Priešgimdyvinė depresija

Sveikos mamytės, iki gimdymo liko kelios savaitės ir jau kokią savaitę kamuoja keista priešgimdyvinė depresija...ar yra tokia apskritai? kažkaip laksčiau, bėgiojaiu, pirkinėjau leliukui patalynę, drabužiukus, visokias smulkmenas, džiaugiausi ir mėgavausi nėštumu, o dabar...nebesinori nieko. Vyras palaiko, paremia, yra geras ir švelnus, o aš jaučiuosi tokia pavargusi nuo to nėštumo, visada viską skaudžia, maudžia, tinsta o ašaros kažko kaip pupos tik bėga...net negaliu normaliai suprast dėl ko.
SUprantu, jog galite patarti paskaitytig gerų knygų, daugiau vaikščioti gryname ore, užsiiimti mėgstama veikla, o ką daryti, jog nieko nesinori?
Pasidalinkite, jei kam taip buvo , kaip sprendėte šią problemą, ar tiesiog išlaukėte šį momentą?

[quote=Celine28,2014 03 14, 19:17]
Sveikos mamytės, iki gimdymo liko kelios savaitės ir jau kokią savaitę kamuoja keista priešgimdyvinė depresija...ar yra tokia apskritai? kažkaip laksčiau, bėgiojaiu, pirkinėjau leliukui patalynę, drabužiukus, visokias smulkmenas, džiaugiausi ir mėgavausi nėštumu, o dabar...nebesinori nieko. Vyras palaiko, paremia, yra geras ir švelnus, o aš jaučiuosi tokia pavargusi nuo to nėštumo, visada viską skaudžia, maudžia, tinsta o ašaros kažko kaip pupos tik bėga...net negaliu normaliai suprast dėl ko.
SUprantu, jog galite patarti paskaitytig gerų knygų, daugiau vaikščioti gryname ore, užsiiimti mėgstama veikla, o ką daryti, jog nieko nesinori?
Pasidalinkite, jei kam taip buvo , kaip sprendėte šią problemą, ar tiesiog išlaukėte šį momentą?
na man nebuvo tokios jau pries pat gimdyvines depresijos, bet buvo tik suzinojus kad laukiuosi. Nestumas buvo netiketas. Jausmu visokiu tikrai buvo daug.

O tau hormonai veikia dar nepamirsk. Tas graudinimasis tai jau cia normalus dabar visiskai. Nieko nesinori nes sunku pajudet, tas irgi suprantama. As ka daryciau - geai issiguleciau lovoj, tada atsikelus prisiversciau prasivaikscioti. Dabar oras geras, saulute, pagerins nuotaika tikrai. Del knygu...neskaityk jei nenori. Zinok ci ajau paskutines savaiteles kai gali sau leisti nieko nedaryti apskritai tuoj viskas pasikeis. Tai ir buk sau. Tiesiog. Be dideliu filosofiju kas yra ir kodel yra. Pailsek, pagulek. TUoj neturesi kada

čia ne depresija.
Nuotaikų kaita ir tiek

pritariu. Užtenka bet kokią slogesnę nuotaiką vadinti depresija. Nėštumas į pabaigą, moteris didelė ir sunki, neišsimieganti - iš kur čia bus ta nuotaika

Aš irgi manau, kad čia ne depresija, o nuotaikų kaita. Paskutinės savaitės pačios sunkiausios.

Na, pavadinkime tai nuotaikų kaita kažkur skaičiau , kad paskutinį mėnesį hormonai siautėti gali, panašiai, kaip pirmuosius..

tokiu atveju reikia daugiau pozityvumo semtis ir galvoti apie savo mazaji stebukla suprantu, kad visoms visko buna - bet tik pacios galime save suimti i rankas ir iskelus nosi eiti pirmyn, nes tik pacios geriausiai zinome, ko mums reikia

Cia tos depresijos tai mano manymu isvis issigalvojimai.tai tik organizmo issekimo pasekme dazniausiai ypac serga tie kas laikosi dietos ..bet jei galvele sveika tai turi ilgai ilgai nedavalgyt kad protukas nusilptu,.Gali but.po nelaimingu nutikimu ( va kaip netenki seimos nario ar seima sukrecia kazkokia tragedija automatiskai maziau valgai,blogos mintys traukia zemyn)truksta medziagu smegeneles prasciau dirba kunas nusilpsta...tai va jau ir depresija..realiai zmogaus organizmas yra unikalus tokias kaip depresija gali ir pats issigydyti o jei jau ne tai i psichuske reikia.ta depresija tai psichikos sutrikimai...o tokiai ligai yra tam tikros ligonines...tik siais laikais jau labai sureiksminta,nes kas dirbs psichologo psichoterapeuto darba?cia tas pats briedas kaip ir (seimos)psihologas...yra tam tikri zmones kuriem visada viskas blogai negerai nera prasmes pastovus klausimai o kam ?vistiek nieko gero....tai tokiom mintim pastoviai vaikstant ir smugdai save.o gyvenimas ir be tu minciu moka smugdyti...tad daugiau kelt save reikia gerom pozytyviom mintim.blogumai patys ateina ir dar dadeda i pliusa dar daugiau blogumu. Buna juk kad ateina metas kad blogai.bet zinai kad rytoj bus dar blogiau :DDDD.
O tiem kam reikia psichologo jau truputuka turi is kazkur atsinese tu psichikos sutrikimu nezymiu.zodziu liaudiskai sakant stogelis karts nuo karto susvyruoja...tai psichologai ar kiti truputi sugrazina ta stogeli i vieta bet tokie zmogeliai nera visisksi psichiskai sveiki.vienoj ar kitoj situacijoj ypac kaip bendrauji su zmogum islenda tokie idomus mazi dalykeliai verciantys suabejoti to zmogaus proteliu.


O jum tai manau nedepresija tai tik hormonai siaucia.patarciau geriau ilsetis nes vistiek pavargsti nuo nestumo...geriau mastykit kad jau greit susitiksit su mazuojiu stebuklu.atgausit savo formas busit vel seksuali moteris.telkti mintis apie gimdyma,nes gimdymas pareikalaus daug jegu taip kad turit but stipri tiek fiziskai tiek psichologiskai...jau dabar jus mama turbut .
SEKMES JUMS.

Aisku cia tik mano nuomone ir tema ne ta turbut:D.

Man 13 savaiciu ir as buvau visa nelaiminga antrame menesyje, teko isvaziuoti atostogu Dabar viskas vel gerai

Man 6 savaitė, jaučiuos kaip ne savo kailyje. Vaikelio labai norejom, bet su vyru atitolom iskart po naujienos. Nesulaukiu jokio palaikymo kas yra sunkiausia, turint galvoj kad dar sunkiai isivaziuoju i nauja role... tuo labiau kad dar taip anksti, kad niekam negaliu papasakot.
Siandien pasakiau kad mano nuotaikos ksiciasi nes laukiuosi, tai vyras pasake, tu laukiesi dar tik pora savaiciu, kokios gali buti nuotaikos.
O man viska skauda, neturiu jegu ir nuotaikos, o jis net nepasidomi kaip as jauciuosi.. o anksciau visada domedavosi..
Kas vyksta.....

siandien jau viskas puiku.
Manau, kad tikrai cia buvo nuotaiku kaita ir perdejimas