Globėjai ir įtėviai apie viską 2 :-)

Labas vakaras, norėjau paklausti, kokius dokumentus reikia neštis į CMS įsigaliojus teismo sprendimui dėl įvaikinimo ir norint pakeisti vaikui pavardę? Ačiū

Laba,
Teismo sprendimą , savo dokumentą(ATK ar pasą) ir vaiko senąjį gim.liudijimą .

Jau gavau teismo sprendimą, rašo, kad įsigalios po 30dienų. Kai praeis tas mėnuo, negausiu jokio kito? Na ta prasme CMS tiks tas? Nereikia kokio štampo, kad įsigaliojęs jau?

nereikia.reikia tureti tik teismo nutarties originala.bet ir teismo sprendime turi buti parasyti,kad norit keisti pavarde.nes kitaip jums neleis keisti.

Taip, yra įrašyta.
Ačiū už atsakymus

Sveikos, kaip laikotės?
Mano mažiukas nustebino. Atnešė man dovanų savo žaisliuką, padėkojo už meilę ir gyvybę. Ir dar pakvietė į savo gimtadienį. Apkabinau savo džiaugsmą, vos nepsiverkiau.

Arna

Šiandien išlekiam prie jūros, čia. Septyniese, vyriausioji lieka nes mokslai, namučiusir gyvius prižiūrės, na dar ir vaikinas.. .

Gyvenam labai gerai, visas krūvis nuolat lengvyn, berniukai visolkeriopai paaugę . Grįšim nuo jūros, tai važiuosim vaikam mokyklos pažymų, išsimatuosim tada ir passisversim tiksliau.

kaip man patinka liutes žinutės, toks nesibaigiantis pozityvas, ko daugeliui labai trūksta
Mūsiškiai irgi auga. Svarbiausia, kad Caras ožius išaugo, bet taip staigiai, man aiškina, kad protingesnis patapo. Didelis jau, kojos kūdos, toks vaikščiojantis degtukas ir Jonę vis "stukalina", žodžiu, nesibaigianti konkurencija, viens kitą skundžia...o Jonę, o ką, vakar buvo uždrausta savaitei dviračiu važinėtis, nes aiškinimų nesupranta. Mat labai kieta mergina, kai nupirkom naują dviratį su bėgiais, kuris lengvai minasi, tai laksto kaip patrakus. Aiškinam, kad gali pati užsigauti, vaiką sužaloti, kai nespės sustabdyti, net suaugusį ir pan. Tai jai dzyn, varė nuo kalno, kuris baigiasi tvora, tai atsitrenkė į tvorą, o vakar lėkė ir atsitrenkė į metalinius turėklus, nes nesuvaldė dviračio. Tai visa laimė, kad gyva. Dar nelabai supranta kas ta savaitė, tai šiandien nešiu kalendorių ir aiškinsiu...bus liūdesio vakaras...

Šeimos kakle, labai jau panašūs mudviejų vaikai pagal tavo aprašytą sudėjimą. Tik man neseniai buvo išaiškinta, kad jis Princas, jei ką.
Ir santykiai su sese panašūs. Vienas už kitą nori būt geresnis, tik tą gerumą neretai ima įrodinėti viens kitą skųsdami.
Ir dar. Išmoko nerealiai gražiai visko prašyt, meilikaut visaip, užuot reikalavęs. Aišku, tai nepalyginiamai geriau už cypimą, bet dabar turiu suktis, kaip išaiškinti, kad toli gražu ne visi prašymai pildomi.

Gerai gyvenam. Pasibaigė mokykla, pasibaigė visi nervai Nuo rudens eis kitur.

Savarankiškėjimas kas dieną. Šiandien ėjo į stovyklą (dieninę), paskambino ir paaiškino, kad susisiuvo sagas į švarkelį. Nu va, pati Ateina pakeliui - trys sagos - trimis skirtingų spalvų siūlais Sako - tiek radau įvertų.

p.s.
Kaip išmokyti vaiką rodyti reakciją ten ir tada, kai įvyksta įvykis. Kol kas panašu, kad vienintelis blogų emocijų iškrovimo adresatas esu aš
Papildyta:
Arna ir Š K - darželyje panašaus amžiaus vaikai laaabai mėgo skusti vienas kitą - gal toks raidos etapas? net ir pas mus būna paaiškinimas - ' o va ta ana tai vat taip ir anaip" (verčiu "aš ne blogiausias variantas")

Sveikutės, ir aš pasipsakosiu ta praga, kad prieš porą savaičių suėjo metai kai mažoji kartu su mumis. Galiu tik pakartoti - negalim patikėti, kad tik metai, mums su vyru - regis kitaip ir nebuvo, paklausti apie mažės adaptaciją (būna, kad dar klausia - "ar jau adaptavosi pas jus?"), suklūstam, reikia labai pasukti galvas kaip ten vistik viskas buvo, ir ar labai buvo kažko neįprasto...Na, labiausiai įstrigę, kad neprisileido beveik du mėnesius tėčio, bet ir tai manau visiškai suprantama ir normalu - vaikui iki tol nemačiusiam vyrų aplamai...
O dabar jai 2,9m. - auga guvi, nepaprastai imli, savarankiška - pati prausiasi, valosi dantis, rengiasi nuo iki, emocianali (čia kvatojasi balsu, čia jau lieja graudžias ašaras, tempia lūpą iki pasikūkčiojimo, jei, pvz. - tėtis į ją "ne taip pažiūrėjo"), muzikali, skvarbaus proto, nerealios įžvalgos, nepaprastai jautriai jaučianti aplinką, aplinkinias nuotaikas, jautri viskam, kas vyksta aplinkui- ar gėles sodinam, ar laidojam mylimą šunį - į viską reaguoja nepaprastai adekvačiai ir net brandžiai, pastabi, be galo mėgstanti puoštis ir šiaip - viską, kas gražu, traukianti visų, net ir nepažįstamų dėmėsį savo meile gyvenimui ir mokėjimu žiaugtis juo, kaip, kad pvz. šį šeštadienį važiavom man batų pirkti - tai po kelių minučių jau buvo sulėkusios artimiausios pardavėjos, kol rinkausi, matavausi, mažė jau rinko ir patarinėjo ir kitoms moterims - nešė nenuilsdama, rodė, gyrė - "šitie raudoni, šitie mėlyni su rutuliukais, šitie juodi su drugeliu" ir tt. , o dar kai tai daro tokia coliukė, tai ir nelieka nepestebėta.
Mergina puikiai vadovaujasi savisaugos instinktu, ir kai tik pamato, kad iš mamos pusės jau tvenkiasi debesys, tai žaibo greitumu skuodžia pas dičkius - brolius ar sesę, į visiško neliečiamumo zoną "kas atsitiko? susipykot su mama?ateik apkabinsiu". Puikiai kalba, taria visus garsus, jau moka pajuokauti ir papokštauti, skaičiuoja iki 10, pažįsta visas apalvas, moka visą mažiaus paskutinės šventės darželio dainų repertuarą, kaip lygiavertė dalyvauja su visais kiemo žaidimuose, dažnai ateina apsikabina, pasako, kad myli.
Kaip bus ateity -pamatysim, dabar gyvenam ir džiaugaimės kiekviena diena kartu, nors būna, kad trūksta kantrybė, tada su vyru keičiam vienas kitą, nes mergina maža to yra ir be galo užsispyrusi, viskas gali įvykti tik po bendro susitarimo, o dar tas nepraeinantis "nenoriu - noriu"...na, niekaip neperkandu, kas čia per metodas ir ką ji mums tuo siekia pasakyti...

P.s. Šeimos kakle, yra to pozityvo, bet kai žinai, kad yra ką tas pozityvas , kad ir šioje temoje erzina, tai ne visuomet ir norisi dalintis, tiesiog paskaitai, pasidžiaugi, kad ir kitiems šauniai sekasi ir tiek.

labai smagus Gliukos pasipasakojimas ir taikli pastaba, kad cia dziaugsmais ne visada pasidziaugiama. na nebent jau asmeniskai pazistamu nariu tai taip, pritariama, pakomentuojama graziai, o jei kiti pasidziaugia tai na nevisada tas pozityvumas sugrizta
Mes irgi atsisuke atgal net nesuprantam, kad kazkada buvo laikas be sio vaiko, atrodo kad taip visada buvo ir jis visada buvo su mum, na tik neatsimenam jo kudikystes pas mus jau ketvirti metai eina kai kartu. Pats nuostabiausias vaikas