Klausėme Jūsų, ar ryžtumėtės pasiimti suaugusį azijatą.
Hipotetiškai spėjau, kad suaugusį azijatą pasiimti ryžtųsi tie, kurie jau pažįstą šią veislę arba tiesiog šunininkai t.y. tie, kurių darbas, hobis ar specialybė yra susijusi su šunimis.
Apklausoje dalyvavo 85 žmonės. 25 respondentai atsakė, kad nesiryžtų paimti suaugusio azijato. 13 atsakiusiųjų bandytų, tačiau niekuomet nesijaustų visai ramūs. 4 pasirinko kitą atsakymą ir šie atsakymai buvo susiję su tam tikromis išlygomis (šuns stabilumu, ankstesnių šeimininkų rekomendacijomis, situacija šeimoje).
Džiugioji apklausos dalis net 43 atsakiusieji ryžtųsi suteikti namus suaugusiam azijatui.

Realybė - net 37 iš 43, išdrįsiančių priglausti suaugusį azijatą, pažįstą šią veislę arba yra šunininkai. Tik 6 žmonės iš 85, nesusiję nei su azijatais, nei su šunimis itin tampriai, be abejonių ryžtųsi suteikti namus suaugusiam Vidurinės Azijos aviganiui, dar 13 bandytų, tačiau niekuomet nesijaustų ramūs šalia jo, 4 turėtų tam tikrų išlygų.

Ir liūdnoji apklausos dali - deja, daugumas šunininkų jau yra apsikrovę savo ir globojamais šunimis, todėl neatsakingai įsigytas ir paliktas azijatas turi 6 realius šansus iš 85 visam laikui surasti naujus namus, t.y. išgyventi.
Kaip ir minėta anksčiau, dar 13, nors ir nesijausdami saugūs bandytų. Ačiū jiems nuoširdžiai, tačiau prie tvirtų TAIP nepriskaičiuoju jų dėl situacijos nestabilumo. 4 priglaustų su tam tikromis išlygomis, tačiau apie paliktą šunį dažnai nėra žinoma daug.
Suma summarum, vaizdas yra toks:

Aišku atsirastų dar keli iš tų 13 + 4, kurie priimtų suaugusį Vidurinės Azijos aviganį į savo namus, tačiau kas, jeigu šuo agresyvesnis? Prastai auklėtas? Spėju, nubyrėtų dar keli iš tvirtų TAIP.
O mes juk žinome, kokie yra mūsų mylimi azijatai, kokie grėsmingi jie moka atrodyti ir kaip atkakliai sugebėtų saugoti tai, kas jiems atrodo svarbu kartais ir Grindos narvą...
Todėl dar ir dar sykį prašom Jūsų apsvarstyti savo galimybes įsigyti azijatą ir jokiu būdu nepirkti jo be dokumentų. Dokumentuotas šuniukas, jau nekalbant apie bent minimalias sveikatos ir psichikos garantijas, bent jau yra apskaitomas čipuojamas, registruojamas. Jo kilmę ir veisėją įmanoma atsekti, o joks atsakingas veisėjas neleis savo šuniukui likti prieglaudoje ar jį eutanazuoti.
Mylėkime mūsų nuostabiuosius Vidurinės Azijos aviganius, suprasdami visą šios veislės rimtumą. Ir būkime tokie patys, kaip jie protingi, teisingi ir ištikimi iki paskutinio oro gurkšnio.
(Tyrimą atliko veislynas "Gintarinė Širdis")
