas.
Nu jau tik nereikia. Aš savo ex'ų dovanotus menkniekius turiu, mano vyro mokyklinių meilių laiškai irgi guli stalčiuj dėžutėj sudėti, nuotraukos guli albumuose, telefonų tiesa neturim, nes ryšiai neišliko. Ir visa tai tikrai ne dėl noro, kad grįžtų
Visa ta manta su mumis iš buto į butą keliavo ir stalčius perkraustant iš vieno į kitą, visi tie dalykai kartu persikelia. Ir nėra tame jokios mistikos ar absurdiškų sentimentų. Tai tiesiog faina - turėti prisiminimus ir jų atspindžius.
Ne kiekvienas saugo praeities akimirkas dėl to, kad jos sugrįžtų. Maniškiai jei sugrįžtų, tai net primokėjus aš jų nė vieno atgal neimčiau
Papildyta:
QUOTE(Jazza @ 2014 02 11, 10:04)
išmesti visą praeities šlamštą
Nu tai prasta praeitis, jei visa, kas ją simbolizuoja yra šlamštas

Mano praeitis man mielas dalykas. Dėl nieko nesigailiu, viskas buvo taip, kaip turėjo būt. Kiekvienas žmogus paliko savo atspindį, kiekviena draugystė - savo prisiminimus. Kodėl reikia juos neigt ar išmest? Lyg jie kažkas nešvaraus ir negražaus būtų.