Vėdinimas 4

Arba yra trečias būdas - uždaras žemės šilumokaitis. Štai čia jo principinė schema: 1 psl., 2 psl. 3 psl. Su šita sistema ir geru priešpreišinių srautų plokšteliniu rekuperatoriumi tikrai pasiektum virš 90-93 proc. naudingumą. Jokių kvapų pamaišymų, tylu, ilgiau nei rotorius tarnaujanti sistema, pigi eksploatacija. Tik įrengimas jos brangus.

O šiaip tu teisus be šio varianto yra tik dvi išeitys: rotorinis ar plokštelinis su tenu. Tik šiuo atveju reikia būti pasiruošus mokėti keletą mėnesių per metus daugiau už elektra.

Eik paverk kamputi, poto blaiviai viska imk ir perskaityk isnaujo.

pritariu Mindaugui ir de nekorektiskol pasiulymo kvepuoti per kanalizacijos vamzdi ir del lietuvybes rasant deja pats irgi rasau be lietuviskos transkripcijos zenklu, nes sis kompas turi problemu su tuo
Papildyta:

jei po grindim butum pasimetes vamzdzio kontura - siandien islaidu butu maziau

Istikro as Mindaugui nesiuliau visiskai nieko. Jam pasirode nepriimtinas Bango variantas kvepuot per galimai pelesiais apejusias plytas po zeme, as sita paastrinau jai puolam taip zemai gal tiesiog kvepuot siltu sh ivadu tada..

Mane kazkaip paveike sita "Tai yra geras pasirinkimas norint minimalios komplektacijos, patikimos, vidutinio energinio efektyvumo, vidutinės kainos rekuperacinės sistemos." Bango fraze, kuria reiktu suprast rotaciniai visi diletantai o jis mat aukstasis pilotazas.. Duok Dieve kad nenunuodytu namiskiu pelesiais isradejas.

Bango ZS tokio tpo kaip ir Viliaus, o jis savo laiku irgi ieskojo ir nagrinejo klausima apie mikroorganizmu veisimasi, radona ir t.t. Bet tai brangus ZS sprendimas lyginant su Koridos ir Arkavos pasirinkimu. Vamzdyje be to daug paprasciau ir monitoringa ir pravalyma atlikti. Pelesis atsiranda ten kur yra dregna ir silta, be to turi buti organikos jam pradeti veistis. Vasara silumos aspektas leidziant silta ora yra daug didesnis nei ziema prie -20, be to ant plastiko ir prikibimas kazko yra daug maziau tiketinas

Sako, kad plokšteliniai rekuperatoriai su entalpiniais šilumokaičiais apledėti pradeda nuo -10. Aš turiu labai tiksliais pastarųjų 10 metų Vilniaus orų prognozes. Išrūšiavau valandas, kuomet buvo šalčiau nei -9 (-9,1, -9,2 ir t.t. Čia dėl matematinės paklaidos).

Šalčiau nei -9 laipsniai, Vilnius.
2003 metai - 438 val. arba 18 dienų.
2004 metai - 489 val. arba 20 dienų.
2005 metai - 454 val. arba 19 dienų.
2006 metai - 622 val. arba 26 dienos.
2007 metai - 371 val. arba 15 dienų.
2008 metai - 88 val. arba 4 dienos.
2009 metai - 418 val. arba 17 dienų.
2010 metai - 1026 val. arba 43 dienos.
2011 metai - 458 val. arba 19 dienų.
2012 metai - 731 val. arba 30 dienų.
2013 metai - 502 val. arba 21 diena.

Du metai iškrenta iš konteksto, nes daugiau nei -9 laipsniai buvo arba 4 dienos, arba net 43 dienos. Šalčiau nei -9 laipsniai per pastaruosius 11 metų vidutiniškai buvo 509 val. arba 21 diena. Realiai net mėnesio netraukia. Taip išeina, kad apie 200-250 Lt didesnė sąskaita už elektrą realiai būtų tik vieną mėnesį per metus. Renovent entalpinis šilumokaitis kainuoja apie 3300 Lt.

Ar verta su juo prasidėti? Kokios mintys?

Jei sugrįžta tegul ir 10% to paties oro, lieka 90% šviežio oro. Nesuprantu kuo tai yra blogai?
Vilienės plokštelinis, taip pat, rašė, kad nėra sandarus...
Papildyta:


Verta. Jei tik pardavėjai nemeluoja jog nuo -10 užšla. O kas jei nuo -5...

Neturiu tikslo pakeisti nuomonės, bet jei jau taip labai svarbus idealiai tyras oras, tai ne tik kad žvyrinio, plytinio ar vamzdinio ŽŠ, bet ir glikolinio ŽŠ ir bet kokio rekuperatoriaus reiktų atsisakyti. Taigi dariaus333 minėti 2 variantai taip pat ne idealūs oro švarumo prasme, irgi kompromisiniai. Ypač rotorinis, kuris ne tik kad šiek tiek orą pamaišo, bet dar ir paduodamą orą drėkina ne kokiu tai švariu distiliuotu vandeniu, o kondensatu. O į tą kondensatą gali nusėsti ir bet kuri laki medžiaga, kurių atsikratymui šiaip vėdinimo sistema ir yra daroma. Tas pats su entalpiniu plokšteliniu šilumokaičiu.
1. Kad neatsiras pelėsiai, bakterijos ar panašus brudas abejoju ar kas gali garantuoti, bet tas brudas gali atsirasti tiek ŽŠ, tiek rekuperatoriaus, tiek glikolinio ŽŠ šilumokaičiuose. Sprendimas manau tik vienas - valymas. Jei tai vamzdis, kaip pas koridą, tai grūdi į jį besisukantį šepetį ir taip valai. Plika akim žiūrint, tai paprasčiau nei šilumokaičių su milimetriniais tarpeliai valymas.
2. Vanduo, drėgmė, drenažas - jei teisingai prisimenu, pas tave 6m vandens nerado. Tai iš kur tas vanduo? Vasarą naudojant šilumokaitį vėsinimui, drėgmė gali kondensuotis, dėl to bent jau aš asmeniškai manau, kad vamzdinio ŽŠ vasarą reiktų nenaudoti. O jei koks lašelis prasisunks žiemą, netruks išgaruoti ir taip labai simboliškai prisidės prie patalpų drėkinimo.
3. Radonas - teoriškai yra tikimybė kad jo bus atviro tipo gruntiniuose ar plytiniuose ŽŠ, bet Vilienė gi darėsi tyrimą, ir nerado radono viršijimo. Tuo labiau nebus didinamos radono koncentracijos uždaro tipo vamzdiniuose ŽŠ, kaip pas koridą.
4. Chloras iš PVC vamzdžių? Tai kam PVC naudot? Tam tinkamesni PP, o kainos panašios.

Viskas gerai, norėjau pasakyti, kad tiek kas renkasi rotorini rekuperatorių gali mažiau gilintis į ventiliacijos subtilybes, įrenginėti paprastesnę sistemą ir finale vistiek turės neblogą orą ir šilumogrąžą.
O tie kas galvoja apie plokštelinius gali pamokėti už elektrą ar kritiškai išsausinti orą žiemą, ar neturėti tokios geros šilumogrąžos kai neapmąsto visų niuansų ir neįsirengia papildomų.

Dėl radono galiu pasakyti, kad visi kvėpuojame oru su ta pačia radono koncentracija. Čia ne Skandinavija, pas mus kristalinės uolienos su radioaktyviais metalais (radono dujų šaltinis) neišlenda į žemės paviršių ir iš žemės radonas nesiskverbia. Dėl pelėsių esu įsitikinęs, kad renovuojamų daugiabučių gyventojai su nerenovuotomis vėdinimo sistemomis augina daug daugiau pelėsio nei manasis ar Viliaus ŽŠ.
Yra priemonės ištirti biologinei oro taršai ir konkrečiai orui užterštam pelėsio sporomis. Gal pasinaudosiu kokiu universitetu kaip Vilius ir pasikviesiu ištirti biologinį oro užterštumą iš ŽŠ. Finansavimą tikrai gautų toks tyrimas.
Reikia suprasti dar vieną dalyką - ŽŠ drėgmė atsiranda tik vasarą. Žiemą ten sausa kaip dykumoje. Naudojantis ŽŠ tik žiemą nėra net teorinės rizikos kad ten augs pelėsis. O kondicionuojantis oru iš centrinio kondicionieriaus vasarą dar geresnės sąlygos susidaro pačio namo ventiliacinėje sistemoje. Kiekvienam pažįstamas nevalyto automobilinio kondicionieriaus kvapas, gal iš čia kyla ta baimė dėl pelėsio. Aš kažkaip ramiau žiūriu į šią problemą. Jeigu kils abejonių - išsitirsiu orą. Kiti net valgo apipelijusį surį ir problemų nemato, iš kur ta baimė?

Tada daugiau už elektrą reikės mokėti. Beje, gal kas turite kažkokių tyrimų, duomenų nuo kokio minuso pradeda užšalinėti entalpinis šilumokaitis?
Papildyta:

100 proc. pritariu. Aš jau irgi supratau, kad kraštutiniu atveju darau rotacinį ir neturiu jokių vargų. Mūsų projektuotojai, montuotojai jau yra įvaldę šiuos įrenginius.

Bet kol turiu laiko domiuosi alternatyvomis (dėl kvapų pamaišymo, galimų dažnensnių rotoriaus gedimų, didesnio triušmo, mažesnio NVK). O čia nieko labai daug ir neišrasi: plokštelinis su entalpiniu šilumokaičiu (toks tarpinis variantas tarp rotacinio ir ŽŠ) arba uždaro tipo ŽŠ. Pastarasis variantas būtų nerealus, bet labai brangus. Realiai ir neatsipirktų.

Manyčiau, kad reikėtų pas ką nors, kas turi rotacinį, užeiti į svečius ir kelias valandas praleisti. Tada tą patį padaryti, kur sumontuotas plokštelinis. Paprasta empyrika išklaida visas abejones dėl kvapų.

Teisingi pastebejimai
O ar padarei temperaturiniu davikliu eksperimenta su geoterminiu greziniu
Kokie rezultatai

Jei užšala prie -10C, tai tenas pradės šildyti nuo -5C, jei šilumokaitis užšala prie -5C, tai tenas prdės šildyti nuo 0C.