Aš tai tada, kai jie nutamsėjo, pasiutau dažyt

Nes iki tol buvo gaila - kur tik nueidavau į kirpyklą, ten visos kirpėjos alpdavo, oi kokia plaukų spalva, natūrali, žiūrėkit, žmonės!

Kažkur taip

Trise sustoję girdavo išsijuosę. Na tai nedažysi gi, tokį lobį ant makaulės nešiodamas?

O pasikeitimų taigi norisi

Tai jau tada ir ėmiausi to reikalo. Ir visai nepuoliau šviesint - prisibuvau! Pabuvau riešutinė, pilka, raudona, visų ryžų atspalvių, beveik juoda, mėlyna, perpus ryža ir balta, su sruogom, su iškarpymais, su kuo tik nori. Buvau net flomasterio raudonumo, tarp kitko, labai neblogai tiko, tik greit nusiplovė

Tiesa, su rūbais tai buvo bėda

Persidažai - ir bėk naujai pirkt ir megztinius, ir lūpdažius

O tada plaukus teko nusikirpt, ibo iš jų gavosi pakulos, čia po kokių 6 metų eksperimentų

Bet tada jau buvau išsiaiškinus, kad daryk tu ką nori, o mano spalva yra šviesi, ne per pilka ir ne per geltona. Ir radus tai suprantantį kirpėją
Pamenu, geras buvo bajeris, kaip aš nusidažiau iš šviesių į ryškiai ryškiai ryžą, kaip liepsna. O plaukai buvo ilgi, ir šiaip plaukų pas mane mažai nėr, kai miegu ir ant pagalvės prasisklaido. Žo, einu vakare miegot, o vyras daro gramą ir grįžta neblaivus trečią nakties. Griūna į lovą, o ant rytojaus - šeštadienis, miegam kiek norim. Miegu ir girdžiu staiga kažkokį nei tai krioktelėjimą, nei tai riktelėjimą, nė tai ajezus, nė tai ajbtjmtj

Vėliau vyras komentavo - atsibundu, galvą skauda, pramerkiu akis, pirmas vaizdas - plaukai (aš pati nusisukus, veido nesimato). Ir pirma mintis - ne į savo butą pataikiau!!!!!