Sveikutės
Parašysiu savo istorija gal kam kas nors paaiškės. Turiu du sūnelius, tarp jų septyneri metai skirtumas.Kadangi santykiai mano gyvenime reti tai saugodavaus parmatheks tabletėlėmis.Po pirmo vaikelio praėjus šešiems metams ,pradėjau galvoti apie antra vaikeli, bet nepergyvenau kad nesulaukiu, dar nebuvau tvirtai apsisprendus.Bet viena diena pasijutau besilaukianti.Viskas kaip ir nieko, Kol viena diena kai antrajam sūnui buvo arti metuku,mus isvežė greitoji.Belašinant lašaline sesutė manes paklausė ar esu iš sityrusi skydliauke,kai atsakiau ne tai ji išsižojo ir leptelėjo 'taip ir i kapus galit nukialiauti' septynis metus mano vidaus gyditoja man kišo magni ir nei sykio neužsiminė kad mano širdies negalavimai ir galvos nuolatiniai skausmai gali buti nuo skydliaukės.Po tokiu sesutės zodžiu aš uzsiregistravau pas endokrinologą Kazanavičiu .Priėjau pas ji kovą. Hiperfunkcija.Liepė gultis i klinikas,bet ne čia esmė.Nuo kovo jau balandi pasijutau
,nuėjau pas gine jau žinodama kad nieko gero iš to, nes jau endokrinologas sakė 1 - 1,5 metu neplanuoti nėštumo.Pasidariau išvalyma,buvo baisu su komplikacijom.Bet birželi aš ir vėl laukiuosiu,nors apsisaugojomas buvo tas pats mano "patikimas' kaip ir tuos septynis metus tarp vaiku ir dar metus po antrojo sūnaus.Visiškam šoke.paskambinu Kazanavičiui, jis mane priėmė be eilės.paklausiau jo kodėl man neveikia mano kontraciaptikai ir kas iš viso darosi sumano organizmu ir žinot ka jis atsakė,o gi tai kad aš tuos visus metus buvau tikriausiai buvau NEVAISINGA to dėl ir apsisaugojau su tais nepatikimais kontraciaptikai.Sumažėjus astrogenu kiekiui mano organizmas pasidarė labai aktyvus.
Taip aš laukiuosiu,vietoj metizolio man israšė propycil, ir ramino kad viskas bus gerai,gal Dievas taip nori. Aš taip pat meldžiu Dieva kad viskas butu gerai, kad gimtu sveikas kudikėlis , o jei dar susimils ir dukrytę padovanos, tai busiu pati laimingiausia.
Būtu smagu jeigu atsilieptu mamytes pastojusios begeriant metizoli.
Neturim teisės prarasti viltį...
