Vėdinimas 4

Sutinku, kažkiek įtakos bus.
Lengviausia būtų paprašyti pamatuoti temperatūras prieš ir po su sustabdytu rotoriumi tų žmonių kas naudoja rotorinius.

Tėko atsakinėti į štai tokį klausimą:
Iš kur paimti šviežią orą?
Mane domina virtuvės gartraukio panaudojimas pilnai pasyviame name. Kadangi pasyviame name pasiekiamas didelis sandarumas, o šviežio oro turi būti paduodama ne daugiau 30 m3/val žmogui, tai 4 žmonių gyv. name gali būti paduodamas iki 120 m3/val. šviežio oro. Efektyvus gartraukis ištraukia 600-900 m3/val. Iš kur paimti šviežią orą gartraukio išmetamo oro kompensacijai, nepažeidžiant pasyvaus namo efektyvumo? Naudoti recirkuliacinį gartraukį su riebalų, anglies ir elektrostatiniais filtrais?

Kadangi tai labai dažnai pasitaiko, nutariau pasidalinti atsakymu:

Jūsų teiginiuose yra netikslumų. Higienos normos reikalauja - NE MAŽIAU 30m3/h. Daugiau būti gali. Be to, "ne mažiau" reiškia kad 30m3/h žmogui turi būti ir tada, kai filtrai užsiteršę, ir tada kai mažinamos ventiliatoriaus apsukos dėl to, kad visame name nieko nėra, o liko tik vienas žmogus, užsirakinęs savo kambaryje. Dar daugiau - tam kad išgauti didesnį naudingumo koeficientą, patartina eksploatuoti įrenginį vidutiniu greičiu. Tad, projektuojant namą, siūlyčiau bent miegamuose skaičiuoti 1.5-2 kartus didesnė normą, kad sumažėjus bendrai apykaitai, ten išliktų minimali norma. Pasyvaus namo idėja ne tame, kad vien tik gręžtai apriboti viską ką tik įmanoma ir taip sumažinti šilumos nuostolius. Pagrindinis tikslas - kuo daugiau išnaudoti alternatyvius energijos šaltinius, kad namas pats save galėtų aprūpinti energija.

Net skaičiuojant pagal minimalias normas, gausime 2 kartus didesnį oro kiekį, negu paminėjote. Nesvarbu kiek žmonių yra name - skaičiuojama tokia apykaita kiekvienoje patalpoje, kad ten būtų užtikrinama normali oro kokybė tuo metu, kai ten bus žmonės. Grubiai sužinoti namo apykaita galima padauginus gyventojų skaičių iš 2-jų ir iš taikomos normos. Tai suprantama - kiekvienas žmogus namuose turi, kaip minimum, dvi vietas, kur jis gali būti: miegamajame arba svetainėje. Ir abejose turi būti jam skirta šviežio oro norma. ...O jei priedo yra tokie dalykai, kaip darbo kabinetai, kambariai svečiams, pirtys, sporto salė ar poilsio zona - tai drąsiai galima skaityti, kad gyventojų skaičių reikia dauginti ne iš 2-jų, o - iš 3-ių.

Jei norite taupyti energija, kaip tuo reikalauja pasyvaus namo nuostatai - ruošti maistą namuose reikia kuo mažiau. Tik pagalvokite: elektrinė viryklė ryja kur kas daugiau, nei viso namo šildymo sistema! Čia jau reikia įsispręsti kuo labiau norite - ar gyventi savo malonumui ir naudotis visko tiek, kiek norėsite, arba - užsisandarinti termose ir drebėti dėl kiekvieno prarasto Wt.
O jei rimtai, neapsimoka daug pastangų dėti, sprendžiant gartraukio klausimą. Verdant bulves ar sriubą nieko blogo iš puodo ne garuoja. Žiema papildoma drėgmė - tik į naudą, o vasara galima tuo metu pradaryti langą (arba viską sutvarko kondicionierius, jei toks yra). Jei kepat blynus - tai užtrunka vos kelias minutes per parą. Jei sugalvosite gaminti ką nors rimtesnio - tai irgi ne trunka valandų valandas, be to - dažniausia gaminama su uždarytu dangčiu. Aš vedu prie to, kad net jei jus kiekvieną dieną gaminate valgį namuose, įjungus gartraukį 3 kartus po 5 min - per parą gausime, kad gartraukis dirbo vos 1% laiko. Manau, nėra taip baisu, jei prarasite 1% šilumos.

Norėčiau pridurti, kad visai neapsimoka didinti gartraukio apykaitos. Vis vien jo efektyvumas liks abejotinas. Jei pavyktų gartraukį pakabinti taip, kad taškas nuo kurio garuoja būtų kelių sm nuo gartraukio angos - tada būtų įmanomą sugaudyti visus garus, nes oro greitis angoje būtų pakankamas. Kai puodas yra už metro - garai plinta į visas puses (kartais, vos ne - vienodų greičių) ir pakilus iki gartraukio jų debesis gali būti poros metrų skersmens. T.y. - gartraukiui reikia sugaudyti tą, kas yra per metrą nuo jo centro. Tačiau, gartraukis traukia fiksuotą oro kiekį. Tarkim, tas kiekis yra ~600 m3/h. Tada angoje 0.6x0.6m susidarys srauto greitis - 0.46m/s. Jei garai juda liečiau nei pusę metro per sek. greičiu, tada viską, kas pateks į gartraukio "žiaunas" tas sugaus. Tačiau, ten kur gartraukio korpusas baigiasi, ten oras pradedamas traukti iš visų pusių, t.y - traukiama per visą sferos paviršių, kurios centre yra gartraukis.
Jei sferos spindulys yra 1m, tai paviršiaus plotas, per kurį traukiamas oras, yra - 13m2. Arba - 35 kartus didesnis nei gartraukio angos plotas. Atitinkamai - oro traukimo greitis tokiame atstume bus ne 0.5m/s, o tik - 0.01. Suprantama, garai juda keliasdešimt kart greičiau ir laivai nuskrenda kur jiems patinka. Net jei drastiškai sumažinti atstumą iki keptuvės iki pusės metro, vis vien sferos paviršiaus plotas sudarytų 3.14m2, ir oro greitis būtų ~0.05m/s, o tai 10 kartų mažiau nei reikia.
Tad, su žaisti su gartraukiu ne apsimoka. Kas į jį savaimė pateko - tas pateko, o tai kas skrenda vos truputi pro šoną - tą jau niekaip ne pagausi.

"Pasyvus" ir "aprūpinti energija" - ar jums šie teiginiai ne prieštarauja vienas kitam? Aktyvaus su pasyviu nesumaišėte?
Pasyvus tam ir pasyvus, kad nieko nedaro. Tiesiog taupymas - ir to pakanka. Todėl ir taupoma - pasyvaus namo rekomendacijos siūlo daug mažesnius debitus nei STR ir higienos normos.
Papildyta:

Arba tai buvo sarkastiškas humoras (prie bajerio edas ) arba nusišnekėta: kas kart ruošiant maistą namuose išsiskirianti šiluma yra ne kas kita kaip natūralūs vidiniai pritekėjimai. Todėl labai rekomenduotina ruošti kuo dažniau ir skaniau, riba bendram energijos suvartojimui labai laisva 120kWh/m2a
Papildyta:

1% laiko gartraukis gali dirbti 50m3/h, gali 500m3/h o gal ir 1000m3/h. Ir visais atvejais tik 1% šilumos? O nedirbdamas tik tą 1% tesutaupys?
Papildyta:

Manau Jūsų klausė kaip subalansuoti ištraukimą ir padavimą įjungus gartraukį... pasigedau tikslaus atsakymo. "Praverti langą" variantas tinkamas, bet tik vasarą. Ką siūlote žiemai?

Beje, pasyvumas ir taupymas aktualuTIK ŠILDYMO SEZONO METU. Ne sezono metu - tinka ir praverti langai ar kitaip padidinti pritekėjimai. Čia pasyvumui nenusižengiama.

Dėl abiejų teiginių visiškai pritariu Viliui. Pasyvaus namo esmė ne apsirūpinti alternatyvia energija, o iš viso kuo mažiau naudoti energijos. Nuo čia ir termino pavadinimas - pasyvus, t.y. pasyviai naudojantis energiją, nes ją taupo, jam tos energijos nereikia.

1 Cia absoliuciai visu tipu irenginiams (rekupams) ar tik kai kuriems ?
2 O jei daryti sistema su taimeriu santykiu tarkim 20/80 pirmam ir antram aukstam. Diena 80% i pirma auksta, nuo 22 ar 23 val iki 6 ar 7 ryto 80% i antra auskat kur miegamieji. Ar tinka toks variantas is principo specilaisto akimis ?
3 Na is praktikos su apprastu standartiniu gartraukiu iki kokiu 650m3 galeciau pasakyti, kad dalis tiesos yra - visu garu nesutraukia, bet sutraukiamo srauto kiekis tikrai zenkliai skiriasi tarp 1-o ir 4-o greiciu (nosis tai aiskiai parodo ) tik garsas ant 4-o greicio zmona vis praso isjungti. Todel dristu manyti, kad pvz kanalinis ventiliatorius katilineje su kokiu 1000-1200 m3 srautu galetu veikti tyliai ir bent dvigubai efektyviau nei standartinis. Kalusimas kaip isspresti oro srautu balansavima jei gartraukio oras ismetamas laukan. Ar vis tik ziemos periodui bandyti isleisti ji kokioj tech patalpoje su atidarytom durim

1. Šiaip jau 36m³/h-1žm administraciniuose, o 14,4 m³/h - gyvenamuosiuose.
2. Paprasatai normų niekas nedidina. Dedama atsarga ant bendro kiekio renkant rekuperatorių ir galutinis skaičius ,manau, gaunasi mažesnis, nei tiesiog uždidinant normas visur.
Bet taip miegamuosiuose reikia nepagailėti, ypač jei pasirinki tą taupesnį variantą. Man, asmeniškai, 14.4 m³/h norma atrodo per maža.
Be to (pastaba visiems besidomintiems), renkant rekupą reikėtų turėt ir Pa teisingai paskaičiuotus. Ir tik tada pagal darbo kreivę gali pasirinkti efektyviausią sau tinkantį variantą, o ne tiesiog pagal debitą
3.4. pritariu

1. ne kanalininis, o yra spec tam reikalui skirti virtuviniai ventiliatoriai, atsparūs riebalams.

2. Egzistuoja tik vienas atsakymas: jei oras yra mechaniškai šalinamas , jis turi būti ir mechaniniu būdu tiekiamas. Todėl statai dar vieną kanalinį ventiliatorių oro tiekimui su kanaliniu el.šildytuvu . Darbo režimus sublokuoji ir įsijungus gartraukio ištraukimui automatiškai įsijungia ir tiekimo ventiliatorius.
Arba didini rekupo bendrą oro kiekį , statai VAV'us ant padavimo atšakos , viską automatizuoji.
Arba atsipalaiduoji dėl gartraukio ir nieko nedarai

Kaip jums atrodo kiek realiai gauna oro tie žmogeliai, kur į senus daugiabučius susistatė sandarius PVC langus ir negali išsimiegoti su uždarytais langais?
Įtariu, kad 1-2 m3/h. Jiems 10m3/h būtų gaiviausias oras.

Taip pat ir naujų daugiabučių gyventojai dūsta, jeigu tik uždaro langų mikroventiliaciją, nes principas tas pats - gravitacinė ventiliacija.

Privačių namų savinikai taip pat kenčia užkimšdami skudurais padavimo angas žiemą, bet pas juos bent didesni tūriai ir infiltracijos, todėl problema ne tokia aštri.

Manau, kad bet kokia mechaninė/rekuperacinė vėdinimo sistema jau yra labai gerai ir skirtumas oro gaivume nebus esminis ir kiekvienam juntamas.

Teoriškai galima suorganizuoti oro srautą taip, kad jis eitų ne iš kambario į bendrą erdvę ir būtų iškart ištraukiamas, bet iš darbo kambario į miegamąjį, iš miegamojo į sandėliuką, iš sandėliuko svetaine. 2-3 tokie srautai po 30 m3/h pilnai patenkintų poreikį, nes jeigu žmogus yra svetainėje, tai jo nėra miegamajame ir darbo kambaryje ir atvirkščiai. Žmonių skaičiaus nebereikia dauginti iš 2 ar 3.
Tai ypač aktualu kai namas didelis.

1. Įvertinus senų daugiabučių apsinešusias ventiliacines angas, ko gero, ne ką jie gauna
Dėl išsimiegojimo problemos tai nuo kiekvieno individo priklauso. Bet pelėsis tokiuose butuose yra rezultatas to, kad oras "nevaikšto".

2. Jūsų idėja manyčiau yra tik teorinė ir galima tik esant tam tikram patalpų išdėstymui. Vis tiek reikia juk dadėti kompensaciją nuo ištraukimo iš WC ir gausis jum tie papildomi žmonės svetainėje (jei skaičiuojat pagal žmonių skaičių tiekiamą orą).
Beje, aš niekad ir nesakiau, kad žmonių skaičių reikia daugint iš 2-3
Aš skaičiuoju paprastai: miegamieji +/-36, svetainėje 1 kartinė+kompensacija nuo virtuvės ir WC. Gartraukis neskaičiuojamas. Pasiskaičiuoji pasipriešinimą sistemos, tada parenki rekupą ir jei nusprendi imt 400, o ne 300, tada vėl išmėtai oro kiekius, pagal atatinkamą bendrą kiekį, kad ortakiai neūžtų, jei būtų atsuktas maximumas.

Va cia tai geras patarimas
O kaip realiai, jei ismetima padarai i kokia tech patalpa (Po filtru, kurie ne vis tiek ne viska isvalo) ir is jos jau pasisikirsto po nama

Niuansas tas, kad higienos normos sako ne mažiau, o PN rekomendacijos būtent tiek, ir nei daugiau, nei mažiau. Siūlau pažiūrėti, PN vėdinimo projektus, jei netikit.
Papildyta:


Klystat, pasyvaus namo idėja būtent tokia ir yra, kokią teigiat nesant. Jūsų pasiulyta, ne pasyvaus namo idėja. Maišot su A++ namo idėja.
Papildyta:


Nors šiuo konkrečiu klausimu, kaip ir negražu būtų ginčytis su vėdinimo srities specialistu, bet norėčiau atkreipti dėmesį į faktą, kad klausimą uždavė pasyviais namais besidomntis asmuo.

Man irgi buvo užkliuves šis niuansas, kaip galima skaičiuoti konkrečiam žmonių skaičiui reikalingą oro kiekį visam namui, nežinant, kurioje patalpoje jie yra , bet nagrinėjant pasyvių namų vėdinimo projektus išsiaiškinau, kad juose absoliučiai nesvarbu, kurioje vietoje žmonės yra. Jei visi namo gyventojai - 3 žmonės yra svetainėje, tai pagal PN vėdinimo projektą, niekada nebus į svetaimę paduodamas 90m3 oro srautas, jis bus paduodamas visam namui, tame tarpe ir svetainei ir miegamajam ir vaikų kambariui, tad net ir šiuo atveju, tikėtina, kad pagal PN vėdinimo projektą į svetainę bus paduodamas suprojektuotas tik ~40m3-50m3 oro srautas, likusį srautą paduodant į tuo metu žmonių neturinčius miegamąjį ir vaikų kambarį.
Papildyta:


Žiūriu jau kartojuosi . Nieko keisto, iš tos pačios stovyklos .
Papildyta:


Manyčiau, kad šis teiginys tinka tik įrenginiams su EC varikliais. Su AC varikliais 50% našumu dirbantys varikliai, elektros ris nebaisiai mažiau nei visu 100%. Gal tik šilumokaičio efektyvumas pakils, bet didelės elektros sąnaudos permuš visą ekonomiją.

Jei jau taupysit, pirkdami rekuperatorių su pigiais AC varikliais, tai pataupykit dar labiau, pirkdami to našumo, kurį ir žadat naudoti.
Papildyta:


Jei pastatas vieno aukšto, tai gal, bet jei dviejų ir padavimas bei ištraukimas yra abejuose aukštuose, tai šis principas neturėtų veikti, bet tai PN ventiliaciją projektuojantiems specialistams netrukdo palikti oro srautų nepakeistų.

Viliau, esmė ne pavadinime, o pačioje idėjoje. Prieš 20 metų, kai jį gimė, tikslas buvo apibrėžtas taip: sukurti tokį namą, kuris nenaudotu energijos iš išorės (išskyrus nemokamus šaltinius, tipo saulės). Pasyvus - ne prijungtas prie miesto tinklų, tiksliau - prijungtas, tačiau aktyviai ne naudojantis iš ten energijos (tik retkarčiais ir - ne daug). Gal ne pats tiksliausias pavadinimas, bet tokį sugalvojo ir jis išliko.

Be to, kaip ne pavadinsi, idėja išlieka: nėra skirtumo, ar investuoti papildomai 10k į apšiltinimą ir sumažinti per tam tikrą dalį šilumos nuostolius, arba - už tos 10k padidinti, tarkim, vėjo jėgaines galingumą ir tokiu būdu gauti papildomus kW nuostoliams kompensuoti.


Liūdna, kai reikia aiškinti, ar tai buvo jumoras.
Bet kiekviename pokšte yra dalis tiesos. Kai maistas ruošiamas ne ant laužo, didesnė dalis šilumos lieka pačiame maiste (arba lieka šilumos pavidalu, arba sunaudota pakeičiant fizikinė būklė ir cheminę sudėti) ir mes ja suvalgome. Kita dalis iškeliauja pro gartraukį ir/arba pašildo riebalų filrus bei ortakius (tuomet kai ant jų kondensuojasi drėgmė ir riebalai). Nors tie filtrai yra name, tačiau kambariui jokis naudos, kad filtrai sukaupė kažkiek šilumos. Tą šiluma ne nueiną į kambarį, o anksčiau ar vėliau iškeliauja pro stogą.

Atspėkite iš 3 kartų!

Finansiškai panašu kad taip, bet skirtumas yra ir dar koks. Skirtumas teisinis. Negalima sienų šiltinti mažiau, nei reikalauja tos dienos įstątymai, o kai sienas apšiltinsi iki A+ ar PN reikalavimų, jau nereikės ir į atsinaujinančią energetiką investuoti. Nors su A++ ir vėl nesamonės prasideda.