Vėdinimas 4

Absoliučiai visiems.


Pirma, patalpas reikia vėdinti ir kai ten nėra žmonių (~ pusę karto per val.), tad daug sumažinti ne pavyks.
Antra - suskaičiavus kiek kainos automatizuotos sklendės kiekvienai atšakai, suprasite kad išleisite kur kas daugiau nei sutaupysite. Juk, tai papildomai apykaitai rekuperatorius kompensuoja 80-90% šilumos nuostolių.


Aš išsamiai paaiškinau, kodėl dvigubai (ar keturgubai) padidinus traukiamo oro kiekį, efektyvumas padidės vos keliais %. Tam kad padidėtų dvigubai - reikia didinti oro srautą 35 kartus. Geriau - nuleisti gartraukį prie pat viryklės, tik kad tilptų puodas.

Nežinau kokiu tikslumu rodo jūsų nosis, gal vis gi, su panašiu prietaisu sunkoka nustatyti kiek pagerėjo situacija - ar 2 kartus, ar 10%?
Tačiau, spėju, kad situacija radikaliai skiriasi ne pačioje virtuvėje, o - šalia jos (ypač - jei virtuvė yra nors kiek atskirta nuo svetainės). Kai link virtuvės juda 600m3 oro per valanda, tai yra kur kas mažesne tikimybė, kad prastas oras iš virtuvės galės prasibrauti pro šį srautą. O jei ir prasibraus - netrukus bus pašalintas.
Pačioje virtuvėje dalis garų sėkmingai skraido kur tik nori. Riebalai nusėda ant baldų, įsigeria į lubas ir nemaža dalis nusėda ant gartraukio iš viršaus (tai, į jį galiausia sutraukomas visas oras, tame tarpe ir tas, kuris spėjo pakilti į palubę). Gerai, kad jų nedaug. Kol prisikaups toks kiekis, kuri galima pastebėti plika akimi - gali praeiti visi metai (priklauso nuo tuo ką ir kaip jus gaminate).

Dekui Mintai, uz info pasiguglinau apie EC ir AC variklius
O kaip pats planuoji spresti gartraukio pajungima - kaip pas Korida - i lauka ar ...
Papildyta:

Na Mintas ir googlas siuo klausimu turi truputi kitokia nuomone
Papildyta:

Sutinku, kad vedinti riekia viss patalpas, bet tas kur yra zmoniu (diena svetainej, nakti miegamuosiuose) matyt reikia vedinti daugiau nei tuscia. Girdejau apie 80/20 santyki - todel ir paklausiau ar taip galima ir realu.
Skalendziu kiek suprantu reiks tik dvieju - paduodamam ir griztamam orui. Kiek jos kainuoja - neturiu supratimo
Nesupratau argumento del 80-90% silum nuostoliu kompensavimo papildomai apykaitai
Papildyta:

1 Viskas aisku - ideja apie gartraukio nuleidima (o gal papildomo gaubto) idomi ir matyt verta demesio
2 nosis toks dalykas - procentais isreiksti sunku
3 Tikrai taip, bet kai erdve bendra - problema irgi tampa didesne, todel ir pamastymai tokie atsiranda, o silto ir dregno oro nuo gartaraukio, ziema kazkaip nesionoretu mesti iskart i lauka, tuo, labiau kad jis jungiamas kiekviena diena ir ne keliom minutem Todel ir ieskom prtingo ir optimalaus sprendimo

Šio klausimu ne verta spėlioti. Yra sandarumo testai.
Sakykim, yra 46m2 butas. Pamatuota 0.5 karto/val. prie 20Pa (maždaug tiek susidaro prie silpno vėjo). Tai bus 115m3/h. Tarkim, ketvirtadalį atmetam, kadangi vienas iš langų yra virtuvėje ir srautas iš jo kambarius ne liečia - lieka 86m3/h dviems - kuo pilnai pakanka.
Aišku, jei pastatyti ne bile kokius o tikrai gerus langus, pastoviai jos reguliuoti, kad ne persikreiptų ir tvarkingai suspaustų visas tarpines, saugoti tarpines nuo sutekėjimo ir t.t. - tai apykaita bus kur kas mažesnė nei 0.5 karto/val. Tačiau, tai vistiek - ne 0. Norma 10m3/h žmogui (=27 tokiam butui, įskaitant virtuvę) yra pasiekiama kai apykaita sudaro 0.2 karto/val.
Sakyčiau, jei jus skaitote, kad jums bus pakankamai komfortiška gyventi prie normos 10m3/h žmogui - galite iš vis ne daryti vėdinimo. Maždaug tiek susidarytų natūraliai.


Kaip visi mėgsta išradinėti dviratį, anot pamėginus sužinoti kodėl žmonija atsisakė vienų ar kitų idėjų.
Ok. Gerbiamas išradėjau, paaiškinte man kas bus, jei jūsų sūnus yra darbo kambaryje, iš kurio oras keliauja pas dukra į miegamąjį, iš ten - pas katiną į sandėliuką o iš ten - pas jus su žmona į svetainė? Tikriausia jums keturiems užteks 30m3/h, nes kiti 60m3/h iš jūsų miegamojo nukeliavo į vonią, o likusiuosius 30m3/h iš kito vaikų kambario pakeliui pagavo ir prarijo tualetas?
Tiesa, reikia patikslinti - jus su žmona ne galėsite kvėpuoti tais minėtais 30m3/h iš sandėliuko, o - tik pasigrožėti kaip šis oro srautas keliauja pro svetainę į virtuvę, neužsukdamas į tą kampą, kur jus sėdite.
Kad būtų dar linksmiau, įsivaizduokite kad sūnus klijuoja modeliuką, dukra tuomet kaip tik lakuosi nagus, o katinas drasko nepaprastai aromatingus batus.

BangaS nupasakojo iki smulkmenų mano įsivaizduotą gartraukio veikimo schemą. Gartraukis ištraukinės orą į šalimais esančią techninę patalpą. Nors pagal projektą priklauso pajungti prie specialiai tam skirto rekupo ištraukimo. Kai pradėsiu ortakius vedžioti, dar nežinau, kokį variantą pasirinksiu. Bet kokiu atveju, rekupas stovi toje pat techninėje patalpoje, tad vamzdžiai keliaus visais atvejais ten, klausimas tik kaip užsibaigs.
Papildyta:


Ok, padariau testą, pas mane 400m3 oro tūrio patalpose prie 50Pa slėgių skirtumo užfiksuota oro kaita 0.086 karto per valandą. Ar ir aš galiu nevėdinti patalpų, ar užteks natūralių pritekėjimų ?

Reikia suprasti, kad pasyviose namuose gyvena specialus pasyvus žmones, kurie kitaip kvėpuoja ir todėl ten galioja kitokie vėdinimo principai?
Jei rimtai, tai ne svarbu ar paprastas namas ar jam vis gi išrašė PN sertifikatą - visur leistina taupyti ir mažinti oro kaitą svetainėje. Pagrindą galima sugalvoti nesunkiai:
1) Vaikai pastoviai būna savo kambariuose, į svetainę išeina labai retai, tad lieka tik 2 žmonės. Dar daugiau - žmona neapkenčia kai jus žiūrite futbolą (ir dar n dalykų) todėl stengėsi kuo greičiau pabėgti iš svetainės (arba - turi krūvą kitų darbų kitur, pradedant nuo kad patikrinti namų ruošos darbus pas vaikus ir baigiant vonios procedūromis), todėl galima teigti, kad vidutiniškai svetainėje yra 1.5 žmogaus.
2) Svetainės tūris yra didelis, todėl kokiai valandai-kitai ten gali susirinkti visi ir jaustis pakenčiamai, kol iškvėpuos visas atsargas. (Tiesą, po to reikės laukti kelias valandas kol vėdinimo sistemą prastą orą pakankamai atskies šviežiu).
3) Lėktuvuose, aplamai, norma yra 10m3/h ir niekas nuo tuo ne numirė. O jei ką - galima atidaryti langą.

Visa tai tiesa, tik reikia atsiminti, kad jus visam gyvenimui atsisakot kai kurių dalykų:
1) Jei apykaitą svetainėje ~40m3-50m3, tai ir virtuvėje ištraukiama te patys ~40m3-50m3. (O kažkas ką tik minėjo, kad jei trauka ten mažesnė nei 600m3/h, tai nosis iškart jaučia skirtumą). Tai liečia ne tik virtuvė - visame name bet koks kvapas stovės valandų valandas.
2) Tais atvejais, jei svetainėje, nepaisant jūsų skaičiavimų, paims ir susirinks visi - oras greitai taps kur kas prastesnis nei galėjo būti ir, greičiausia, teks atidaryti langą, prarandant tiek šilumos, kiek jus sutaupėte per visą dieną, atsisakydami didesnes apykaitos.
3) Tomis dienomis, kai ateis daugiau žmonių, sistema galinčia palaikyti 150m3/h apykaitą - sugebės išlaikyti 15žm, taikant minimalią protingą normą 10m3/h. Jei te turite ~40m3-50m3 - pakanka tik 4-5 žmoniems.

Be to, nereikia pamiršti, kad apart deguonies ir CO kiekio reguliavimo, vėdinimas lygiagrečiai sprendžia visą eilę kitų klausimų. Jei svetainei tenka tik ~40m3-50m3, tai galima pamiršti apie galimybę atvėsinti patalpą per naktį, arba - nors kiek pašildyti, kai pagrindinė šildymo sistema dar nėra įjungta.
Taip pat, vėdinimas šalina perteklinę drėgmę. Jei už borto yra -60С, tai tiekiant 380x10m3/h į nedidelį saloną, nėra jokios abejonės, kad to pakanka, kad pašalinti perteklinė drėgmę (Prakaituoti žmonės pradeda, tik kai lėktuvas nusileidžia). Tačiau, kai lauke temperatūra yra +14C ir lyja - teikiamame iš lauko ore jau yra tiek drėgmės, kad 36m3/h vos pakanka, kad papildomai priimti į save tai, ką iškvepia vienas žmogus ir ne viršyti leistinos ribos.


Prie ko čia varikliai??? Kalba apie rekuperatoriaus šilumos grąžinimo koeficientą.
Papildyta:

Na, konstitucija leidžia žmonėms turėti tokią nuomonę, kokia jiems labiau patinka.
Kai kurie net į Dėva tiki.

Aš supratau, kad klausiama buvo apie rekuperatoriaus darbą, ne apie šilumokaičio naudingumo koeficientą. Šilumokaičiui tai žinoma bus geriau mažesnis oro srautas, bet rekuperatorius su AC varikliais dirbdamas ant 50% įvertinus šilumogražą ir sunaudotą elektros energiją dirbs mažiau efektyviai, nei tą patį oro srautą užtikrinantis rekupas su AC varikliais dirbantis ant 100% galingumo, jei šilumokaičio charakteristikos identiškos.

Rekuperatoriaus gražina 80-90% šilumos. Jei jus padidinsite apykaitą per 100m3/h, tai galima sakyti, kad pašildyti reikės tik 10-20 kubų iš jų.
Papildyta:

Sutinku, paprastai, kai nesupranti kam tuo reikia - tai nieko ir ne darai.

O kiek bus suvartojama daugiau elektros energijos, intensyviau sukant variklius?

Pastebiu jūsų mąstymo pokyčius, kažkodėl pavyzdyje panaudota ne šilumos siurblys, bet vėjo jėgainė Atsinaujinančių šaltinių dvasia neaplenkė ir jūsų? (ŠS be abejo yra atsinaujinantis, tik iki šiol jūsų retorikoje buvo "vienas ir vienintelis")
Imant labiau ekstremalų atvejį, kai į šiltinimą neinvestuojama iš vis, o tik pvz į šilumos šaltinį - tarkime pigiausių blokelių troba su nė vieneto varžos nesiekiančiom atitvarom ir šalia 500m kolektorius su 50kW super šilumos siurbliu, tokio tvarinio (statiniu nelabai ir pavadinsi, ne itin daug statyta ) pasyviu namu niekaip nepavadinsi... Aišku egzistuoja ir kitas kraštutinumas - metro šiltinimo sluoksnis ir jokio šilumos šaltinio, abu variantai yra įdingi, todėl ieškoma kompleksinio sprendimo kažkur per vidurį, kad ir šiltinimo investicijos neprarastų racionalumo, ir šilumos šaltinis būtų pakankamai pigus ir palyginti pigiai išlaikomas. Todėl kur geriau investuoti jūsų paminėtus 10k reiktų spręsti labai konkrečiom sąlygom ir nereiktų to priimti kaip besąliginės tiesos.

Kad liūdna - sutinku. Esu nustebęs jūsų draugišku, paprastu tonu - po tokių postų bus lengviau atskirti humorą. Nes iki šiol viskas buvo dėstoma griežtai ir pakankamai arogantiškai.

Kad šiluma anksčiau ar vėliau iškeliauja pro stogą yra teisybė. Tik klausimas kokioje perspektyvoje? 1minutės (gartraukis meta tiesiai lauk; pvz per vent kanalą) ar keleto-keliolikos valandų (natūralūs šilumos nuostoliai per atitvaras)? Momentinio praradimo atvejui spręsti yra bandoma daryti gartraukio recirkuliaciją, kad šiluma pasiliktų kuo ilgiau šildomame tūryje. Taip garai ir riebalai spėja kondensuotis, šiluma ne prarandama.
Dar apie tą 1% energijos. Jei panagrinėsite, iš ko susideda PN šilumos nuostoliai, bus labai aišku, kad tie menami "1%" yra gana svaru energetiniame balanse. Vien jau nuostoliai dėl vėdinimo sudaro 20-30% bendrų nuostolių, ir visi sutinkame, kad vėdinimas yra tabu, neliečiamas. Todėl šalinti kokius ~500m3/h šiltesnio nei vidaus oras tiesiai per sieną atrodo šventvagystė. Negaliu sutikti, kad gartraukis dirba tik 5minutes, konkrečiai mūsų name būna ir valandinių nepertraukiamo darbo sesijų. Ypač kepant - nereikia nei kepsnio ant grilio, užtenka paprastų lietinių ar bulvių - jei neįjungtas gartraukis po minutės suveikia dūmų detektorius. Ir debitas taip pat svarbu, kartais pirmu greičiu gartraukis nesusitvarko. Todėl nesupratau jūsų minties "gartraukio debito didinimas nieko nepadeda".
Papildyta:

Kaip jau rašiau - taupymas svarbu šildymo sezonu. Jei šilumos netrūksta - nesvarbu kaip vėdinama, kad ir langus atidarant, ar trigubinant debitus.
Asmeninė patirtis rodo keistą nesutapimą. Žiemą, kai lauke šalta ir namai yra šildomi, vėdinimo reikia minimaliai. Čia neabejoju, kad PN rekomenduoti trys parametrai (1. 30m3/h žmogui; 2. 0,3 karto apykaita; 40m3/h iš virtuvės ir 60m3/h iš san mazgo) yra tikrai pakankami. Gaila, nežinau tikslių debitų, bet žiemą komfortas nekenčia vėdinant "vos vos". Ko negaliu pasakyti apie vasarinį vėdinimą - čia tenka dvigubinti o gal ir trigubinti debitus, kad nesijaustų komforto trūkumo. Ypač tai pastebiu, kai vidaus oras pasiekia +22...+23C - tai viršutinė komforto riba man.
Todėl darau išvadą: žiemą užteks minimalaus vėdinimo, puiku, jei rekupas yra lanksčiai valdomas (ne trys standartiniai greičiai). Vasarai teks vėdinimą didinti - to reiktų nepamiršti projektuojant ir montuojant ortakius, bei parenkant pakankamo debito įrenginį.

Tai toks pereboras į abi puses ir yra A++ namas. Kuriame be visa ko ir priverstinis vėdinimas priklauso (kad būtų į temą ).

Tai kokios rekomendacijos yra pagal STRą ir kokios pagal PN?